Produkcija vilioja, bet...

Antras dešimtmetis

Šiemet sukanka 100 metų, kai austrų filosofas, menininkas, literatūrologas Rudolfas Šteineris, į žemės dirbimą turėjęs savitą požiūrį, apimantį ne tik ekologiškų produktų gamybą, bet ir siekį palaikyti bei skatinti gamtos ekosistemos pusiausvyrą, taip pat dvasinį žemės ūkio proceso aspektą, suformulavęs pagrindinius dėsnius, padėjo pamatus biodinaminių ūkių veiklai. Anot Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos (LBŽPA) „Biodinamika LT“ prezidentės Rasos Čirienės, pastaruoju metu 82 pasaulio šalyse veiklą vykdo 6 tūkst. biodinaminių ūkių.

Lietuvos biodinaminių ūkių nueitas kelias gerokai trumpesnis, jis prasideda nuo 2013 m. VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, pirmasis biodinaminis ūkis įsteigtas 2015-aisiais. Pagal tarptautinę „Demeter“ sertifikavimo sistemą 2023 m. mūsų šalyje buvo sertifikuota 18 ūkių, kurie laikosi dar aukštesnių reikalavimų nei ekologiniai ūkiai. Biodinaminių ūkių daugiausia yra Telšių ir Širvintų r. Didžioji dalis juose pagamintos ir perdirbtos produkcijos iškeliauja į Vokietiją.

Kiek įdėsi triūso, tiek turėsi

„Ūkininkai, rinkdamiesi biodinaminį ūkininkavimą, dažniausiai ateina vedini paskatos ne tik turėti pelningą ūkį, bet ir padėti gamtai. Atėjusieji dėl finansinių paskatų labai greitai atkrenta, nes biodinaminiuose ūkiuose reikia dirbti daugiau nei ekologiniuose, nekalbant apie chemizuotus. Biodinamikai žemę vertina ne kaip resursą, kurį reikia išnaudoti, bet galvoja, kaip padėti žemei atsigauti, kad gyva bei vertinga ji išliktų ir ateinančioms kartoms. Tai žmonės, labai vertinantys savo žemę, jie niekada nevažiuos į žemės sklypą, jei bus netinkamas laikas. Biodinamikus galime pavadinti žemės ir augalų profesoriais“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino R. Čirienė.

Asociacijos prezidentė neslėpė pasipiktinimo, kad dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) puolami gyvuliai. Kadangi biodinamikoje be gyvulių negalima dirbti, vadinasi, yra puolamas žmonių išgyvenimo, egzistencijos pagrindas, neabejojo R. Čirienė. „Juk žmogus nesimaitins 3D spausdintuvu pagaminta „lašiša“ ar „mėsa“, žmogui, o kartu ir žemei, reikalingi baltymai – statybinė medžiaga. Visi žino tiesą, kad „jei neduosi šūdo, negausi grūdo“. Sintetinės trąšos nėra lygiavertės organinėms. Biodinamikai trąšas gamina iš karvių mėšlo, turinčio labai daug bakterijų, maitinančių dirvožemį“, – tvirtino R. Čirienė.

Biodinamikė pabrėžė, kad biodinaminiame ūkyje nebūna nederlingų metų. Šį ūkininkavimo būdą pasirinkusieji niekada nesiskundžia tokiomis problemomis, nes biodinaminiai preparatai stimuliuoja derliaus augimą. Vadinasi, kiek rūpiniesi žeme, tiek derliaus ir turėsi.

Reikia keisti valstybės politiką

ŪP pašnekovė teigė įsitikinusi, kad Lietuvoje užauginti sveikai produkcijai yra idealios sąlygos – turime žemę, reikalingų piktžolių, kurių reikia, norint pasigaminti veiksmingų biodinaminių preparatų, ir žmones, žinančius, kaip tai padaryti, tačiau trūksta tvirtos valstybinės politikos sveiko maisto atžvilgiu ir šviečiamosios informacijos žmonėms, kad rinkdamiesi maisto produktus, jie turėtų teisingą informaciją, kaip tie produktai buvo užauginti ir pagaminti.

„Praėjusieji metai akivaizdžiai parodė, kad ūkininkauti ekologiškai neapsimoka. Ekologija Lietuvoje yra diskredituota. Žinoma, yra ir pačių ekologų kaltės, todėl žmonės nelabai jais tiki, esą, ekologai – melagiai. Teks kokį dešimtmetį dirbti, kad ekologai susigrąžintų gerą vardą“, – situaciją vertino R. Čirienė. Jos nuomone, mūsų šalyje įsitvirtinusi ydinga praktika. Palyginti su kitomis valstybėmis, Lietuvoje patys brangiausi ekologiniai sertifikatai, nes valstybė to neremia. „Kroatijoje ekologiniai ūkiai sertifikuojami nemokamai. Slovakijoje, kurioje gyvena mažiau gyventojų nei Lietuvoje, taip pat didelis dėmesys skiriamas sveikai mitybai. Per 30 metų šioje šalyje susikūrė ir sėkmingai veikia net septynios skaitlingos biodinaminės daržininkų organizacijos. Mes užsiauginame apie 10 kartų daugiau nei reikia grūdų, o daržovių, obuolių trūksta, nors ir mes galime visko užsiauginti pakankamai“, – neabejojo R. Čirienė.

Atrado biodinaminį ūkininkavimą

Pagėgių sav., Šilgalių k. ūkininkaujantys Ingrida ir Marius Paleckiai biodinamiškai ūkininkauti pradėjo nusivylę chemizuotu ir ekologiniu ūkininkavimu. „Keletą metų turėjome cheminį ūkį, tačiau kartą samdytas purškėjas taip nupurškė laukus, kad visą derlių nudegino. Tada pradėjome ekologiškai ūkininkauti, tačiau ir vėl likimas atsiuntė išbandymą – užklupo sausra, pasėliai ėmė nykti. Pagalvojau, kad turi būti kokia nors pagalba augalams“, – pasakojo M. Paleckis.

Suradę informacijos apie biodinaminę žemdirbystę, sutuoktiniai parsisiuntė iš Vokietijos sėjos kalendorių ir, laikydamiesi visų nurodymų, viename lauke pasėjo avižų. Rezultatai nenuvylė. „Suradome asociaciją ir maždaug po 1,5 m. pasiruošimo įregistravome biodinaminį ūkį, kuriame vadovaujamės pagrindiniais biodinaminiais dėsniais – nekenkti žemei, žmogui ir gamtai, visus reikalingus preparatus gaminamės patys“, – aiškino M. Paleckis.

M. Paleckio nuomone, kad Lietuvoje padidėtų biodinaminuose ūkiuose užaugintų produktų paklausa, reikia, jog pasikeistų žmogaus požiūris į žmogų. „Vokiečiai, jeigu negali mokėti sutartos kainos, informuoja, kad šiemet sumokės mažiau, tačiau kitais metais mokės dvigubai didesnę kainą. Lietuvoje to nėra. Jei į ūkį atvažiuoja žmogus ir pasako, kad šiemet su pajamomis jam nėra geri reikalai, tai beveik už dyką ir atiduodu“, – pastebėjimu pasidalijo ūkininkas ir pridūrė, kad, norint išplėsti ūkį ir auginti daug daržovių, reikia gyventi netoli didelio miesto.

Užsienyje gana populiaru prie kelio palikti produktus. Pirkėjas pasiima, kiek ir ko jam reikia, bei sąžiningai atsiskaito nuotoliniu būdu. Tokį prekybos būdą bandė ir Paleckiai, tačiau nusivylė – prekyvietę rado nuniokotą. „Žmonėms trūksta paprasčiausios kultūros, sąžiningumo ir pagarbos kito darbui“, – apgailestavo pagarbą žmogui ir žemei puoselėjantis vyras.

M. Paleckis irgi pritaria, kad lietuviams trūksta informacijos, jie neskiria NKP (pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagaminti produktai) ženklu pažymėtų produktų, kurių gamyboje naudojamos mineralinės trąšos, pesticidai, vaistai, tik jų kiekis ribojamas, nuo užaugintų biodinaminiame ar ekologiniame ūkyje.

„Pirkėjai klausia, kodėl turi mokėti už mūsų ūkyje užaugintas daržoves brangiau nei parduotuvėje už paženklintas ženklais „Kokybė“ ar „Nacionalinė kokybė“. Tokios „kokybės“ iš viso turėtų būti išgyvendintos. Ekologiškai užaugintus produktus vertėtų pristatyti kaip nacionalinę vertybę. Reikia žmones skatinti atsisukti į švarų gyvenimą ir vartoti švarų, ekologišką maistą“, – ragino M. Paleckis.

Kol kas abu Paleckiai turi ir kitus darbus: Marius dirba Pagėgių komunaliniame ūkyje vyriausiuoju inžinieriumi, Ingrida – Gerovės centre asmenine asistente. „Iš 42 ha biodinaminio ūkio būtų galima pragyventi tik įsikūrus šalia didmiesčio, todėl jis yra mūsų hobis“, – džiaugėsi savo pasirinkimu M. Paleckis.

Tėvų pavyzdžiu pasekė vaikai

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelyje: taip Paleckių ūkyje gaminami biodinaminiai preparatai.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.