Ashburn +10,5 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 12 Spa 2024
Ashburn +10,5 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 12 Spa 2024

Raižiuose – „Totorių vartai“: kviečia pažinti totorių bendruomenę

2024/07/22


Alytaus rajono totorių bendruomenė, minėdama Žalgirio mūšio metines, Raižiuose atidarė instaliaciją „Totorių vartai“, kuri kviečia pažinti drąsios ir draugiškos tautos istoriją. Šalia mečetės įrengta instaliacija, kuri į vieną darnų kūrinį susijungia tik žiūrint iš tam tikro kampo, taps dar vienu turistų lankomu objektu Alytaus rajone. Įspūdinga meno instaliacija padėjo įamžinti turtingą Lietuvos totorių kultūros paveldą bei pagerbti bendruomenės nario Danieliaus Makulavičiaus atminimą. Bet kokiu metų laiku prieinami ir oro sąlygoms atsparūs „Totorių vartai“ kviečia lankytojus tyrinėti ir sužinoti apie reikšmingą totorių bendruomenės įtaką Lietuvos istorijai.

Instaliacija Raižiuose pastatyta bendruomenės nario Danieliaus Makulavičiaus (1942–2021 m.) vaikų Manto Makulavičiaus ir Daivos Garkavenko iniciatyva. D. Makulavičius aktyviai dalyvavo Raižių musulmonų religinės bendruomenės veikloje, inicijavo pertvarkas, remontus mečetėje bei bendruomenės name, taip pat finansavo šiuos darbus ir veiklą. 

Kūrė dvejus metus

„Totorių vartai“ lauko ekspozicijos projektavimas ir koncepcijos įgyvendinimas buvo patikėtas „Processoffice“ komandai – dizainerei Vilijai Biekšaitei ir architektui Vytautui Biekšai. Anot Vilijos, instaliacijos kūrybos procesas užtruko net du metus, o mintis suprojektuoti būtent tokią skulptūrą gimė lankantis šalia esančioje Raižių mečetėje.

„Lauko ekspozicijos kūrybos procesą pradėjome atvykę į Raižius, dalyvaudami ekskursijose po vietines apylinkes. Bandėme suprasti, kokia yra iki šių dienų nenutrūkusi Lietuvos totorių susibūrimų ir ryšių palaikymo paslaptis bei kas lemia jų savimonės nuoseklumą. Tyrinėjimai mus atvedė į Raižių mečetę, kur mūsų dėmesį patraukė ant sienos pakabintas kilimėlis, papuoštas islamo šalyse paplitusiu „rojaus vartų“ motyvu. Tikėjimo aktualumas bendruomenei ir skulptūriškas vartų motyvas įkvėpė lauko ekspozicijoje sukurti totorių vartus“, – skulptūros atsiradimo istoriją pasakoja V. Biekšaitė.

„Totorių vartų“ meninę struktūrą sudaro šeši objektai, strategiškai išdėstyti taip, kad žvelgiant iš tam tikro taško jie kartu sudarytų simbolinį totorių vartų atvaizdą. Šie aukšti iš metalo lakšto pagaminti objektai vizualiai ir emociškai įtraukia žiūrovą, nes kiekvienas jų pasakoja apie skirtingus totorių istorijos ir kultūros aspektus. Instaliaciją lydi ir informacinės lentelės lietuvių bei anglų kalbomis, ant kurių, nuskaičius nurodytą QR kodą savo išmaniuosiuose telefonuose, galima išgirsti autentiškus įgarsintus totorių pasakojimus iš E. Mildažytės filmo „Ištikimybės žiedas“.

Totorių vartai

Raižiuose – totorių musulmonų dvasinis centras

Istoriniuose įvykiuose Lietuvos totoriai paliko ryškų pėdsaką. Tai viena lojaliausių Lietuvoje gyvenančių tautų, kurie ištikimybę valstybei įrodė ne vieną kartą. Alytaus rajone įsikūrusio Raižių kaimo istorija siekia tuos laikus, kai Vytautas Didysis apgyvendino Lietuvoje chano Tochtamyšo vadovaujamus totorius.

Istoriniuose šaltiniuose minima, kad XV a. totorių sostine vadinamuose Raižiuose gyveno totoriai. XVII a. juose buvo galima rasti 98 šiems gyventojams priklausančius namus, du palivarkus ir vieną dvarelį. Lietuvoje gyvenantys totoriai anuomet kalbėdavo kipčiakų kalbų tarmėmis. Nors ši gimtoji kalba išnyko prieš daugelį metų, bendruomenės nariams stiprias kultūros ir religines tradicijas pavyko išlaikyti iki šių dienų.

Manoma, kad dabartinio Raižių kaimo pavadinimas kilo iš totorių Raiževskių giminės. Raižių kaime iki šiol gyvenantys totoriai puoselėja savo tradicijas, islamo religiją.

Raižiai jau ne vieną amžių yra Lietuvoje gyvenančių totorių musulmonų dvasinis centras. Iš šio miestelio kilę nemažai žymių totorių, vėliau įvairiais pasiekimais garsinusių ne tik savo kraštą, bet ir Lietuvą. Čia esanti mečetė – vienintelė Lietuvoje, veikusi net ir sovietų okupacijos metais. Į Kultūros paveldo sąrašą įtrauktos Raižių mečetės istorija prasideda 1889 m. Yra žinoma, jog tuomet ji buvo atidaryta. Vėliau mečetė ne kartą atnaujinta.

Kasmet totoriai ir jų palikuonys iš visos Lietuvos ir užsienio Raižiuose susirenka švęsti didžiųjų islamo švenčių. Šie susibūrimai Raižių mečetėje, kurių metu vyksta maldos, bendri valgiai ir diskusijos, įrodo itin tvirtą iki šiandien išlikusį totorių bendruomeniškumą.

Raižių totoriai, norėdami įamžinti bendrą lietuvių ir totorių istoriją, 2010 m. ties gyvenviete, greta kelio Norgeliškės–Butrimonys, pastatė paminklą Vytautui Didžiajam (aut. Jonas Jagėla). 2009 m. į būsimojo paminklo pamatus buvo įleista kapsulė su laišku ateinančioms kartoms, kurioje surašyta informacija apie Žalgirio mūšio svarbą, kunigaikštį Vytautą Didįjį bei totorių atsikėlimo į LDK bei jų gyvenimo Lietuvoje istorija. Taip pat prie mečetės įrengti du saulės laikrodžiai. Vienas jų rodo vietos laiką, kitas – Žalgirio mūšio lauko laiką. Tai vieninteliai tokie laikrodžiai Lietuvoje.

Saulės laikrodžius sukūrė ir padovanojo Jonas Navikas.

Žalgirio mūšis – 1410 m. liepos 15 d. netoli Tanenbergo ir Griunvaldo (Žalgirio) vykęs mūšis tarp jungtinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės pajėgų ir Kryžiuočių ordino. Tai buvo vienas iš didžiausių viduramžių Europoje ir yra laikomas svarbiausia pergale visame LDK gyvavimo laikotarpyje.

Visoje Lietuvoje šiandien skaičiuojama apie 2 500 totorių, iš jų daugiau kaip 400 – Alytaus apskrityje, įskaitant Raižius, Butrimonis ir patį Alytų.

 

Partnerio ir Alytaus r. sav. informacija

Dalintis