Radiniai Kamanų rezervate

Šių tyrimų metu rastos dvi naujos rūšys Kamanų rezervatui. Paprastasis žaltys, rodos, neretai matomas gamtoje, nevengiantis žmonių kaimynystės, o štai Kamanų pelkėje iki šiol jo niekas nebuvo stebėjęs. Senieji vietos gyventojai savo pasakojimuose dažniau minėdavo gyvates marguoles. Žalčių nebuvo aptikę ir tyrinėtojai, taip pat studentai, lauko praktikų metu rinkę duomenis apie roplius ir varliagyvius. Slapukas pastebėtas pelkės glūdumoje, netoli Treinauskinės salos.

Korališkasis trapiadyglis – dar geresnis laimikis, susijęs su negyvos medienos gausa. Jo retumą lemia tai, kad ūkiniuose miškuose lapuočių – beržų, drebulių – mediena pašalinama jauna, nepasiekusi brandos, o šiam grybui tinka paminkštėję, kitų skaidytojų jau apardyti kamienai. Rūšį atpažinti padėjo Viešvilės gamtinio rezervato botanikė Asta Uselienė. Radinys papildys šiaurės Lietuvos augaviečių žemėlapį, kuriame taškų iki šiol nebuvo daug.

Monitoringo metu rasta retų augalų naujų radaviečių, patikslintos seniau žinomos: mažalapių saulašarių, širdinių dviguonių, įvairialapių usnių. Pasikeitus vertinimo kriterijams, mažalapė saulašarė išbraukta iš Raudonosios knygos, tačiau nepaisant to, tai yra labai retas augalas, kurio dabar Lietuvoje žinomos tik trys augavietės, dvi iš jų – Kamanų pelkėje. Papelkių samaninguose miškuose stabilias populiacijas sudaro širdinės dviguonės. Šiai sparčiai nykstančiai rūšiai ypatingai svarbus rezervato apsaugos statusas, nes bet kokie kirtimai ir jų nulemti buveinių pokyčiai jai yra pražūtingi. Ilgainiui išsivysto įdomus ryšys tarp rūšies ir tyrėjo, lyg nuojauta, kad štai čia galėtų būti. Ir dažniausiai būna – išstypęs laibas žiedynas ar vien tik širdukės formos lapai. Pulkeliais – po kelis, keliolika, rečiau – po vieną, lyg stabilumo garantas sparčiai kintančiame pasaulyje.

Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos informacija

Sigitos Sprainaitytės nuotraukose: paprastasis žaltys, korališkasis trapiadyglis, įvairialapė usnis, mažalapė saulašarė, širdinė dviguonė.