Pušų spygliai: nuo medicinos iki virtuvės subtilybių

Fermentuoti spygliai – vaisių skonio

Spygliai ir pumpurai turi stiprių priešbakterinių ir priešvirusinių savybių, juose gausu eterinių aliejų, sakų, vitamino C, flavonoidų, karotenoidų. Šios medžiagos slopina uždegimus, skatina atsikosėjimą, padeda sergant kvėpavimo sistemos ligomis.

Jų paruošimo ir naudojimo būdų nemažai, galima pasirinkti labiausiai patinkantį. Vis tik bene populiariausia – fermentuotų, džiovintų arba šviežių spyglių arbata. Iš jų, daugelio nuomone, skaniausia fermentuotų spyglių, nes joje skleidžiasi vaisių skonis ir aromatas. Ir pagaminti būtų nesunku, jeigu ne...

Sodyboje netoli miško gyvenanti Loreta Baliukynienė šiandien linksmai nuo pradžios iki pabaigos prisimena spyglių fermentacijos procesą, tačiau jo pradžioje teko kaip reikiant paplušėti. Spyglių naudą teko išbandyti, kai vyrą persirgus COVID-19, dar pora mėnesių kamavo stiprus sausas kosulys. Nepadėjo nei cheminiai, nei liaudiški vaistai, bet kai pradėjo gerti pušų spyglių arbatas, sveikata netruko pasitaisyti. Tiesa, tada jis gėrė vaistinėje pirktų džiovintų pušų, vėliau pavasarį priskintų ne fermentuotų, bet taip pat džiovintų spyglių ir pumpurų užpilus.

Ši patirtis paskatino moterį praėjusią žiemą pačiai miške prisiskinti spyglių ir išbandyti fermentaciją. Eiga, pasak Loretos, nesudėtinga: spyglius reikia nuplauti, nusausinti, sumalti, stipriai supresuoti į stiklinį arba keramikinį indą (turi nelikti jokių oro tarpelių) ir palikti šiltai kelioms dienoms.

Tačiau, kaip sakoma, velnias slypi detalėse... Organizmą stiprinančiuose ir padedančiuose ligas gydyti spygliuose gausu dervos, todėl juos sumalti itin sunku. Pasitaiko, kad šiuolaikinės malimo priemonės net sugenda. Dažniausiai patariama naudoti senąsias mėsmales. Tokią naudojo ir Loreta: „Iš pradžių bandžiau pati malti, bet greitai supratau, kad šį darbą teks perduoti į vyriškas rankas. Spygliuose esanti derva apvelia malūnėlį, todėl mėsmalė ima sunkiai suktis, net vyrui teko kaip reikiant išprakaituoti, bet produktas vertas pastangų.“

Supresavusi sumaltus spyglius, ji uždengė stiklainį drėgna marlės šluoste (jokiais būdais ne metaliniu dangteliu!) ir prispaudė lėkštute, pastatė ant radiatoriaus ir per pustrečios paros masė fermentavosi. „Jeigu paragavus pasijunta gaivus vaisių skonis, fermentacijos procesą galima baigti, – patikslino pašnekovė. – Palaikius ilgiau, iki penkių parų, arbata bus gerokai stipresnė, bet man labiau patinka švelni“

Po to ji masę išdžiovino vaisių džiovyklėje. Tai daryti galima ir orkaitėje, svarbu, kad temperatūra neviršytų 40 °C. Dar kartą spyglius permalus kavamale, gaunami milteliai, kuriuos galima naudoti itin įvairiai. „Pusę šaukštelio miltelių beriu į arbatinuką, užpilu karštu vandeniu, palaikau ir gaunu puodelį arbatos. Ji ne tik naudinga sveikatai, bet ir skani“, – lygindama džiovintų ir fermentuotų spyglių arbatas, L. Baliukynienė pirmenybę teikia pastarajai, mat jos skonis gerokai patrauklesnis, nežinodamas, gali ir nesuprasti, kad ji iš spyglių.

Spyglių gira leidžia atgauti jėgas

Žolininkas Ramūnas Vaičiūnas rekomenduoja išbandyti seną gerą giros iš spyglių receptą. Jis, pasak jo, buvo publikuotas 1860 m. Rusijoje išleistoje knygoje. Šį gėrimą gamindavo kareiviams, kad greičiau atsistatytų jėgos. „Receptą šiek tiek paįvairinau, vietoje spanguolių išbandžiau razinas – kuo puikiausiai tinka, – sako R. Vaičiūnas. – Jį savaip patobulino ir pirtininkai, papildė kitais ingredientais, tvirtina, kad pušų spyglių gira labai tinka po pirties, kurios metu su prakaitu organizmas praranda nemažai mineralinių medžiagų. Jos atsigėrus, pagerėja savijauta.“

Girai reikia: 3 šaukštų medaus, saujos spanguolių (arba razinų), kambario temperatūros vandens (gali būti ir virintas), 1/3 stiklainio džiovintų spyglių (galima naudoti ir žalius, tuomet gėrime jausis stipresnis pušų skonis). Ingredientus sumaišykite stiklainyje, pastatykite kuo šiltesnėje vietoje ir leiskite rūgti. Tai užtrunka 3–5 dienas. „Rauginant trumpiau, išlieka ryškesnis medaus skonis, o palikus ilgesniam laikui, gėrime atsiranda alkoholio“, – perspėja žolininkas.

Spyglius galima naudoti ir druskoms pagardinti. Pašnekovas rekomenduoja į druską įberti sumaltų fermentuotų spyglių ir uždengtą indą palaikyti, kol druska įsigers skonio. Vėliau ja galima gardinti salotas, berti į sviesto ir grietinėlės bei kitus padažus, naudoti marinuojant mėsą.

Fermentuotų spyglių miltelių galima įberti ir į kokteilius, o jeigu sumanysite pritaikyti inhaliacijos procedūrai, paruoškite skysti taip pat kaip arbatą, tik nedėkite nei cukraus, nei medaus, ir įpilkite jo į inhaliatorių.

„Sergant kokia nors kvėpavimo takų, plaučių ligomis, geriausia naudoti šviežius spyglius. Fermentuoti arba džiovinti taip pat gerai, bet švieži vis tik geriausi. Juos užplikius, galima pasigaminti arbatos, o dvi tris spyglių saujas ilgiau pavirę 2 litruose vandens ir supylę į vonią, atsipalaiduosite po sunkios savaitės, pasimėgausite kvapu“, – gamtinės medžiagos panaudojimo galimybes atskleidžia Ramūnas. Tik oro drėkintuvams, pasak jo, labiau tinka pušų pumpurai arba žievė, nes juose daugiau eterinio aliejaus.

Spygliai tinkamiausi po stipresnių šalčių

Gamtos ir žolynų žinovai griežtai nenurodo, kad pušų spyglius geriausia skinti vasarį. Mat organizmą stiprinančios medžiagos juose pradeda kauptis po stipresnių žiemos šalčių, paspaudus –10 °C ir žemesnei temperatūrai. Tad jeigu mėgstate pušų spyglių produktus, reikiamos medžiagos galite pasiskinti net ir lapkritį, jeigu jis buvo išties šaltas, o susikaupusios medžiagos spygliuose išlieka visą žiemą. Tik pumpurus rekomenduojama skinti pavasarį.

„Žiemą pušų pumpurai mažiukai ir žiemoja, tik orui pavasarį atšilus, jie pradeda augti. Būtent tada prisikaupia daug gyvybinės energijos ir yra geriausias metas jų pasilaužyti, – pataria žolininkas. – Pumpurai itin naudingi tiems, kurie serga plaučių ligomis, kuriuos seniai kamuoja bronchitas, sinusitas. Bet turintiesiems skrandžio, inkstų problemų pumpurų produktus vartoti reikia atsargiai, nes juose daug dervų.“

Ruošdami pumpurus nepamirškite, kad juose drėgmės nedaug, todėl nesunkiai išdžius natūraliai, paberti ant rankšluostėlio. Jei vis tik norėsite pagreitinti procesą ir sudėsite į džiovyklę, pakaks 30 °C temperatūros.

Tiek fermentuotus ir džiovintus pušų spyglius, tiek pumpurus galima laikyti sandariai uždarytame stiklainyje arba drobiniame, popieriniame maišelyje – svarbiausia juos apsaugoti nuo drėgmės ir oro temperatūros pokyčių.

Ir Loreta, ir Ramūnas perspėja tuos, kurie jau nekantrauja miške pasiskinti spyglių ar pumpurų, – tai daryti reikia nežalojant medžių. Nenuskinkite visų spyglių nuo šakelės, o jeigu ant jos yra 3–4 pumpurai, nulaužkite vieną ar du, likusius palikite, kitaip ji tais metais negalės augti.

Loretos BALIUKYNIENĖS ir Ramūno VAIČIŪNO nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.