Columbus +17,0 °C Mažai debesuota
Pirmadienis, 28 Bal 2025
Columbus +17,0 °C Mažai debesuota
Pirmadienis, 28 Bal 2025


Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė  

Prošvaistės Sartų žirgų lenktynių ateityje

2025/03/08


Kovojant dėl šimtamečių Sartų žirgų lenktynių tradicijų išsaugojimo, šios srities profesionalai ir entuziastai akcentuoja, kad ristūnų auginimas, veisimas, varžybos – neatsiejama žemės ūkio dalis, sukurianti ir ekonominę, ir vertybinę naudą šaliai. Taip yra kitose Europos valstybėse, o Lietuvoje – sąstingis. Tad žvilgsnis krypsta į Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM), iš kurios laukiama perspektyvių sprendimų.

Apėmęs nusivylimas

„Ūkininko patarėjas“ dar 2022 m. iškėlė idėją, kad Dusetų hipodromo lenktynių taką reikėtų įrengti kaip tinkamą ristūnų lenktynėms, tada jos galėtų vykti bet kokiu oru ir nereikėtų tako dengti ledu žiemos lenktynėms. Taip būtų išlaikyta kasmetė Sartų lenktynių tradicija. Tokia mintis plėtojama ir dabar, bet ji vis nevirsta kūnu.

„Labai tikėjomės, kad Sartų lenktynės – didelė tradicinė žiemos šventė – įvyks, žirgai buvo paruošti, bet akivaizdu, kad mūsų valdžiai tokios šventės nėra įdomios, regionuose viskas žlunga. Prieš dešimt metų ir anksčiau lenktynėse bėgdavo 60–80 ristūnų, o dabar beliko tik daugmaž trisdešimt. Mums išlaikyti ristūnus yra brangu, o prizų mažėja, jeigu dar ir Sartų lenktynių nelieka, tai mums visai liūdna“, – ŪP nusivylimo neslėpė profesionalus vadeliotojas ir žirgų augintojas Alvydas Banėnas iš Panevėžio r. Pernai jis iš Dusetų, kur po ketverių metų pertraukos ir įvairių peripetijų žirgų lenktynės visgi buvo surengtos, parsivežė pagrindinį prizą, kurį įsteigė šios garsios šventės tradicinė globėja – ŽŪM. Ši ministerija lenktynes remia nuo 1933 m. Sartų žirgų lenktynes kartu tradiciškai organizuoja ir Respublikinė lenktyninių žirgų lyga (RLŽL) bei Zarasų r. savivaldybė.

Žirginio sporto entuziastai kritikos strėles kreipia į ŽŪM. Pasak jų, jaučiama, kad ŽŪM nori Sartų žirgų lenktynių atsikratyti. „Gal dabartinis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, kuris supranta šią sritį, kitaip į tai pasižiūrės. Šiemet jis, matyt, nespėjo tuo pasirūpinti, gal kitais metais lenktynės įvyks. Bet jeigu išliks toks pats požiūris, tai nieko gero nebus“, – liūdnos mintys aplanko žirginio sporto entuziastą. Jo požiūriu, siūlymas Dusetų hipodromo taką pritaikyti ristūnų vasaros lenktynėms – auksinis, bet, deja, niekas iki šiol to nepadarė. „Visi kalba apie milijoninių lėšų poreikį, bet gal jų tiek ir nereikia, nors dabar, aišku, viskas yra pabrangę. Bet jeigu tokia mintis būtų įgyvendinta ir Dusetose atsirastų geras takas, tai ir žiemą, ir vasarą galėtų vykti varžybos. Išlaikytume tradiciją ir jaunoji karta gal labiau įsitrauktų į šią sritį, nes dabar likę beveik tik veteranai“, – svarstė A. Banėnas.

Stebina požiūris

Buvęs ilgametis RLŽL vadovas, daugkartinis Sartų žirgų lenktynių čempionas Stanislovas Kėrys ŪP neslėpė nusivylimo, kad eižėja šimtametės tradicijos. „Juk kalba eina ne vien apie žirgų lenktynes ir svarstymus, ar jos galės vykti, ar ne – čia daug platesnė svarba dėl tradicijų išlaikymo. Ne kartą esu sakęs, kad išlaikome Dainų šventę, kitus panašius renginius, tad negalime atsisakyti ir šios gilias šaknis turinčios šventės. Toks įspūdis, kad sovietiniais metais tradicija buvo labiau vertinama nei dabar, sunku suprasti, kodėl toks požiūris“, – apgailestavo žinomas ristūnų augintojas, treneris ir vadeliotojas. Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje yra nemažai žirgų mylėtojų ir žirginio sporto entuziastų, kurie augina, prižiūri žirgus, į tai investuoja, moka mokesčius. Šiame sektoriuje sukuriama tam tikra pridėtinė vertė, išlaikoma tradicija ir visa tai labiausiai apima regionus, apie kurių gyvybingumą taip mėgsta prieš rinkimus pakalbėti politikai.

Susijęs su ūkininku

RLŽL direktorė Joana Kėrytė ŪP pripažino, kad šiuo metu realiai vertina Sartų lenktynių perspektyvą – jų gali nelikti, jeigu nebus sprendimų ir veiksmų. Anot jos, Lietuvoje yra įsisenėjusi neveiksni situacija ir nematyti, kad kas artimiausiu metu keistųsi, nors ristūnų sportą galima būtų iš esmės pakelti į deramą lygį, koks yra kitose Europos šalyse.

„Dabar situacija Lietuvoje tokia, kad šis žirgų sportas neturi galimybės vystytis ir rodyti gerų rezultatų, nes nėra tam tinkamos infrastruktūros. Yra keista situacija dėl hipodromų, jie pastatyti, pinigai išleisti, bet kas iš to, jeigu ten nieko nevyksta? Norint vystyti šią veiklą, reikia profesionalumo, užsienio šalių patirties išmanymo“ – akcentavo ŪP pašnekovė. Ji pabrėžė, kad visa Europa gana efektyviai propaguoja šią sportinę veiklą, kuri labai glaudžiai susijusi su žemdirbyste ir ūkininkais. „Ristūno savininkas nėra miesto gyventojas, kuris kažkur laiko konkūrinį žirgą, pasirodantį manieže. Negalime lyginti konkūrinių žirgų ir ristūnų, kuriuos dažniausiai augina ūkininkai, tokiam žirgui reikia „ilgų kilometrų“ – pievų, šieno ir daug erdvės, nes jis yra bėgikas, todėl ir infrastruktūros, veisimo bei auginimo poreikis yra kitoks“, – aiškino RLŽL vadovė.

Nauda visuomenei

J. Kėrytė užsiminė, kad buvo susitikusi su dabartine ŽŪM vadovybe, išdėstė realią situaciją ir parodė, kad tarp Europos Sąjungos (ES) šalių Lietuva ristūnų sporto srityje yra paskutinėje vietoje pagal vertinimo kriterijus. „Kyla klausimas, kodėl mes esame taip nusiteikę prieš šį sportą, kuris yra neatskiriama žemės ūkio dalis. Kitų šalių ministerijos remia žirgų veisimą, varžybas, prisiima atsakomybę ir didžiuojasi, kad ši veikla pas juos gyvuoja. O mes apatiški ir neveiksnūs“, – konstatavo RLŽL direktorė.

Sartų žirgų lenktynės unikalios tuo, kad jos vyksta ant ledo, tačiau, anot ŪP pašnekovės, vienoms lenktynėms lieti ledą yra prabanga šaliai, kuri nenori skirti lėšų šios sporto šakos infrastruktūros sukūrimui ir vystyti šią sritį, glaudžiai susijusią su ūkininkavimu ir gyvūnų veisimu.

„Šiais laikais tokie infrastruktūros objektai yra modernizuojami, jie tampa daugiafunkciai, pritaikyti ir kitoms žirgų sporto šakoms. Ir mums reikia žiūrėti į priekį. Ristūnų sporto infrastruktūra leidžia priimti bet kurią kitą žirginio sporto šaką, nes mūsų plotai yra dideli, mūsų hipodromams reikia mažiausiai 7–8 ha vien tik takui. Regionuose galėtume sukurti daug gyvybingų dalykų – ne tik įdomią sporto šaką su gerais renginiais, šventėmis ir tradicijomis, bet ir darbo vietas, užimtumą“, – vardijo J. Kėrytė.

Ministras palaiko

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. kovo 7 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis