Ashburn +17,1 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 30 Geg 2024
Ashburn +17,1 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 30 Geg 2024


Stasys BIELSKIS
ŪP korespondentas
,  Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė
 

Pūlinys. Nei sėja, nei akėja, bet milijonus į savo aruodus susipila. Kas?

2023/04/22


Tarp žemdirbių sklando tokia šmaikšti minklė ir atsakymas, kad tai – Žemės ūkio rūmai (ŽŪR). Iš tikrųjų nemažai prakaito tektų nubraukti, norint suskaičiuoti ŽŪR projektus, remiamus europinėmis ir nacionalinėmis lėšomis. Pagal tokių projektų skaičių ši organizacija turbūt galėtų pretenduoti į rekordininkus. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenys rodo, kad ši organizacija surengė tiek seminarų, mokymų, konsultacijų ir kitų renginių, kad, rodos, Lietuvos žemės ūkis turėjo pasiekti raketų mokslo lygį. Kodėl mokesčių mokėtojų į biudžetą suneštų pinigų upės, tekančios į ŽŪR, yra tokios sraunios ir vandeningos? Kam iš to daugiausia naudos?

Pūliniai pratrūko

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) duomenimis, nuo 2014 metų yra patvirtinti bene 38 ŽŪR projektai, remiami pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP). Jiems įgyvendinti atriekiami milijonai. Vien per pastarąjį pusmetį ŽŪR projektams skirta kone 1,5 mln. Eur. Tikrai darbšti organizacija ir Fortūna šiuo atžvilgiu jai labai palanki.

ŽŪR pasinaudojo parama EIP (Europos inovacijų partnerystės) veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti – 9 projektai, parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai – 13 projektų, profesiniam mokymui ir įgūdžiams įgyti – 7 projektai, pagal priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“ pasirašyti dar 9 projektai.

Iš atskirų ūkininkų ir žemdirbių savivaldos organizacijų atstovų dažnai liejasi priekaištai, esą iš tokių projektų menka nauda žemės ūkiui, jų manymu, tam išleidžiamas lėšas vertėtų nukreipti daug svarbesniems ir aktualesniems reikalams spręsti. Apie tai kalba ir atskiri politikai, tačiau projektinių pinigų upės nenustoja tekėti į ŽŪR. Žemdirbių interesų atstovavimo ir finansavimo tema – kaip kokia lėtinė liga, panašu, kad dabar pūliniai pratrūko, ir tai nenuostabu, nes šios kadencijos Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovybė stipriai spaudžia „žaliosios“ politikos pedalą, o tai pavojingas procesas žemės ūkio produkcijos gamintojams – jie gali nudardėti į prarają.

Konsultavimo sistema – aukštyn kojomis

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas „Ūkininko patarėjui“ tvirtino, kad ŽŪR įgyvendinami projektai nuolat ir jau seniai yra kritikuojami: „Visą laiką kėlė abejonių ir daug diskusijų tokia konsultavimo sistema, kai institucija, kurios kompetencija tose srityse, kuriose konsultuoja ūkininkus, kelia tam tikrų abejonių, laimi konkursą, gauna finansavimą ir galvoja, kaip ir iš kur įgyti kompetencijų ir pritraukti savo klausytojų. Tokia sistema yra labai ydinga. Daug kartų piktinomės, kad tai tėra valstybės pinigų švaistymas.“

LGAA vadovas teigė, kad grūdininkai visada pasisakė už tai, jog pinigus, skirtus konsultacijoms, pats ūkininkas valdytų ir nuspręstų, į kokią instituciją jam kreiptis konsultacijos, o už tai būtų apmokėta iš tų paramos lėšų, kuriomis finansuojami jau minėti projektai. „Šią sistemą reikia pastatyti į vietą, nes dabar ji yra apversta aukštyn kojomis, Rūmai – mūsų žemdirbių visuomenės pūlinys“, – konstatavo A. Macijauskas.

Kalbėdamas apie inovacinius EIP projektus, grūdininkų asociacijos pirmininkas svarstė, kad tokia institucija kaip ŽŪR iš principo neturėtų įgyvendinti tokių projektų, nes ji nėra mokslo įstaiga.

Pasak jo, mokslo tyrimus turi atlikti kompetentingos mokslo institucijos, esami universitetai, mokslo tyrimo institutai turi pakankamai ir administracinių gebėjimų, gali viską nuo pradžios iki pabaigos padaryti, tad jiems nereikia kokių nors pagalbininkų organizatorių ir administratorių. O vieno ar kito tyrimo poreikį turi suformuluoti žemdirbių visuomeninės organizacijos.

„Dabar nežinia, kokiu pagrindu apsisprendžiama ką nors tirti, kur nors kažkas nugirsta, esą tai yra kažin kokia naujovė, ir ima rengti projektą, ieško partnerių. Man regis, ir šiuo atveju tai yra tik pinigų taškymas. Asmeniškai nesu girdėjęs, kad kas nors iš mūsų asociacijos būtų dalyvavęs ŽŪR projektuose ir gavęs ten naudos ar geros patirties“, – kalbėjo grūdininkas.

Parama už paklusnumą?

A. Macijauskas teigė numanantis, kodėl ŽŪR gauna paramą daugybei projektų: „Manau, taip vyksta, nes bet kokia valdžia, ar dabartinė, ar buvusi, ŽŪR naudoja savo interesams, ši įstaiga pritaria vieniems ar kitiems ministerijos sprendimams, nesiginčija, paklūsta. Juos reikia kaip nors išlaikyti ir finansuoti. Pinigai skiriami, kad, matyt, atėjus reikalingam momentui, ŽŪR palaikytų Vyriausybės ar ministerijos sprendimus.“

Jis teigė esąs įsitikinęs, kad ir būsima Vyriausybė elgsis panašiai, nes reikalinga neva žemdirbiams atstovaujanti organizacija, kuri yra paklusni valdžiai.

Giria žemės ūkio ministrą

„Mano akimis, ŽŪR tėra dūmai su pliurpalų programomis“, – kone poetiškai ŽŪR veiklą apibūdino Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos pirmininkas Jonas Vilionis. Jis įsitikinęs, kad jeigu ŽŪR patiems reikėtų užsidirbti pragyvenimui, jų neliktų tą pačią dieną.

„ŽŪR išlaikymui skirta 380 tūkst. Eur, dar gauna milijonus projektinių lėšų. Jie giria žemės ūkio ministrą, kad jis viską gerai daro, pritaria, kad būtų pelkės ir t. t. Ministrui to tik ir reikia, o realios žemės ūkio problemos yra skandinamos. Manau, ŽŪR vadovai labiausiai rūpinasi, kaip atstovauti sau ir savo atlyginimams“, – ŪP dėstė ūkininkas.

Pasak J. Vilionio, ŽŪR nestokoja lėšų, nes esą yra lojalūs ŽŪM vadovybei. Jis pasakojo, kad pieno gamintojus stipriai papiktino ŽŪR vadovų pasisakymai, kad pieno krizei pakanka valdžios numestų 8 mln. Eur, ir siūlymai, kaip juos paskirstyti. „Surengė tokią spaudos konferenciją, o paskui atlėkė į mitingą ir kalbėjo, esą jie yra šio renginio organizatoriai. Apsimetėliai, kitaip jų nepavadinsi. Gaila, kad tuo metu ten nebuvau, būčiau už parankių gėdingai išvedęs“, – apmaudo neslėpė LPGA pirmininkas. Jis pastebėjo, kad organizacijų, kurios atstovauja žemdirbiams Lietuvoje, gyvenimas ir pragyvenimas skiriasi kaip dangus nuo žemės. „Pasižiūrėkime, kas vadovauja ŽŪR. Štai jų pirmininkas Arūnas Svitojus yra Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji dvasia ir t. t. Jis yra ir Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos, ir Utenos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, turbūt ir dvarininkų asociacijos veikloje dalyvauja, o kur dar Baltijos labdaros fondas... Kaip turint tiek pareigų, kad ir visuomeninių, žmogus visur suspėja?! Ir vicepirmininkai daug veiklų turi. Niekas nežino, kokias algas gauna ŽŪR vadovai. Kitos žemdirbių organizacijos verčiasi kitaip. Pats atstovauju pieno gamintojams, daug važinėju, dalyvauju, skrendu į tarptautinius renginius ir niekas man jokio atlyginimo nemoka, jo ir neprašau“, – pūliuojančius žemdirbių savivaldos skaudulius išklojo šilto ir šalto matęs pieno gamintojų lyderis.

Kuris karalius nuogas?

Pasak LPGA vadovo, ŽŪR nuolat viešumoje kalba, kad stambieji ūkiai pasiima visą europinę paramą, o smulkieji nyksta. „O ką jie patys padarė, kad kaimas nenyktų? Rengė kursus, kur galima „buterbrodų“ pavalgyti? Ūkininkai, kurie profesionaliai užsiima žemės ūkiu, ten nedalyvauja. Viena moteris pasakojo, kad turi šūsnį tų kursų diplomų ir vis ten dalyvauja, sako, kodėl gi nenueiti, jeigu gauni pavalgyti. Iš tikrųjų kontrolierių organizacijos nežino, kas ten susirenka, kokios temos ir lektoriai būna. Nežinome, ar tai yra tikrinama, juk dabar NMA apie tikrinimus praneša iš anksto, tad tam galima pasiruošti“, – aiškino ŪP pašnekovas.

J. Vilionis įsitikinęs, kad žemdirbių savivaldos rėmimo problema išsispręstų, jeigu deklaruodamas ūkininkas galėtų išreikšti savo norą, kokią organizaciją jis remia ir kas jam turėtų atstovauti. Tada ir pasimatytų, kuris karalius yra nuogas. Anot jo, būtini pokyčiai ir dėl žemdirbių kursų bei mokymų.

„Juk turime Žemės ūkio akademiją, Veterinarijos akademiją, jeigu ūkininkams paskaitą skaitytų koks profesorius ar docentas, kuris moko studentus, domisi naujovėmis, mielai nueičiau. O ko man eiti į ŽŪR, „buterbrodų“ pavalgyti? Dabar ir diskutuojame, kad universitetai, Žemės ūkio konsultavimo tarnyba dalyvautų konkursuose ir pravestų mokymus, o temos būtų suderintos pagal žemdirbių poreikius“, – teigė LPGA pirmininkas.

Valdžia žino, bet nereaguoja

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Raimundas Juknevičius neabejoja, kad dėl viešaisiais pinigais remiamų ŽŪR įgyvendinamų projektų, jų vertinimų, atrankos ir rezultatų atsakomybė tenka politikams, kurie užsiima vykdomąja valdžia.

„Ūkininkai kalba apie problemas, valdžia apie tai žino. Kodėl nereaguoja? Galbūt tai yra neatsakingumas, o gal kartais jiems yra naudinga? Jei projektai skaičiuojami nuo 2014 metų, tai reiškia, kad jau ne viena valdžia tame reikale neįžiūri problemų, jog skiriamų pinigų kiekis tikriausiai neatitinka galutinio rezultato. O gal atvirkščiai – žemdirbių, kurie turėtų būti projektų naudos gavėjais, ir valdžios žmonių suvokimas apie galutinį rezultatą skiriasi? Ar politinė valdžia čia nemato problemų ir nemano, kad jas reikėtų spręsti?“ – retoriškai klausė LŪS pirmininkas. Jis svarstė, kad skaitant ŽŪR įgyvendinamų projektų turinį dažniausiai galima įžvelgti gerų ketinimų ir didelių lūkesčių, bet realybėje išleidžiami dideli pinigai, o nauda valstybei per pagamintus produktus esą menka. „Tada savaime aišku, kad teisingai keliamas klausimas, ar tai normalu, kad kone dažniausias KPP paramos lėšų gavėjas yra tokia, sakyčiau, biurokratinė institucija“, – redakcijai teigė R. Juknevičius.

LŪS lyderis užsiminė, kad žemdirbiai negauna lėšų tokiems dalykams, kuriuos reikia verkiant spręsti. Pavyzdžiui, ūkininkai siūlė ir prašė skirti paramos atlikti dirvožemio tyrimus visoje Lietuvoje, ir suma nebuvo įspūdinga – apie 400 tūkst. Eur. Tačiau tam pinigų neatsirado.

R. Juknevičius apgailestavo, kad žemdirbių organizacijų nuomonė – balsas tyruose, sprendžiant, kaip turėtų būti skirstoma parama. „Turiu daug dalyvavimo darbo grupėse ir KPP priežiūros komitete, kuris laimina visą žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos biudžetą, praktikos, bet ūkininkų atstovai – mažuma, tad jų balsas nieko nenulemia. Apskritai susidaro įspūdis, kad visos darbo grupės, kur teko dalyvauti, sudarytos tokiu principu, jog asocijuotų organizacijų, pilietinės visuomenės apraiškos tose darbo grupėse nėra labai pageidautinos, jos yra labiau reikalingos dėl „varnelės“. Ten paprastai dominuoja politikai ar valdžios institucijų deleguoti asmenys, kitaip tariant – valdiški biurokratai. Todėl žemdirbių dalyvavimas nelabai ką gali pakeisti“, – apgailestaudamas samprotavo R. Juknevičius.

Pinigai iš biudžeto, o viešumo mažoka

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas antrino kolegoms, pastebėjęs, kad jau seniai kalbama apie į ŽŪR tekančius europinės paramos pinigus. „Man tai nelabai suprantami dalykai, kodėl taip vyksta. Tiems projektams skiriami viešieji pinigai, bet juos įgyvendinant viešumo mažoka“, – pastebėjo ŪP pašnekovas.

LŽŪBA prezidentas aiškino, kad EIP projektų idėja tokia: jei žemdirbiams kyla kokia problema, jie susiranda konsultantą ir kreipiasi į mokslo įstaigą, kad mokslininkai padėtų rasti sprendimo būdą. „Tarkime, kilusi problema buvo Rūmų išspręsta ir apie tai turėtų būti plačiai žinoma, jokio slaptumo čia negali būti. Bet apie tuos projektus nieko nežinome: nei kur, kada ir kaip jie gimė, nei kas ir kur juos pristatinėjo, dalijosi patirtimi. ŽŪR skelbia, kad yra didelis organizacijų skėtis, o kiek galvų, esančių po tuo skėčiu, buvo supažindinta su projektų rezultatais ir nauda? O galbūt kilusiai problemai jau anksčiau yra rastas sprendimas, gal nereikia antrą kartą išradinėti dviračio? Man atrodo, kad čia turi būti labai daug viešumo“, – neabejojo E. Pranauskas.

Labai svarbu tai, kad EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti, parodomiesiems projektams skirta parama nėra orientuota kieno nors asmeniniam konkurencingumui padidinti, tokios paramos paskirtis – remti plačiąją žemdirbių bendruomenę, todėl ir įtrauktis į tokius projektus turi būti labai plati ir vieša. „Lietuvoje yra kelios aukštosios mokyklos, agrarinis mokslų centras, kur sutelkti agrarinių mokslų profesionalai, ūkininkus regionuose pasiekia konsultavimo tarnybos specialistai, tai – įstaigos, kurios kuria naudą žemės ūkiui. O čia dosnia ranka duodama organizacijai, kuri garsėja „buterbrodiniais“ kursais. Taip ją apibūdino, regis, buvęs Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas ir tos organizacijos vadovas“, – priminė LŽŪBA prezidentas.

Siūlė rimtas temas, bet nesudomino

E. Pranauskas priminė, kad dar 2014–2020 m. paramos laikotarpio pradžioje LŽŪBA siūlė aktualias temas, kurias reikėtų remti ir vystyti. „Buvo siūlyta, kaip gerinti dirvožemį, mažinti emisijas ir t. t. Tokias temas teikėme, kai dar nebuvo žaliojo kurso. Deja, bet nė viena jų nesulaukė susidomėjimo. Užtat remiamas ŽŪR projektas, skirtas obuolinio vaisėdžio poravimosi ypatumams tirti... Gal tai labai geras tyrimas, bet nežinome jo rezultatų. Juk mūsų asociacijoje yra daug sodininkų, kuriems būtų įdomios svarbios aktualijos, tačiau nebuvo diskusijų dėl patirčių sklaidos ir kt.“, – pusiau rimtai, pusiau pro šypseną kalbėjo LŽŪBA prezidentas.

Jis užsiminė, kad kitose šalyse kitaip įgyvendinami projektai pagal EIP. Nyderlandų ūkininkai jam yra minėję, kad dar gerokai anksčiau jie įgyvendino bene 7 projektus pagal EIP, kad pasiruoštų žaliajam kursui. „Tai iš tikrųjų rimta ir gera priemonė, jeigu tinkamai orientuota“, – konstatavo žemės ūkio bendrovių organizacijos atstovas.

Įvyniota į teisingą vatą?

Gausybė ŽŪR įgyvendinamų projektų daug klausimų kelia ir Seime dirbantiems politikams. „Tai labai panašu į šios įstaigos viešosios nuomonės pirkimo būdą. Kai ŽŪR gauna paramą projektams, tada gali pritarinėti ŽŪM sprendimams ir skelbti, kokie jie yra teisingi. Neabejoju, kad pasikeitus ministerijos politinei vadovybei, matyt, bus bandoma prisitaikyti prie kitos Vyriausybės ir vėl ieškoti būdų, kam pritarti, kad būtų gaunami pinigai“, – savo nuomonę ŪP išsakė Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis. Parlamentaras mano, kad niekas nebūtų nukentėjęs, jeigu ŽŪR nebūtų įgyvendinę daugybės projektų. „Nežinau, kam visa tai padeda. Vieša paslaptis, kaip ten surenkama publika. Manau, renginiai organizuojami tam, kad būtų įsisavinti pinigai. Geriau jau juos atiduotų smulkiems ir sunkiau besiverčiantiems ūkiams, gal būtų daugiau naudos. Girdžiu vienbalsius atsiliepimus, kad iš tų konsultacijų ir mokymų labai abejotina nauda žemdirbiams, kurie iš tikrųjų verčiasi žemės ūkio veikla“, – kalbėjo KRK pirmininkas. Jis užsiminė, kad ir anksčiau buvo domėtasi, kaip naudojami viešieji pinigai, kokiems projektams tenka paramos lėšos, kaip jie įgyvendinami ir kokie yra rezultatai, bet situacija nepasikeitė. „Gal prieš pusantrų metų Žemės ūkio akademijoje apie tai kalbėjome ir vertinome, bet ŽŪR ir toliau sėkmingai naudojasi parama. Ten viskas gerai suforminta ir formaliai įvyniota į teisingą vatą“, – pastebėjo V. Pranckietis.

Kas atsakys į nepatogius klausimus?

KRK dirbantis parlamentaras Kęstutis Mažeika ŪP teigė, kad kyla abejonių, ar ŽŪR įgyvendinami projektai yra naudingi žemdirbiams. „Kitas klausimas – kodėl taip vyksta? ŽŪM kai kuriais atvejais reikia formalaus sprendimų suderinimo su socialiniais partneriais. Susidaro įspūdis, kad parama projektams skiriama tam, jog būtų pritarta politiniams sprendimams, kurie, beje, nepadeda plačiajai žemdirbių bendruomenei, o kartais gal net ir kenkia. Kitaip to nepavadinsi“, – samprotavo politikas.

Seimo narys prisipažino negirdėjęs, kad žemdirbiai aktyviai dalyvautų ŽŪR įgyvendinamuose projektuose. „Kadangi kyla nemažai klausimų, norėtųsi matyti viešai pateiktas ataskaitas, ne tik dalyvių sąrašus ir parašus, nes žinome, kaip kartais tokie projektai yra įgyvendinami ir kaip surenkami dalyvių parašai. Turėtų būti realus vaizdas, kaip, kiek ir kokių žmonių dalyvauja, kokie rezultatai pasiekti ir kiek sukurta pridėtinės vertės visuomenei“, – teigė K. Mažeika.

KRK narys svarstė, kad ŽŪR įgyvendinamais projektais galbūt turėtų susidomėti ir specialiosios tarnybos, kad neliktų neatsakytų klausimų, kuriuos kelia ir žemdirbiai, ir politikai.

Girdi ūkininkų skundus

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pavaduotojas Liudas Jonaitis ŪP sakė girdėjęs ūkininkų priekaištus dėl dosnios paramos Žemės ūkio rūmams. „Jie tai minėjo ir per piketą prie Seimo rūmų, kai teko su jais kalbėtis. Manau, Rūmus pamalonina ne tik dabartinė ŽŪM, taip darė ir buvusių valdžių atstovai“, – pastebėjo parlamentaras. Jis teigė susidaręs įspūdį, kad ŽŪR ir žemdirbių pozicija tam tikrais agropolitikos klausimais skiriasi. „Iš ŽŪR išėjo stipriausios žemdirbių organizacijos, panašu, kad ten dedasi nelabai geri dalykai. Norint įvertinti tuos projektus ir jų rezultatus, reikia juos detaliau paanalizuoti. Gal ir Seimo kontrolieriai galėtų tuo pasidomėti“, – kalbėjo L. Jonaitis.

Projektinių lėšų tėkmės į ŽŪR klausimą į savo akiratį įtraukti ketina Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis. „Girdžiu žemdirbių skundus. Kai buvo pieno gamintojų ir kitų ūkininkų protestai, kalbėta ir apie ŽŪR poziciją. Tačiau komisija iki šiol to nėra svarsčiusi, skundų nėra gauta, o politikai patys neinicijavo. Reikės aktyviau į tuos reikalus pasigilinti“, – žadėjo Seimo narys.

Ministerija palaiko rūmus

Buvęs premjerės patarėjas žemės ūkio klausimais Ignas Jankauskas, prieš užimdamas šias pareigas vadovavęs LGAA, ŪP sakė per kokius 7 metus nesutikęs nė vieno profesionalaus ūkininko, kuris būtų dalyvavęs ŽŪR rengiamuose seminaruose ar mokymuose. „Manau, ta auditorija yra siaura ir labai tikslinė, savo akimis esu matęs, kaip darbuotojas atvažiuoja į lauko dieną, kur susirenka daugiau ūkininkų, ir renka parašus, kad jie esą dalyvavo jų renginyje. Mano žiniomis, jiems kyla problemų dėl dalyvių sąrašo, todėl sukamasi visais įmanomais būdais. Ir pačiam teko keletą kartų einant pro šalį pamatyti, kokie ten kursai, todėl manau, kad jie neturi pridėtinės vertės“, – savo įspūdžiais dalijosi jis.

Pasak I. Jankausko, ŽŪR reprezentuoja save kaip smulkiųjų ūkių atstovus ir gynėjus, bet šio sektoriaus problematika nesikeičia ir nesisprendžia. Tai akivaizdžiai matyti ir per pastarąją pieno krizę. „Juolab kad rezultatus galima įvertinti skaičiais. Pavyzdžiui, ŽŪR teko didžiulės lėšos kooperacijai skatinti, bet patys ŽŪR vadovai pripažįsta, kad kooperacija yra apgailėtinoje padėtyje. Nors ŽŪR tam tikra dalimi yra atsakingi, kad kooperacija nesivysto. Kiek žinau įsikūrusių profesionalių žemės ūkio kooperatyvų, ten ŽŪR dalyvavimo nebūta“, – aiškino ŪP pašnekovas.

Dirbdamas premjerės patarėju I. Jankauskas sakė kėlęs klausimą, kodėl vykdančioji valdžia taip glaudžiai bendradarbiauja tik su ŽŪR, tačiau jis ir liko pakibęs ore. „Ministerijoje yra labai didelis ŽŪR palaikymas. Tai matome ir iš finansuojamų projektų, yra ir tiesioginė biudžeto eilutė. O Vyriausybėje nėra iki galo suprantama, kas yra tie Rūmai ir kas iš tikrųjų reprezentuoja žemės ūkį“, – pastebėjo neseniai iš premjerės patarėjo pareigų pasitraukęs žemės ūkio ekspertas.

Atsakyme – teisės aktų rinkinys

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 45, 2023 m. balandžio 22 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuose prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

Algimanto SNARSKIO piešinys

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/05/29

Buvusiam Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriui dėl kyšininkavimo – reali laisvės atėmimo bausmė

Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kaltu pripažino buvusį Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorių Ričardą Pudževelį ir 5 asmenis. Buvusiam savivaldybės administracijos direktoriui skirta reali 4 metų ir...
2024/05/29

Tvarios technologijos reikalauja šiuolaikiško ir netradicinio specialistų požiūrio

Modernios Europos šalys kaip ateities ekonomikos vystymosi kryptį šiuo metu yra pasirinkusios žiniomis, tvarumo ir žiediškumo principais grįstą bioekonomiką. Taip siekiama kurti gerovę dabarties visuomenei, nesukeliant grėsmių...
2024/05/29

Vyriausybė pritarė bankų solidarumo mokesčio pratęsimui

Vyriausybė šios dienos posėdyje pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko parengtam Laikinojo solidarumo įstatymo (LSĮ) pakeitimo projektui, kuriuo solidarumo įnašo mokėjimas yra pratęsiamas 2025 metų mokėjimo laikotarpiui. Tuo ...
2024/05/29

Parama žemdirbiams, atsisakantiems dyzelinį kurą naudojančių grūdų džiovyklų

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia plėsti švarios, atsinaujinančios energijos dalį žemės ūkio sektoriuje bei pasinaudoti parama mažinant dyzelinio kuro naudojimą. Iki pat metų galo ūkininkai raginami teikti paraiškas i...
2024/05/29

Svarbiausia informacija apie rinkimus į Europos Parlamentą – audio formatu

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), ruošdamasi birželio 9 d. vyksiantiems rinkimams į Europos Parlamentą, svarbiausią informaciją rinkėjams įgarsino.
2024/05/29

Versliniai sodai: šiemet atsispirs nuo dugno?

Dėl nemalonių gamtos išdaigų pastaruosius kelerius metus Lietuvos verslinių sodų derlius nedžiugino nei sodininkų, nei obuolių mėgėjų. Šis pavasaris, nors ir švaistėsi šalnomis bei permainingais orais ir dar ankstoka ve...
2024/05/29

Ką galime dėl savo širdies?

„Daug alkoholio vartojančio ir rūkančio vidutinio arba vyresnio amžiaus žmogaus organizmas neleidžia jam sportuoti arba aktyviai gyventi“, – žalingų įpročių bei fizinės sveikatos toksišką jungtį nubraižo gydytojas kardiolo...
2024/05/29

Uostamiestyje bus gaminamas žaliasis vandenilis

Pirmasis Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje žaliojo vandenilio gamybos ir papildymo juo punktų projektas skinasi kelią įgyvendinimo link: baigtos visos planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) speci...
2024/05/29

Per 11 dienų prie ES valstybių išorinių sienų sulaikyta per 1,3 mln. klastočių: vyrauja gaminiai iš Turkijos ir Kinijos

Praėjusių metų gegužę Bulgarija ir Portugalija kartu su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra „Frontex“ iniciavo tarpvalstybinių bendrų veiksmų dienas (JAD), skirtas kovai su suklastotų prekių kontrabanda prie ES išorės s...