Pusė Lietuvos gyventojų tikisi atlyginimo augimo

Sparti infliacija ir geopolitinis neapibrėžtumas kelia nemažai nerimo dėl finansų,  tačiau daugiau nei pusė (53 proc.) šalies gyventojų tikisi, kad jų  atlyginimai augs ir toliau. Tai parodė gyventojų nuomonės apklausa. Ar tokie  lūkesčiai turi pagrindą?

Dvi žinios

Šiuo klausimu turime dvi žinias – gerą ir blogą. Pradėkime nuo geros. Atlyginimų augimas šalyje vis dar išlaiko tempą – šių metų pirmą ketvirtį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, vidutinis darbo užmokestis (bruto) augo 13 proc.

Apklaustųjų prognozės dėl atlyginimo augimo šiek tiek atsargesnės nei ligšiolinės tendencijos – ketvirtadalis gyventojų tikisi, kad jų darbo užmokestis pakils 5–10 proc., penktadalis  – kad iki 5 proc., tik 8 proc. mano, kad jų pajamos išaugs daugiau nei 10 proc. Atlyginimo augimo galimybių nemato 39 proc. o 7 proc. nusiteikę dar pesimistiškiau ir mano, kad jų pajamos sumažės.

Prastesnė žinia ta, kad atlyginimų augimas nepasiveja seniai regėtais tempais augančios infliacijos, todėl gyventojų perkamoji galia neauga, kaip galėtų, jei infliacijos rodikliai būtų žemesni. Štai, pavyzdžiui, metinė infliacija birželį siekė 21 proc.

Peržiūrėkite savo biudžetą

Tokiomis aplinkybėmis itin svarbu gerai apgalvoti, kaip išnaudoti atlyginimo padidėjimą, jei toks laukia, kad sėkmingai išbalansuotume tarp artimiausio laikotarpio finansinių iššūkių ir ateities finansinių tikslų.

Pirmiausia padidėjus pajamoms vertėtų iš naujo suplanuoti savo asmeninį biudžetą. Naujai susidėliodami finansinius prioritetus apsidrausite nuo neapgalvoto išlaidavimo vien dėl to, kad banko sąskaitoje mėnesio pabaigoje turite daugiau pinigų nei įprastai.

Nuspręskite, kokią dalį padidėjusio atlyginimo norite skirti būtinosioms išlaidoms. Galbūt iki šiol gautų pajamų jau užteko patogiam gyvenimui? Net jei ir padidinsite savo išlaidas, vadovaukitės taisyk­le, kad proporcingai padidėti turėtų ir lėšos, skiriamos taupymui.

Rekomenduojama iš asmeninio biudžeto  50 proc. skirti būtinosioms išlaidoms (mokesčiai, transportas, nuoma), 30 proc. – kintamoms išlaidoms (pramogos, drabužiai, hobiai), o 20 proc. pasilikti taupyti ir investuoti.

Atidėkite nenumatytoms išlaidoms

Jei turite susikaupusių skolų, iš savo biudžeto skirkite daugiau lėšų joms grąžinti – padidėjus pajamoms, tikėtina, tai galėsite padaryti greičiau.  Pirmenybę rekomenduojama teikti finansiniams įsipareigojimams su didžiausiomis palūkanomis. Kuo skubiau juos įvykdysite, tuo mažiau pinigų prarasite mokėdami palūkanas.

Finansinis rezervas – viena iš svarbiausių sąlygų, ypač šiandien.  Rekomenduojama sukaupti 3–6 mėnesių išlaidų sumą. Jei padidėjus darbo užmokesčiui padidinsite ir savo išlaidas, reikėtų daugiau lėšų numatyti  vadinamajai finansinei pagalvei.

Turint santaupų bet kokie finansiniai iššūkiai kelia mažiau streso: atsiradus netikėtų išlaidų ar sumažėjus pajamoms, problemas galime spręsti nejusdami didesnės finansinės įtampos.

Pagalvokite apie ateitį

Daugelis ekspertų pabrėžia, kad senatvėje tikintis gyventi oriai, reikėtų gauti maždaug 70 proc. ankstesnių pajamų siekiančią pensiją. Šio tikslo neįmanoma įgyvendinti papildomai nekaupiant. Skaičiuojama, kad „Sodros“ pensija, kartu su išmokomis iš II pakopos fondų, jei kaupiame ir juose, ateityje sudarys tik apie 50 proc. iki tol buvusių pajamų.

Tad siekiant didesnio finansinio saugumo ir komforto senatvėje, į III pakopos fondą ar investuojant savarankiškai rekomenduojama skirti 5–10 proc. mėnesio pajamų dydžio įmoką. Tačiau net ir mažesnė suma ateityje turės reikšmingą įtaką gyvenimo kokybei atėjus pensijai, todėl padidėjusios pajamos gali tapti proga rimčiau apsvarstyti papildomo pensijos kaupimo III pakopos fonduose galimybę, jei to dar nedarote.

Šalies gyventojų tyrimą „Easy Debt Service“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1 tūkst. 8 respondentai.

KL informacija