Pušynų spyglius pavasarį vėl grauš pjūklelių lervos

Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miško sanitarinės apsaugos specialistai visą rudenį stebėjo pjūklelių masinio išplitimo židinį, sekė kenkėjo vystymąsi, žvalgė pušynų pažeidimus.

Vėlyvą rudenį surinkti kokonai laboratorijoje buvo ištirti, nustatytas patelių ir patinų santykis, ištirtas sveikatingumas, apskaičiuotas vislumas. Pagal tuos duomenis buvo sudaryta spyglių nugraužimo prognozė. Prognozuota, kad 2023 metų pavasarį pavojingo pakenkimo židinio plotas apims 1192 ha, galimas spyglių netekimas nuo 30 iki 100 %.

Per metus išsivysto paprastojo pušinio pjūklelio dvi kartos, taigi jos gali du kartus graužti pušynų spyglius. Bet kenkėjas turi būdingą vystymosi bruožą – diapauzę. Ji gali pristabdyti ir užtęsti pušinių pjūklelių masinio dauginimosi židinių plitimą. Tuomet kokonuose esančių pjūklelių lervų fiziologiniai procesai sulėtėja ir per einamuosius metus vietoje dviejų kartų išsivysto viena karta ar jų vystymasis sustoja net kelis metus. Dalinė diapauzė, kai joje būna tik dalis kenkėjų, židinio plitimo nesustabdo, tačiau ilgalaikės diapauzės metu masinio dauginimosi židiniai tam tikromis aplinkos sąlygomis gali sunykti. Ar žiemojantys kokonai liks diapauzėje, tyrimams pagal metodikas jie imami nuo vasario vidurio, nes turi praeiti žiemos šalčio periodą. Tokie tyrimai leidžia išsiaiškinti, koks procentas pušinių pjūklelių patelių diapauzuoja, kiek pavasarį virs suaugėliais, kokią procentinę dalį sudaro parazituotos ir ligotos patelės. Pagal tai bus tikslinama 2022 m. rudenį sudaryta spyglius graužiančių kenkėjų pažeidimų prognozė ir teikiamos rekomendacijos naikinamųjų priemonių taikymui aviacijos pagalba.

Kadangi 2022 m. lapkričio pabaiga ir gruodis buvo žiemiški, o sausio pradžioje atšilo, buvo nuspręsta pabandyti ištirti, ar kokonai reagavo į temperatūrinį pokytį. Gal galima nustatyti jų polinkį virsti suaugėliais anksčiau, nei nurodyta metodikose. Tam tikslui 2023 m. sausio pradžioje VMT Miško sanitarinės apsaugos specialistai kenkėjo masinio išplitimo židinyje Vaišniūnų girininkijoje paėmė pušinio pjūklelio kokonus. Laboratorijoje tris savaites jiems buvo sudarytos pavasariui būdingos sąlygos. Po to atlikti jų būklės ir sveikatingumo tyrimai. Nustatyta, kad laboratorijoje iš diapauzės išėjo 100 % paprastojo pušinio pjūklelio kokonų, o iš jų 36 % kokonų buvo parazituoti ir ligoti. Pagal pirminius kokonų tyrimo duomenimis pasitvirtina 2023 metams sudaryta prognozė dėl galimo spyglių nugraužimo intensyvumo.

Medžių spyglius graužiančius vabzdžius miškuose veiksmingai galima naikinti tik aviacijos pagalba apipurškiant insekticidais medynų lajose esančias jų lervas. Alternatyvų nėra, nes pradinėse masinio dauginimosi židinio stadijose kenkėjai gyvybingi, parazitų ir kitų natūralių priešų mažai, kitomis techninėmis priemonėmis neįmanoma pasiekti medžių lajų. Daugiametė patirtis rodo, kad geriausias efektas būna ir reikia mažiau lėšų, kai židiniai naikinami jų pirminėse kilimo fazėse, kada kenkėjų išplitimo plotas mažiausias.

Vaišniūnų girininkijoje naikinamųjų priemonių taikymo tikslas – sustabdyti pušinio pjūklelio židinio plitimą, neleisti kenkėjo vikšrams pakartotinai nugraužti pušų spyglių, išsaugoti medynų stabilumą ir medienos prieaugį, sumažinti galimybę medynuose vystytis medžių antrinių kenkėjų židiniams. 2023 m. pavasarį pušinio pjūklelio masinio išplitimo židinyje naikinamąsias priemones galima taikyti 360 ha plote. Jos apima 30 % dalį nuo židinio 1192 ha bendro ploto, nes planuojant aviacinio purškimo barus buvo paliekamos reikiamos vandens telkinių, rezervato ir gyvenamųjų teritorijų apsaugos zonos.

Detalūs tyrimai bus vykdomi vasarį, kuomet bus tiriami miške žiemoję kokonai. Šių metų pavasarį laukia nemažai darbų: detaliosios apskaitos, masinio išplitimo židinyje reikės patikslinti prognozę atsižvelgiant į faktorius (diapauzė, klimato įtaka, parazitavimas) ir pagal situaciją pakoreguoti numatyto pukšti medyno plotą. Vėliau reikės sekti kenkėjo židinio dinamiką, laiku taikyti jų plitimą mažinančias priemones.

VMT fotoinformacija