Raudėniškiai eina kultūros ir šviesos keliu

Laiko ir erdvės verpetai

Su Raudėnų bendruomenės pirmininke J. Lubiene pirmiausia kalbėjome apie gyvenimo realijas. Atvirai kalbant, Lietuvoje sodžiaus kasdienybė turi daug niūrių atspalvių, esama nemažai liūdesio ženklų. J. Lubienė vardijo tuos liūdnus ženklus: kaip ir daugelyje kaimų, Raudėnuose mažėja gyventojų, opi problema – nėra viešojo transporto, uždaryta mokykla, paštas, ambulatorija. Pirmininkės teigimu, dėl to, ko neteko Raudėnai, yra neramu, bet greta to, kas yra neišvengiama, galima daug kuo pasidžiaugti. Raudėnų bendruomenė eina kultūros ir šviesos keliu. J. Lubienė paminėjo keletą svarbesnių pastarojo meto įvykių.

Krašto istorijai didelės įtakos turėjo Raudėnuose gyvenę šviesuoliai. Vienas jų – Jurgis Ambraziejus Pabrėža, kunigas, pranciškonas, gydytojas, botanikas, pirmasis Lietuvos floros tyrinėtojas, pamokslininkas, etnografas, iškilus XIX a. švietėjas. Jis išleido pirmąjį lietuvišką geografijos vadovėlį, aprašė 643 augalus ir sukūrė apie 800 augalų rūšių herbariumus.

Bendruomenės pirmininkė „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, jog ne kiekvienas sodžius gali pasigirti, kad jo takais vaikščiojo, gyveno ir kūrė iškilios asmenybės. Kai 27 metų J. A. Pabrėža buvo įšventintas į kunigus, jį paskyrė į Raudėnus. Čia buvo jo pirmoji parapija, kurioje jis atliko savo dvasininko misiją. Kunigui J. A. Pabrėžai teko dirbti įvairiose Lietuvos bažnyčiose.

Kretingos r. savivaldybė 2022 m. inicijavo kultūros kelio „J. A. Pabrėža (1771–1849)“ kūrimą, kuriuo siekiama tęsti J. A. Pabrėžos atminimo įamžinimą, sujungiant vietovių, minimų jo gyvenimo aprašyme, infrastruktūrą, religinį, kultūros paveldą, potyrius, žmones, istoriją, kultūrą. J. A. Pabrėžos gimimo, studijų ir kunigavimo šalies parapijose palikimas – tai tarsi kelias, kuris jungia 6 savivaldybes: Kretingos r., Telšių r., Raseinių r., Skuodo r., Šiaulių r. ir Rietavo, o nuo 2023 m. prisijungė ir Plungės r. savivaldybė.

Raudėniškiai aktyviai ir noriai įsijungė į kultūros kelio kūrimą, dalyvavo pažintinėje metodinėje kelionėje „Kultūros kelias „J. A. Pabrėža (1771–1849)“. ŪP pašnekovė J. Lubienė sakė, kad bendruomenė suorganizavo dvi temines ekskursijas pačių raudėniškių susikurtais maršrutais su J. A. Pabrėžos ir kitų iškilių žemaičių gyvenimo ir veiklos ženklais įprasmintomis vietomis. Raudėnų bendruomenė užmezgė bendradarbiavimo ryšius su Rietavo savivaldybės Tverų bei Skuodo r. Lenkimų bendruomenėmis.

Atkeliavo tarptautinis poezijos festivalis

Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus kūrėjai pakvietė Raudėnų krašto visuomenininkus rengti ir puoselėti tradiciniais renginiais tampančius „Poezijos pavasario“ skaitymus anapilin išėjusių kūrėjų gimtinėse. Taip, J. Lubienės teigimu,  2022 m. Raudėnų vardas buvo įrašytas į tarptautinio poezijos pavasario renginių žemėlapį. Literatūros kritiko, mokslininko, poeto, šviesaus atminimo kraštiečio Aleksandro Žalio tėviškėje buvo surengta skaitymų popietė „Tekstai įveikia atstumus ir metus“. Kultūros namų salėje skambėjo svečių ir vietinių kūrėjų tekstai. Daugiafunkciame centre, įrengtame poeto A. Žalio kabinete, buvo skaitomi jo kūriniai, buvo prisiminti iškilūs raudėniškiai, čia gyvenę ir dirbę žymūs Lietuvos žmonės.

Bendruomenė įgyvendino bandomąjį modelį „Kartą Raudėnuose… – nuo gyvenimo iki knygos, nuo knygos iki gyvenimo“. Buvo išleista Kuršėnuose gyvenančio Jono Kiriliausko parengta knyga „Kartą Raudėnuose. Kunigo Kazimiero Pakalniškio – Dėdės Atanazo laikų Raudėnai. 1916–1933“. Kunigas K. Pakalniškis 1932 m. Raudėnų jaunimui vedė pirmąją ekskursiją po miestelį, pasakojo apie kunigaikščio Kęstučio mirtį, dėl to vadinamas gidų pradininku Šiaulių rajone. Dėdės Atanazo vardu išleido ne vieną knygutę su patarimais to meto gyventojams.

K. Pakalniškio vardu pavadinta Raudėnų miestelio aikštė, kurios viduryje pastatytas stogastulpis, pašonėje auga ąžuolas, sodintas 1930 m.

Knyga „Kartą Raudėnuose“ yra paminklas tarpukario Raudėnams, taip pat pagarbos ženklas Lietuvos nepriklausomybei. Bendruomenėje buvo surengtos aštuonios šios knygos skaitymo, aptarimo, analizavimo popietės.

Legenda apie priverktą Raudos upelį

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Autorės ir Jovitos LUBIENĖS nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Raudėnų bendruomenės pirmininkė Jovita Lubienė. Miestelio herbo simbolis – kanklės.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.