Kartu su žirgininkystės verslo specialiste Aiva pirmiausia ėjome pasigrožėti jos žirgais. Šeimininkė pasakojo, kad žirgyne yra 28 gardai. Dabar turi 14 žirgų, iš jų su šešiais dirbama intensyviai, jie yra rengiami varžyboms. Auga keturi meilūs kumeliukai.
Žirgyne veikiančią jojimo mokyklą lanko daugiau nei 10 jaunųjų raitelių, jiems patinka ne tik mokytis joti, bet ir rūpintis žirgais, juos šukuoti, prižiūrėti. Joti mokosi ir keli suaugusieji. Po treniruočių žirgai yra vedami į specialią dušinę, kurioje yra nuprausiami, kad galėtų ilsėtis švarūs. Antrame pastato aukšte įrengtos patalpos poilsiui, galima net nakvoti. Tad vasarą žirgynas vaikams surengė atokvėpio ir jojimo stovyklą.
Apie kiekvieną žirgą Aiva gali papasakoti daug – kokios veislės, koks jo charakteris, kokiose varžybose dalyvavo. „Ūkininko patarėjo“ pašnekovė juokavo, kad savo žirgams dėl smagumo suteikė neįprastus, žinomus vardus: labai graži, gero charakterio Prada, yra Šakyra, Bioncė, Vudis. Vienas pagrindinių sportinių žirgų – arabų veislės 7 metų Vytis, jis gana karšto būdo. Unis Karalius – irgi vienas pagrindinių žirgų vaikų jojimo treniruotėms, jis – žemaituko ir ponio palikuonis, turi daug jėgos, gerai šoka per kliūtis. Iš gardo galvą iškišusi pozavo daugiausiai apdovanojimų pelniusi kumelė Vanita, šalia jos – mažasis kumeliukas Dzeusas. Dar yra tvirta sportinė žemaitukų veislės kumelė Andora, elegantiška sportinė Nyderlandų karališkosios šiltakraujų žirgų veislės kumelė Ridana ir kiti žirgyno savininkės numylėtiniai.
Pašnekovė pasakojo, kad jaunus žirgus pratinti prie jojimo pradeda mokyti nuo 3 metų, pirmiausia juos išmoko specialių užduočių. Tai – atsakingas periodas ir treneriui, ir žirgui. Po to prasideda pasiruošimas varžyboms.
Po žirgyną smagiai straksėjo vikri trijulė – nedidelė ožkytė su dviem miniatiūriniais ožiukais. Ant pasivaikščiojimo tako vaikščiojo gudrusis smalsuolis poniukas Liolis.
A. Lipskė pasakojo, kad šią vasarą Raudėnų žirgyno atidarymo proga buvo surengtos Nacionalinės ištvermės jojimo varžybos. Besikuriančiam žirgynui, jojimo instruktorei Aivai, jos vyrui Vaidui, itin daug padėjusiems jos tėvams, draugams, žirginio sporto entuziastams tokios varžybos buvo didelis iššūkis ir kartu svarbi patirtis. Daug laiko vyras Vaidas paskyrė įrengti trasoms. Varžybose dalyvavo 32 dalyviai ne vien iš Lietuvos – dvi raitelės atvyko iš Latvijos, viena – iš Prancūzijos.
Žirgininkystės specialistė aiškino, kad ištvermės jojimas yra išskirtinė sporto šaka, joje svarbu ne vien greitis. Raitelis turi gebėti pasirinkti tempą ir tausoti žirgą, o žirgas turi būti fiziškai pasiruošęs įveikti ilgą ir įvairaus reljefo trasą. Distancijos tokiose varžybos būna įvairios. Vaikams ir pradedantiesiems raiteliams skiriamos gana neilgos trasos, o kitiems – daug ilgesnės, net iki 160 km. Raudėnų žirgyno surengtose varžybose 5 km trasa buvo skirta vaikams iki 12 metų, pati ilgiausia atvira trasa buvo 64 km.
Šiose Nacionalinėse ištvermės jojimo varžybose buvo numatytos 9 skirtingos rungtys, pritaikytos skirtingo pasirengimo raiteliams ir žirgams. A. Lipskė pasidžiaugė, kad atskiros rungtys buvo skirtos tik žemaitukų veislės žirgams. Pašnekovės teigimu, taip buvo suteikta galimybė varžybose išskirtinai pristatyti Lietuvos nacionalinę žirgų veislę – ištverminguosius žemaitukus.
Žirgyno savininkė prisiminė savo pirmąsias jojimo treniruotes. Visur ją lydėjo tėvas, nes žinojo, kad dukrai labai patinka žirgai. Į Kurtuvėnus (Šiaulių r.) mokytis joti pas žinomą trenerį Vytautą Martinavičių visada vežė tėvas. Joti Aiva pradėjo mokytis nuo 12 metų. Ji padėkos žodžius skyrė treneriui V. Martinavičiui, kuris yra daugkartinis čempionas, ištvermės jojimo pradininkas Lietuvoje.
Aiva, baigusi gimnaziją, įstojo į Kauno profesinio mokymo centrą, kuriame įgijo žirgininkystės verslo darbuotojo kvalifikaciją. ŪP pašnekovė prisipažino, kad žirgai ir žirginis sportas yra didelė jos gyvenimo dalis – sukaupė nemažai patirties, dalyvavo įvairiose varžybose Lietuvoje ir užsienyje, pelnė prizinių vietų konkūruose ir ištvermės jojimo varžybose. Visur ją lydėjo tėvas. Raitelės sukaupta patirtis yra labai vertinga, skatina toliau sportuoti, kurti modernų žirgyną ir auginti jaunąją raitelių kartą. Pasak Aivos, vaikams reikia skiepyti prieraišumą ir meilę gyvūnams, mokyti jais rūpintis. Žirginis sportas ugdo valią, ištvermę, raitelis ir žirgas tampa vieningu duetu, žiūrovams suteikia daug teigiamų emocijų ir adrenalino.
Žirgyno šeimininkė pasakojo apie ateities planus. Svarbiausias darbas – pastatyti dengtą maniežą, kuriame galėtų vaikus mokyti joti ir žiemą. Kol kas yra įrengta jojimo aikštelė. Jojimo mokykla sulaukia vis daugiau naujų narių, kurie domisi žirginiu sportu. Gana populiari vienos dienos pramoga – žmonės atvažiuoja pasigrožėti žirgais, paprašo suorganizuoti žygį į žirgyną supančius laukus ir miškus. Yra rengiamos privačios jojimo treniruotės. Vis daugėja norinčiųjų pabūti gamtoje, pasigrožėti žirgais. Populiarūs mergvakariai ir bernvakariai, fotosesijos su žirgais.
Pasak specialistės, laikyti, treniruoti žirgus yra brangi investicija. Labai svarbu geri pašarai. Kokybiško šieno, šienainio paruošia Aivos tėvas, jis užaugina ir avižų, be to, dar reikia pirkti papildų, mineralų. Kanopų tvarkyti atvyksta kalvis, taip pat dažnai apsilanko veterinarijos gydytojas, mat arkliams reikia sutvarkyti dantis. Praėjusią žiemą ir pavasarį, kai buvo ruošiamasi būsimam žirgyno atidarymui ir varžyboms, daug padėjo Aivos mama Regina, talkino vyras Vaidas.
A. Lipskė tikino, kad jie visi yra stipri ir vieninga komanda, todėl kartu galima įveikti visus sunkumus. Jojimo instruktorei žirgai yra ir gyvenimo būdas, ir darbas, ir svajonės. O ateityje ji planuoja veisti žirgus. Veislinėms kumelėms laikyti yra tvartas tėvų sodyboje Bartlaukės kaime. Buvusioje karvidėje yra dešimt gardų. Kol nebuvo įrengtas žirgynas, ten Aiva laikė savo sportinius žirgus. Atstumas nuo Raudėnų žirgyno iki tėvų sodybos – pustrečio kilometro. Vasarą žirgams ganyti šalia žirgyno yra kelių hektarų ganykla.
Autorės ir Aivos LIPSKĖS nuotraukos
Projektą iš dalies finansuoja