PSO: žmonių užsikrėtimo paukščių gripu atvejai kelia didžiulį susirūpinimą

„Manau, kad tai ir toliau kelia didžiulį susirūpinimą“, – žurnalistams Ženevoje sakė šios Jungtinių Tautų sveikatos agentūros vyriausiasis mokslininkas Jeremy Farraras (Džeremis Fararas).

Dabartinis paukščių gripo protrūkis prasidėjo 2020 metais ir dėl jo nugaišo dešimtys milijonų naminių paukščių, taip pat užsikrėtė laukiniai paukščiai, sausumos ir jūrų žinduoliai.

Praėjusį mėnesį į šį sąrašą pateko karvės ir ožkos, o tai ekspertus nustebino, nes buvo manoma, kad šie gyvūnai nėra imlūs šiai gripo rūšiai.

A(H5N1) atmaina tapo „pasauline zoonozine gyvūnų pandemija“, sakė J. Farraras.

„Didžiausią susirūpinimą, žinoma, kelia tai, kad užkrėtęs antis ir viščiukus, toliau – vis daugiau žinduolių, šis virusas evoliucionuoja ir įgyja gebėjimą užkrėsti žmones, o vėliau – kritinį gebėjimą plisti nuo žmogaus žmogui“, – teigė jis.

Kol kas nėra įrodymų, kad A(H5N1) gripo virusas plinta tarp žmonių.

Tačiau šimtais atvejų, kai žmonės užsikrėtė per sąlytį su gyvūnais, „mirtingumo rodiklis yra nepaprastai didelis“, sakė J. Farraras.

PSO teigė, kad nuo 2023-iųjų pradžios iki šių metų balandžio 1 dienos 23 šalyse užregistravo 463 mirties atvejus iš 889 žmonių susirgimų, taigi mirtingumo rodiklis siekia 52 procentus.

Šį mėnesį Jungtinių Valstijų pareigūnai pranešė, kad Teksase vienas asmuo gydėsi nuo paukščių gripo po sąlyčio su pieniniais galvijais.

Tai buvo tik antrasis atvejis šalyje, kai žmogui buvo nustatytas paukščių gripas, po to, kai Teksase, Kanzase ir kitose valstijose virusu užsikrėtė gyvulių bandos, kurios, matyt, turėjo sąlytį su laukiniais paukščiais.

Be to, PSO teigimu, tai buvo pirmasis atvejis, kai žmogus užsikrėtė A(H5N1) gripo viruso atmaina per kontaktą su užkrėstu žinduoliu.

Kai „patenki į žinduolių populiaciją, priartėji prie žmonių“, sakė J. Farraras ir perspėjo, kad „šis virusas tiesiog ieško naujų šeimininkų“.

„Tai tikrai kelia susirūpinimą“, – teigė jis.

J. Farraras paragino sustiprinti stebėseną ir pabrėžė, kad „labai svarbu suprasti, kiek žmonių užsikrečia [...], nes būtent čia vyks [viruso] adaptacija“.

„Taip tragiška kalbėti, bet jei užsikrėsiu H5N1 ir mirsiu, viskas tuo ir baigsis. Jei aš eisiu po bendruomenę ir užkrėsiu ką nors kitą, tada bus pradėtas ciklas“, – tvirtino jis.

Jis sakė, kad šiuo metu dedamos pastangos kurti vakcinas ir vaistus nuo H5N1, ir pabrėžė, kad būtina užtikrinti, jog regioninės ir nacionalinės sveikatos priežiūros institucijos visame pasaulyje turėtų pajėgumų diagnozuoti šį virusą.

Tai daroma tam, kad „jei H5N1 iš tiesų patektų tarp žmonių ir būtų perduodamas iš žmogaus žmogui“, pasaulis būtų „pasirengęs nedelsdamas reaguoti“, teigė J. Farraras, ragindamas užtikrinti vienodas galimybes gauti vakcinų, vaistų ir diagnostikos priemonių.

123rf nuotr.