Problemų problemos

Metai bus sunkūs

Žemės ūkio ministras K. Navickas kalbėjo: „Konsultacijos Europos Komisijoje (EK) vyksta kas savaitę, praėjęs ketvirtadienis – ne išimtis. Tai rodo, kad procesas, nors šiemet tikrai yra daug sudėtingesnis, įsibėgėja. Norėčiau paminėti politines aktualijas, kurias irgi reikėtų žinoti. EK yra skubama dėl dviejų reglamentų, kurie tiesiogiai susiję su žemės ūkiu. Vienas jų – Tvaraus augalų apsaugos priemonių (arba pesticidų) naudojimo, kitas – Gamtos atkūrimo reglamentas. Nei vienam, nei kitam nesiseka būti pritartam Europos institucijose.“

Viena iš nesėkmės priežasčių ministras įvardijo tai, kad kitų metų pavasarį vyks Europos Parlamento rinkimai, ir natūralu, kad priešrinkiminiame sezone niekas nenori kokių nors stipresnių pakeitimų. Kita priežastis susijusi su pesticidų naudojimu, tai savotiškas politikų prabudimas ar išblaivėjimas, kuriam stiprų impulsą davė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Mat pasaulyje susiduriama su maisto trūkumo problema. K. Navickas paragino įvairias asociacijas atidžiau stebėti procesą, nes kai jau iniciatyvos ateina iki mūsų, iki nacionalinių vyriausybių, ne visada galima padaryti kokių nors pokyčių.

Ministras, aptardamas bendrą žemės ūkio situaciją, su liūdesio gaidele akcentavo, kad šie metai ūkininkams bus sunkūs. Tai rodo ir pieno gamintojus ištikusi krizė, nieko gero grūdų derliui nežadanti sausra bei pavasarinės šalnos, jau sunaikinusios iki 80 proc. būsimo obelų ir uogynų derliaus. Šalnos pridarė daug nuostolių ne tik Šiaurės Lietuvoje. Štai Kauno rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mindaugas Maciulevičius patvirtino, kad ir šiame rajone, viename šilauogių ūkyje, nušalo visi žiedai. Reikėtų kokios nors pagalbos, nes nė viena draudimo kompanija Lietuvoje dar nedraudžia sodų nuo šalnų. K. Navickas patikslino, kad šį pavasarį nuo šalnų taip pat nukentėjo ir Lenkijos, ir kai kurių kitų Europos šalių vaismedžiai bei vaiskrūmiai.

Panaši bėda yra ir dėl augalų apsaugos nuo kenkėjų priemonių trūkumo. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos ekspertė Zofija Cironkienė priekaištavo, kad kovai su spragšiais neturime jokių Lietuvoje registruotų priemonių, nes rinka mūsų šalyje esą per maža. Pasak Z. Cironkienės, būtina valstybės pagalba ir šioje srityje.

Kalbėta apie pieno krizę. K. Navickas sakė tikįs, kad parama pieno gamintojus pasieks, nors dar nėra konkrečių žinių iš EK. Antradienį, t. y. šiandien, turėtų įvykti dar vienas ministro pokalbis su EK nariu Janusz’u Wojciechowski’u.

Ministras palietė ir pasėlių bei žemės ūkio naudmenų deklaravimo aktualijas. Jis pažadėjo gilintis į reglamentus, ieškoti, kur galėtume įlįsti pro adatos skylutę, nes šioje srityje stipriai pralošiame.

Karalgiris – užtaisyta atominė bomba?

Jau 15 metų žvėrys daro žalą ūkininkams, kurie dirba šalia Karalgirio miško, Kauno r., profesionalios medžioklės plotų. Aiškintasi dėl žalos užkardymo, nes žvėrių populiacija per pastaruosius kelerius metus žymiai padidėjo, daroma vis daugiau žalos. Bendrų sprendimų paieškose šiame žemdirbių susirinkime dalyvavo ir Valdas Kaubrė, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) generalinis direktorius.

„Turime gražią bioįvairovę, daug elnių, šernų anksčiau būdavo, aplinkiniai laukai yra derlingi, todėl čia rojaus sąlygos žvėrims veistis“, – teigė KRŪS pirmininkas M. Maciulevičius, pažymėdamas, kad ypač aštri profesionalių medžioklės plotų problema su kasmet didėjančia žala žemės ūkiui atsirado po pandemijos. Kyla vis daugiau iššūkių, kaip suvaldyti elnių populiaciją. Pasak M. Maciulevičiaus, tikrai įspūdingai atrodo, kai į vieną pasėlių lauką ateina 250-ies elnių banda...

Labiausiai nuo laukinių žvėrių nukenčia valstybinio Karalgirio miško kaimynystėje ūkininkaujantys Babtų, Čekiškės ir Vilkijos apylinkių ūkininkai.

„Mes, miškininkai, tikrai esame atviri diskusijoms ir jos kiekviename regione vyksta, – atviravo V. Kaubrė. – Turime ne komercinius, o profesionalius medžioklės plotus, kurių viena pagrindinių užduočių – medžioklės tradicijų puoselėjimas. Mūsų medžioklės vakarietiškėja, ir vis artėjame prie tų šalių, kuriose žmonės didžiuojasi būdami medžiotojais. Ir aplinka juos gerbia labiau. Tikrai turime gražią gamtą, bet reikia rasti tą balansą bei harmoniją. Džiaugiamės, kad miškai gyvi ir juose yra gyvūnų, augalų, ir natūralu, kad aplink miškus turime žemės ūkį ir tos problemos visada buvo. Per pastaruosius trejus metus vien kanopinių žvėrių sumedžiojimo limitas yra išaugęs tris kartus.“

V. Kaubrė pripažino, kad jei žvėrių bandos eina į laukus, tai, matyt, yra visos gamtos pasekmė. Jo manymu, žvėrių bandos didėja ir yra labiau koncentruotos ne todėl, kad medžiotojai jų neišmedžioja, o kad natūraliai auga vilkų skaičius ir žvėrys laikosi didesnėse bandose. Karalgiris yra unikalus miškas nuo grafo Tiškevičiaus laikų, kur visada vyko medžioklės, yra tradicijos. Plotas išskirtinis ir turbūt dėl to sulaukia didžiulio dėmesio.

„VMU indėlis tas, kad viduje turime pašarinius laukelius, kuriuose pasėjama daugiau nei 10 ha, kad žvėrys būtų atitraukiami nuo ūkininkų laukų. Žvėrių skaičiaus reguliavimas vyksta didinant medžioklės limitus. Kiek aplinkiniai medžioklės klubai prašo, tiek iš limitų nustatymų komisijų ir gauna. Todėl manome, kad yra daromi dideli žingsniai į priekį. Per metus dešimt kartų nepadidinsime sumedžiojimo limito, bet kasmet žiūrime, kokia yra situacija ir kaip tai turėtų keistis“, – atsižegnojo nuo ūkininkų priekaištų V. Kaubrė.

Jis taip pat pripažino, kad nė vienas medžioklės būrelis nė vienam ūkininkui nesumoka tiek žalų kompensacijų, kiek sumoka VMU. Sumos yra didžiulės, jos sumokamos iš miškininkų gamybinėje veikloje uždirbtų pinigų.

Babtų seniūnijos ūkininkas ir medžiotojas Juozas Staliūnas siūlė netrukdyti visų susirinkime dalyvaujančių rajono ūkininkų dėl šešių žemdirbių šalia Karalgirio patiriamos žalos, o specialiai susitikti visų atsakingų institucijų atstovams ir šia problemą spręsti profesionaliai, o ne vien diskusijomis.

„Aš tuos pašarinius laukelius per sezoną pereinu po 2–3 kartus – nufilmuoju ir visa tai turiu čia. Nuo 2018 metų tuose pašariniuose laukeliuose nebuvo ir šiandien nėra jokio kultūrinio augalo. Matosi tik pasėtas sausas žirnis, kuris galbūt sudygs tik rudenį. Prie mano cukrinių runkelių lauko esančiame 1,6 ha pašariniame laukelyje auga tik smilgos. Tai jūs man pasakykite, kaip tos smilgos gali atitraukti žvėris nuo mano runkelių lauko“, – piktinosi J. Staliūnas.

Todėl ūkininkas prašė V. Kaubrės nepasakoti netiesos, kad yra tokie pašariniai laukeliai, kurie atitraukia žvėris. J. Staliūnas pažėrė ir daugiau visokių skaičių ir faktų apie, jo žodžiais tariant, „Karalgiryje užtaisytą atominę bombą“. Ir apgailestavo, kad niekas jo negirdi.

Vėl kuriamas melioracijos fondas

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 63, 2023 m. birželio 6 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.