Ashburn +26,7 °C Dangus giedras
Antradienis, 21 Geg 2024
Ashburn +26,7 °C Dangus giedras
Antradienis, 21 Geg 2024

Prof. Arūnas Valiulis: ir vienas lauke karys

2024/04/20


Šiandieninės Ukrainos politinės, ekonominės ir socialinės sąlygos nepaliaujamai išlaiko viso pasaulio dėmesį. Neabejinga šiai valstybei ir jos gyventojams yra ir Lietuva, kuri remia Ukrainą ekonomiškai, politiškai bei diplomatiškai ir nuolatos pabrėžia, kad tarptautinė bendruomenė netoleruos agresyvios veiklos prieš suverenias valstybes. Prie paramos ukrainiečiams nuo pat karo pradžios aktyviai prisideda Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorius Arūnas Valiulis.  

Profesoriau, jau antrus metus gyvuoja jūsų inicijuota ir kartu su kolegomis vykdoma akcija remti kovojančių ar jau žuvusių Ukrainos karių šeimas. Papasakokite, kaip gimė ši iniciatyva, kokie svarbūs darbai jau nuveikti.

Pirmaisiais karo Ukrainoje metais visi kalbėjo tik apie pagalbą frontui – artilerijos sviediniai, neperšaunamos liemenės, bepiločiai orlaiviai ir kt. Vis dėlto, ko gero, ne mažiau svarbu, ar bus pakankamai motyvuotų savanorių, ar kiekviena ukrainiečių šeima ryšis aukotis dėl pergalės fronte, ar ji jaus, kad yra šiame kare svarbiausia ir įvertinta. Todėl mes inicijavome tiesioginės paramos ukrainiečių karių šeimoms akciją. Remtinas šeimas atrinko mūsų kolegos gydytojai, dirbantys daugelyje Ukrainos regionų. Daugelis iš jų anksčiau tobulinosi Vilniaus universiteto Medicinos fakultete nuo 2019 m. vykdomuose ES Rytų partnerysčių šalių dėstytojų tobulinimosi kursuose.

Pradėjome nuo paramos asmeninėmis lėšomis, kurios buvo pervedamos tiesiogiai kario motinai arba sutuoktinei. Vėliau pakvietėme prisijungti gydytojų visuomenines organizacijas. Taip jau atsitiko, kad jautriausiai į mūsų kvietimą sureagavo vaikų gydytojų visuomeninės organizacijos. Turbūt tai neturėtų nieko stebinti, nes parama pirmiausia buvo skirta karių šeimoms, auginančioms nepilnamečius vaikus. Buvo tokių žuvusių karių šeimų, kuriose be maitintojo liko penki vaikai. Didelę paramą taip pat skyrė Europos pediatrų akademija (EAP/UEMS-SP) ir VšĮ „Testas“ iš Klaipėdos. Tiesioginei paramai karių šeimoms pavyko surinkti per 100 000 eurų. Norėčiau dar kartą padėkoti mūsų universiteto Medicinos fakulteto mokslininkams doc. Algirdui Valiuliui, prof. Vaidotui Urbonui, mūsų universiteto alumnui dr. Mariui Zolubui, taip pat projekto partnerei Ukrainoje dr. Tetianai Holub.

Šiemet pradėjote naują paramos Ukrainai projektą – Orumo stipendijų Ukrainoje besimokantiems studentams medikams skyrimą. Papasakokite daugiau apie šią iniciatyvą. Su kokiomis institucijomis ar organizacijomis bendradarbiaujate, kas dar yra įsitraukę į šią iniciatyvą?

Visiems lietuviams svarbios mūsų Valstybės atkūrimo dienos proga pradėjome vykdyti naują paramos ir pagarbos Ukrainos žmonėms projektą. Įsteigėme vienkartines Orumo stipendijas Ukrainos universitetuose besimokantiems studentams medikams, kurie neteko kare savo tėvų. Kiekviename universitete, priklausomai nuo atstumo iki fronto linijos, yra nuo kelių iki keliolikos tokių studentų. Pradėjome nuo Poltavos valstybinio medicinos universiteto, kuriame mokėsi 6 studentai medikai, netekę kare bent vieno iš savo tėvų. Vykdydami šį projektą stengiamės akcentuoti ne finansinį, bet dėkingumo ir pagarbos Ukrainos žmonėms aspektą. Orumo stipendijų projektas remiamas „IPOKRaTES Lietuva“ fondo, tam skiriame 50 proc. registracijos mokesčių, surenkamų Lietuvoje mūsų organizuojamose gydytojų ir slaugytojų podiplominio mokymo renginiuose. Štai neseniai vykusioje nuotolinėje konferencijoje „Mokykla ir vaikų sveikata 2024“ užsiregistravo per tūkstantį dalyvių, visi jie tapo Orumo stipendijų projekto dalyviais.

Galbūt teko artimiau pabendrauti su Orumo stipendijas gavusiais studentais? Ar galėtumėte pasidalinti konkrečiomis jų istorijomis?

Taip, tikrai teko pabendrauti su studentais, kuriems buvo įteiktos Orumo stipendijos, kiekvieno jų istorija yra unikali, bet vienodai tragiška. Atmintyje įstrigo Valerija, jos tėvas Aleksandras Fedorčenko gynė Ukrainą šalies rytuose dar nuo 2014 m., po mirties jis buvo apdovanotas Ukrainos didvyrio žvaigžde. Kito studento, Kirilo, tėvas prasidėjus Rusijos invazijai 2022 m. buvo užsienyje, tačiau grįžo į šalį ir savanoriu išėjo į frontą, kur netrukus žuvo. Kirilas pasakojo, kad jam išliko šviesus prisiminimas, kaip jis su mama ir tėvu buvo prie jūros Chersono srityje – paprasti taikaus gyvenimo vaizdai, kuriuos jis stengiasi išsaugoti savo atmintyje ir širdyje. Orumo stipendijos skiriamos ne tik fronte, bet ir apšaudant miestus ir kaimus žuvusių šeimų vaikams, studijuojantiems Ukrainoje.

Šis projektas startavo Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse. Kokias mintis jums sukelia Lietuvos ir Ukrainos istorinio kelio paralelės?

Ko gero, ne visi iš mūsų beprisimena, kaip jautėmės 1990 m. kovo 11 d. išvakarėse ir iškart po to. Buvo neišmatuojamas emocinis pakilimas, drąsa ir vienybės jausmas. Tačiau kartu mes labai bijojome likti vieni, būti išduoti Vakarų demokratijų, bijojome nusivilti pasauliu, į kurį veržėmės ir kuriuo gal net per daug naiviai tikėjome. Ačiū Dievui, kad tų iliuzijų tiek daug buvome užsiauginę, kitaip gal būtume sustoję pusiaukelėje.

Ukraina nuo 2014 m. neatpažįstamai pasikeitė, progresas visose gyvenimo srityse iki 2022 m. buvo milžiniškas, gyvenimo kokybe, bet, žinoma, ne ekonomine gerove šalis artėjo prie Lietuvos. Pozityvų požiūrį į gyvenimą dar pakurstė tikėjimas, kad „rytoj bus tik geriau“, nes rytoj bus ES, NATO. Dabar, einant tretiesiems Rusijos invazijos į Ukrainą metams, didelė visuomenės dalis pasinėrė į abejones, nusivylimą, kai kada primenantį kolektyvinę depresiją. Todėl kovoti šiandien reikia už kiekvieną žmogų ir ne tik prie fronto linijos.

Ar akademinis darbas Ukrainoje karo metu sustojo?

Karo metais keletą kartų buvau Ukrainoje ir galiu patvirtinti, kad gyvenimas ten tikrai nesustojo. Net kasdien bombarduojamame Charkove veikia universitetas, ruošiami studentai, internai, vykdomas mokslinis darbas, organizuojamos hibridinės konferencijos. Tiesa, viešbutis, kuriame nuolat apsistodavau, jau sugriautas iki pamatų. 2022–2023 m. kartu su Vinicos medicinos universiteto akademine bendruomene išleidome 3 tomų vaikų ligų vadovėlį ukrainiečių kalba studentams medikams. Gyvenimas tęsiasi, kol nenuleidžiame rankų ne tik Ukrainoje, bet ir čia – Lietuvoje.

Kaip kiekvienas iš mūsų šiame kare galėtume padėti Ukrainai?

Turėtume siekti, kad ukrainiečiams nereikėtų rašyti knygos apie Lietuvos pokarį „Vienui vieni“ tęsinio. Knygos apie Vakarų pasaulio, kurio dalimi dabar ir mes esame, abejingumą. Kiekvienas turime būti sąžiningas su savimi ir atsakyti į paprastą klausimą – nejaugi aš galiu tik tiek, kad Ukraina laimėtų šį karą, išeitų iš jo pakelta galva? Kažkam labai norėtųsi įteigti, kad „vienas lauke ne karys“, nors mes Lietuvoje tai paneigėme dar 1990 m.

Kiekvienas galime parodyti dėmesį, parašyti ar pasakyti padrąsinantį žodį ar finansiškai padėti nors vienam Ukrainoje likusiam žmogui, šeimai. Mano vertinimu, tokia parama emociškai paliečia apie 70–100 vieną šeimą supančių žmonių. Žmonėms Ukrainoje net labiau už finansinę pagalbą svarbu žinoti, kad kiekvienas iš jų matomas, reikalingas, kad jų kova, net buvimas ten yra prasmingi.

 

Šaltinis: VU

Dalintis
2024/05/21

Populiacijos griūtis kaimiškosioms savivaldybėms – gyvybingumo iššūkis

(VDU ŽŪA langas) Labai daug kalbama apie Lietuvos kaimo vietovių plėtrą: ES žaliojo kurso iniciatyvas, ES finansinę paramą, kaimiškųjų vietovių ir jų savivaldybių infrastruktūros gerinimą, žemės ūkio modernizavimą, verslo aplinkos gerinimas...
2024/05/21

ŽŪM siūlo drausti iš Rusijos ir Baltarusijos įvežti daugiau nei 2,8 tūkst. produktų

Seimui balandį uždraudus į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija ar Baltarusija, konkretų jų sąrašą parengusi Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo drausti daugiau nei 2,8 tūkst. įvairi...
2024/05/21

Kaip gimė gražiausias išeivijos leidinys – Vinco Kudirkos raštai?

Prieš 125 metus mirė Lietuvos himno autorius, rašytojas, varpininkas Vincas Kudirka (1858–1899), o prieš 115 m. pradėtas spausdinti pirmasis jo raštų rinkinys, kuris šešiais puikiai išleistais...
2024/05/21

Seimas svarstys, kaip geriau suderinti gyventojų ir vykdančių ūkinę veiklą asmenų interesus

Seimas po pateikimo pritarė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir Geležinkelių transporto kodekso pataisoms, kurios geriau suderina gyventojų ir ūkio subjektų interesus, aiškiau reglamentuoja žemės naudojimo ir ūkinės veiklos vykdy...
2024/05/21

Lietuvoje prarasti pažymėjimą gresia 237 tūkst. sveikatos nepasitikrinusių vairuotojų

Lietuvoje nuo kitų metų sausio prarasti vairuotojo pažymėjimą gresia 237 tūkst. sveikatos nepasitikrinusių asmenų, didžioji dalis jų – 30-65 metų amžiaus, pranešė „Regitra“.
2024/05/21

Botanikas dr. M. Lapelė: „Mes pervertiname gamtos gebėjimą atsikurti“

Gegužės 21-ąją yra minima „Natura 2000“ – ambicingiausios ir didžiausio masto iniciatyvos, skirtos išsaugoti Europos gamtos paveldą – diena. Ši data pasirinkta todėl, kad 1992 m. gegužės 21 dieną buvo patvirti...
2024/05/21

Štai kaip per metus ES susitraukė gyvulininkystė

Eurostatas paskelbė duomenis, kaip 2023 m. ES pakito ūkinių gyvūnų skaičius. Palyginti su ankstesniais metais jis sumažėjo.
2024/05/21

Po svarstymo pritarta siūlymui griežtinti atsakomybę už nusikaltimus valstybei

Seimas po svarstymo pritarė Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis numatoma nustatyti proporcingas bausmes už pačius pavojingiausius nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos konstitucinius pa...
2024/05/21

Ūkininkai siekia, kad grūdų derlius liktų Lietuvoje: daug vilčių siejama su atsinaujinančiais degalais

Šiuo metu visi šalies ūkininkai pradeda sukti galvas, kaip geriausia realizuoti grūdų derlių, kuris jau už 2-3 mėnesių nuguls į aruodus. Lietuva jau ne vienerius metus yra viena didžiausių grūdų augintojų regione, tačiau didžiąją dal...