Kukurūzų auginimas ir... emocinis ūkininkavimas

Nesielgti impulsyviai

Palankiais metais, kai derlius geras arba rinkos sąlygos palankios, ūkininkai daugiau išlaidauja, investuoja į naują įrangą, technologijas, plečia savo veiklą ar net leidžiasi į didesnes rizikas. Augintojai jaučiasi optimistiškai, nes, augant pelningumui, didėja pasitikėjimas ir gerėja emocinė būsena. Tą pajutome diskutuodami su Lenkijos kukurūzų augintojais. Šie metai buvo palankūs kukurūzams: daugeliu atvejų augintojai kūlė 10–11 t/ha grūdų (14 proc. drėgnio), dėl to kukurūzus auginančių ūkininkų nuotaikos tikrai pakilios. Kalbantis su kviečių augintojais, jautėsi kitokios emocijos, nes, situacijai pablogėjus – derlingumas neatitiko lūkesčių, keistos kainos, augintojai patiria finansinių sunkumų, todėl emociniai ūkininkai linkę „užsukti kranelius“, t. y. stabdo investicijas, smarkiai sumažina išlaidas arba netgi sustabdo kai kurias savo ūkininkavimo veiklas. Jie vadovaujasi baime, noru išvengti rizikos ir bando apsisaugoti nuo galimų nuostolių.

Siekiant išvengti šio emocinio švytuoklės efekto, ūkininkams svarbu rasti pusiausvyrą tarp emocijų ir racionalumo. Tai reiškia, kad net ir sėkmingu metu verta išlaikyti atsargumą bei investuoti nuosekliai, o sunkiu laikotarpiu svarbu nesielgti impulsyviai, išlaikyti ilgalaikį planą ir rezervų strategiją. Toks požiūris padeda išlaikyti stabilumą ir mažina emocinį stresą, kuris gali kilti kintant ūkininkavimo ciklams.

Ką kalbėjome apie kukurūzus? Truputis istorijos. Kukurūzų auginimas turėjo socialinių ir ekonominių pasekmių, įskaitant mokesčius ir kontrabandos atsiradimą. Kukurūzų atsiradimas pakeitė Europos žemės ūkį, ekonomiką ir kasdienį gyvenimą taip, kaip mažai kas galėjo tikėtis. Kukurūzai turėjo didžiausią įtaką Europos žmonių gyvenimui. Pirmiausia, kukurūzai tapo pagrindiniu maisto produktu daugelyje regionų, nauju mitybos šaltiniu, kuris paįvairino Europos žmonių mitybą. Didėjant kukurūzų derlingumui, pagerėjo apsirūpinimas maistu, o tai prisidėjo prie gyventojų skaičiaus augimo tose vietovėse, kuriose jie buvo pradėti auginti. Taip pat kukurūzai tapo svarbiu eksporto produktu, todėl sustiprėjo daugelio Europos regionų ekonomika. Dėl unikalių kukurūzų auginimo reikalavimų pasikeitė ūkininkavimo praktika, įskaitant sėjomainas, kukurūzai, kaip universalūs grūdai, tapo pagrindiniu gyvulių pašaru, pakeitusiu mėsos ir pieno pramonę. Dėl prekybos kukurūzais ir jų auginimo atsiradę turtai ir galimybės paveikė socialines struktūras, todėl tam tikruose regionuose pasikeitė klasių dinamika, kukurūzai pateko į Europos folklorą, meną ir festivalius, taip pažymėdami savo kultūrinę reikšmę. Reikia paminėti, kad kukurūzų auginimas paskatino inovacijas gėrimų pramonėje, įskaitant tam tikrų rūšių spiritinių gėrimų ir alaus kūrimą. Augant kukurūzų vertei, žemės paskirtis buvo pakeista, todėl pasikeitė žemės nuosavybės struktūra ir vertė. Taigi, tik trumpai pristačius kukurūzų istoriją, augintojų akyse suspindėjo optimizmas, gal kukurūzai ir naujuoju laikotarpiu išgelbės augintojus.

Tyrimai parodė

Gali pasirodyti, kad kalbėjome tik apie emocijas. Ne, diskutavome ir apie problemas. Kaip ten bekalbėtume, klimato pokyčiai sukėlė netikrumą pasaulinėje žemės ūkio gamyboje. Žemės ūkis labai jautrus aplinkos veiksniams, dėl to temperatūros pokyčiai neigiamai veikia žemės ūkį tiek ilguoju, tiek trumpuoju laikotarpiais. Netolygiai pasiskirstantys krituliai turi įtakos kukurūzų ir kitų augalų produktyvumui. Statistikos duomenys rodo, kad per 30 metų potenciali pasaulinė kukurūzų produkcija sumažėjo apie 3,8 proc., tai atsveria dalį derliaus, sukurto selekcininkų ir kitos technologinės pažangos. Be to, kukurūzai vis dažniau susiduria su augalų ligomis, kenkėjais ir kitais biotiniais ir abiotiniais stresais, pvz., karščiu ir sausra, šalnomis pavasarį. Klimato pokyčių įtaka ūkininkų pasirinktoms veislėms nėra vienintelis veiksnys, dėl kurio per pastaruosius kelis dešimtmečius galėjo pasikeisti kukurūzų auginimo sąlygos vidutinio klimato regionuose. Oro temperatūra ir kintantis kritulių kiekis turi įtakos trąšų, ypač azoto, prieinamumui ir drėgmės režimui dirvožemyje, todėl keičiasi kukurūzų augimo sąlygos ir tai reikia įvertinti bei numatyti galimus sprendimus. Diskusijose kalbėjome apie tyrimus, kurie parodė, kad ilgos vegetacijos veislės gali būti atsparesnės būsimoms klimato sąlygoms, palyginti su trumpos vegetacijos veislėmis, turinčiomis mažesnį derliaus potencialą. Ilgos vegetacijos veislių grūdų derlingumas gali būti susijęs su veislių gebėjimu išlaikyti fotosintezės intensyvumą grūdų pildymosi laikotarpiu aukštos temperatūros sąlygomis. Tyrimai taip pat parodė, kad ilgos vegetacijos kukurūzų veislės pasižymi dideliu vandens naudojimo efektyvumu, kuris skatino didelę asimiliaciją ir didelį grūdų derlingumą, o trumpos vegetacijos veislės pasižymėjo mažesniu vandens naudojimo efektyvumu, kuris lėmė mažą derlingumą. Dėl aukštos temperatūros ar vandens trūkumo sutrumpėjus pasėlių augimo tarpsniams, gali sumažėti grūdų skaičius, pagreitėti grūdų branda, sutrumpėti grūdų pildymosi trukmė ir sumažėti kukurūzų produktyvumas. Ateityje didelį auginamų kukurūzų veislių grūdų derlingumą galima tiesiogiai sieti su fotosintezės intensyvumo išlaikymu grūdų užsipildymo laikotarpiu. Suprantama, reikia būti įžvalgiems, renkantis veislių ankstyvumą, turint laiko, vertėtų pasėdėti prie veislių tyrimo stočių apibendrintų duomenų.

Puvinys – didelė problema

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.