Radikalūs transporto apmokestinimo pokyčiai. Ant kieno kupros?

Pavyzdžiui, akcizų augimu turėtų džiaugtis visuomenės pašiepiamas visuomeninis transliuotojas – LRT, nes jam tenka 1,3 proc. nuo visų surinktų akcizų.

Dabar planuojami radikalūs kelių apmokestinimo pokyčiai – nuo 2026-ųjų turėtų pradėti veikti e-tolingas, pagal europinę direktyvą siūloma transporto priemones apmokestinti ne tik už naudojimąsi kelių infrastruktūra, bet ir CO2 išmetimus, taip pat siūloma stipriai išplėsti mokamų valstybinės reikšmės kelių tinklą.

Tokie beveik vienu metu užgulę pokyčiai kai kam gali tapti rimta našta. Tokį nerimą išsako ne tik žemės ūkio, bet ir maisto pramonės, prekybos bei kitų sričių atstovai. Skaičiuojama, kad sunkiasvorių transporto priemonių naudojimosi valstybinės reikšmės keliais sąnaudos padidėtų apie 20 kartų. „Grūdų vežimas į Klaipėdos uostą kelių transportu papildomai pabrangtų 4 Eur/t, tad realiai mūsų uostas neturėtų ką veikti, nes eksportas per jį būtų neįmanomas, ekonomiškai neapsimokėtų“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) aptariant kelių apmokestinimą, perspėjo Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Gytis Kauzonas. Jis paragino realiai įvertinti siūlomų pokyčių įtaką verslui, nes ji bus gerokai didesnė, nei teigiama dabar.

Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė BFK posėdyje išsakė prekybininkų rūpestį: „Nuo Naujųjų metų įsigaliojo CO2 dedamoji degalų akcizuose, planuojama apmokestinamų kelių ir kilometražo plėtra, dar bus viena CO2 dedamoji pagal europinę direktyvą ir nuo 2026-ųjų įsigali e-tolingas. Tai bus keturi pakeitimai, kurie mums maisto produktų vežimo Lietuvoje sąnaudas padidins 20 ir daugiau kartų!“

Nori daugiau mokamų kelių

Šiuo metu Lietuvoje yra 19 mokamų magistralinių kelių, kurių ilgis siekia apie 1 700 km. Kelių naudotojo mokestį moka komercinis transportas – autobusai ir krovininiai automobiliai. Beje, gryniesiems elektromobiliams ir vandenilio dujomis varomiems automobiliams mokėti kelių mokesčio nereikia. Tartum jie skraidytų oru ir kelių netrintų. Norint surinkti daugiau lėšų keliams tvarkyti, siūloma išplėsti mokamų kelių tinklą – pirmiausia trimis etapais siūloma apmokestinti krašto kelius, kol kas neapimant rajoninių. Pirmuoju etapu į mokamų kelių tinklą būtų įtrauktas 21 krašto kelias, kurių ilgis – 1 150 km, antruoju etapu – 16 kelių (830 km), trečiuoju – 19 kelių (770 km).

Susisiekimo ministerijos (SM) ir „Via Lietuva“ atstovų tikinimu, apmokestinti krašto kelius reikia ne tik dėl papildomų pajamų. Anot jų, tranzitinis ir vietos sunkiasvoris transportas pradėjo vengti mokamų magistralių ir važinėja nemokamais keliais, kurie tam nepritaikyti.

2022 m. kelių naudotojo mokesčio buvo surinkta 56,6 mln. Eur, 2023 m. – 60,2 mln. Eur, o 2024 – apie 69–70 mln. Eur. Koks būtų krašto kelių apmokestinimo efektas? SM duomenimis, įgyvendinus visus tris numatytus etapus, kelių mokesčio per metus būtų surenkama apie 110 mln. Eur. Bet reikėtų ir papildomų išlaidų „Via Lietuva“ kelių kontrolei sustiprinti – per 8 mln. Eur. Tad efektas būtų gana menkas. O kokios pasekmės verslui?

Bus nemaža našta

Kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Juratė Dovydėnienė „Ūkininko patarėjui“ tiesiai šviesiai rėžė, kad kelių apmokestinimo pokyčiai – labai prasta žinia. „Mums tai jautru, nes mūsų išlaidos transportavimui yra tikrai labai didelės. Galiu drąsiai sakyti, kad kiekvienas pieno kooperatyvas vis daugiau išleidžia pinigų transportui ir degalams, tad papildomi kaštai šioje srityje mums bus didelė našta“, – aiškino pieno gamintojų kooperatyvo vadovė.

Ji atkreipė dėmesį, kad „Pieno puta“ daugiausia dirba su smulkiais pieno gamintojais, mažėjant jų, užsidaro pieno punktai, todėl yra daugiau žaliavos vežiojimų iš tų ūkininkų, kurie dar gamina pieną. Atitinkamai auga transportavimo sąnaudos. „Dabar apmokestinami pagrindiniai keliai, jeigu reikės mokėti ir už kitus kelius, tai bus papildomi kaštai. Ir taip viskas yra labai pabrangę, o pinigai iš niekur kitur neatsiranda, tik iš parduoto pieno. Degalų kainos kyla, dar reikia įvertinti, kad sunkvežimiai varomi dyzelinu, kuris įvardijamas kaip blogybė. Kur bepažvelgsi, viskas brangsta, atlyginimai auga, o pajamos mažėja. Galų gale mes būsime priversti uždaryti kooperatinį verslą. O juk jis susijęs su maisto produktu – pienu, kurio gamyba ir taip jau susiduria su dideliais iššūkiais. Pieno kainos pradeda kristi, išlaidos – augti, ir vėl grįžtame prie tos pačios suskilusios geldos“, – susirūpinimą išsakė J. Dovydėnienė.

Siūlo grūdus plukdyti

Kauno r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) pirmininkas Mindaugas Maciulevičius teigė, kad ūkininkams reikia ieškoti galimybių, kaip prisitaikyti, nes aišku viena – degalų akcizai didės, o kelių transportas vis labiau vienaip ar kitaip bus apmokestinamas. Jis kvietė ieškoti transportavimo alternatyvų, kurių viena galėtų būti grūdų plukdymas Nemunu. „Kauno r. ypatingas tuo, kad šalia mūsų teka Nemunas, Marvelėje yra plečiama krovinių prieplauka. Tikiuosi, kad čia bus galimybė transportuoti grūdus. Tai būtų logiškas ir geras dalykas – grūdus atvežtume iki Marvelės, išsikrautume ir toliau baržomis jie keliautų iki Klaipėdos uosto. Tuo galėtų naudotis ne tik mūsų rajono, bet ir Suvalkijos, dalies Aukštaitijos ūkininkai“, – siūlė ŪP pašnekovas.

Jis ragino nepamiršti, kad mūsų ūkininkai veikia bendroje Europos Sąjungos rinkoje, kur irgi brangsta transportavimas. „Dėl tokių smulkmių mes gal nekalbėkime apie užsidarinėjimą, bet ieškokime išeičių, kaip tapti patrauklesniems, našesniems ir konkurencingesniems. Tie patys grūdininkai galėtų galvoti apie ūkių diversifikavimą. Jau yra didelių ūkių, kurie pradeda auginti sojas. Ar reikia viską, ką auginame, vežti į uostą ir eksportuoti? Gal auginkime kultūras savo reikmėms, pašarams, statykime giluminio grūdų perdirbimo įmonę. Tikrai ūkininkams linkėčiau svarstyti apie alternatyvas, nes ir akcizai, ir kelių mokesčiai augs, šito neišvengsime, todėl gal galvokime, kaip pirkti metanu varomą traktorių, turėti biodujų jėgainę. Tai bus išlošimas“, – kalbėjo M. Maciulevičius.

Kur dingsta pinigai?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. sausio 10 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.