Raudonojo dyzelino liūdnos mišios

Gelbėja nuo bankrotų

Dar prieš keletą metų „raudonojo“ dyzelino (buitinio krosnių kuro) kaina buvo gana žema ir priimtina tiek gyventojams, tiek ūkininkams. Bet įsivyravus žaliojo kurso šauklių politikai, iškastinio kuro mokesčiai šovė į viršų. Buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas uoliai stengėsi, kad „raudonojo“ dyzelino būtų naudojama kuo mažiau. Tačiau neretai šalies regionuose tai buvo ir tebėra bene vienintelė galimybė šildyti pastatus, o žemdirbiams – džiovinti grūdus, taip smarkiai neištuštinus kišenių.

Ilgą laiką „raudonojo“ dyzelino akcizo tarifas buvo fiksuotas ties minimalia riba ir siekė 21,14 Eur už 1 000 l. Toks yra Europos Sąjungoje (ES) privalomas minimalus akcizo tarifas „raudonajam“ dyzelinui, skirtam šildymui. 2024 m. valdžiai nusprendus panaikinti didžiąją dalį lengvatų iškastiniam kurui, kainos drastiškai pasikeitė: akcizo pastovioji dalis buvo pakelta iškart beveik tris kartus – iki 60 Eur už 1 000 l. Taip pat atsirado ir CO2 dedamoji – 53,6 Eur už 1 000 l. Iš viso tai sudaro 113,60 Eur už 1 000 l (arba apie 11,4 ct už l).

Nors Seimas laikinai sumažino akcizą įprastam ir žemės ūkiui skirtam „žaliajam“ dyzelinui (pastarojo bazinę dalį sumažino nuo 60 iki 10 Eur), „raudonojo“ šildymo kuro akcizo nelietė – jis liko aukštas. O kitos ES šalys ir, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė (JK), ėmėsi reikšmingesnių ir platesnių mokestinių intervencijų, siekdamos gelbėti ekonomiką ir verslą. Antai Lenkija, įgyvendindama antiinfliacines priemones, laikinai sumažino pridėtinės vertės mokestį (PVM) krosnių kurui nuo 23 proc. iki 8 proc. Tai tiesiogiai atpigino „raudonąjį“ dyzeliną galutiniams vartotojams.

Ispanija šildymui ir žemės ūkiui naudojamam kurui PVM tarifą sumažino iki 10 proc., o tam tikriems gamybos sektoriams suteikė tiesiogines subsidijas už litrą.

JK priimti išskirtiniai mokestiniai pakeitimai: siekdama apsaugoti ūkininkus ir maisto gamybos grandinę nuo bankrotų, šalies vyriausybė akcizą žemės ūkio dyzelinui sumažino daugiau nei trečdaliu. Tvirtinama, kad tai yra žemiausias mokesčio tarifas per daugiau nei 20 metų.

Išlaidos ryja pelną

Ūkininkai pastebi, kad jiems reikalingas ne tik „žaliasis“, bet ir „raudonasis“ dyzelinas, todėl ir mokestiniai pokyčiai yra svarbūs abiejų atžvilgiu. „Žaliajam“ dyzelinui akcizą dabar sumažino, o „raudonajam“ – nė trupučio. Galima būtų svarstyti, kad jis dabar nenaudojamas, nes dar nėra javapjūtės ir grūdų džiovinimo. Bet ūkininkai kuru pasirūpina iš anksto, užsipildo talpyklas, nes ūkiai, ypač grūdų, kurie atlygį gauna kartą per metus, kruopščiai dėlioja finansinius srautus ir apyvartines lėšas“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas, Tauragės r. ūkininkų sąjungos vadovas Paulius Macas.

Grūdų kainos rinkoje stagnuoja, o išlaidos jiems užauginti – didėja, tad tenka kiek įmanoma veržtis diržus. Ūkininkai džiaugtųsi bet kokiu sąnaudų sumažinimu. „Akivaizdu, kad grūdų kaina mūsų nedžiugina, ji panašaus lygio kaip ir pernai, o savikaina išaugusi, vien tik trąšos kiek yra pabrangusios. Jeigu kuras grūdams džiovinti atpigtų nors keliais centais, tai jau būtų paskata ūkininkams“, – pastebėjo P. Macas.

Jis priminė, kad prieš keletą metų „raudonojo“ kuro akcizas buvo gerokai mažesnis, o paskui šuoliavo į viršų. Ir dabar išlaidos grūdų džiovinimui sudaro kur kas didesnę dalį nei anksčiau. LŪS vicepirmininkas akcentavo, kad kai grūdų kainos nedidėja, visos augančios gamybos išlaidos tampa skausmingos ir ryja pelną. „Pavyzdžiui, rapsus ūkininkai stengiasi visada patys išsidžiovinti, išsivalyti, kad būtų galima kažkiek uždirbti. Dauguma grūdininkų pelną skaičiuoja beveik tik iš rapsų, nes kiti javai padengia įsiskolinimus“, – pastebėjo Tauragės krašto ūkininkas.

Gal ne taip beldžiasi?

Panevėžio r. ūkininkas Antanas Zopelis redakcijai tvirtino, kad dauguma ūkininkų neišsiverčia be „raudonojo“ dyzelino, todėl jo kainos ir mokesčiai gula į išlaidas. „Tie, kurie turi dujines krosnis, gal naudoja dujas, bet įprastai dauguma perka šildymui skirtą dyzeliną. Jis pastaraisiais metais stipriai pabrango. Dabar, kai laikinai sumažino „žaliojo“ dyzelino akcizą, „raudonasis“ dyzelinas tapo brangesnis maždaug 8 ct. Nežinia, kodėl jam taip buvo pakeltas akcizas, bet ne mes gi dėl to sprendžiame“, – apie nesustabdomą kuro akcizų didinimo bangą kalbėjo ūkininkas.

Kol kas nežinia, kiek šiemet reikės džiovinti grūdus, tačiau bet kuriuo atveju džiovyklos turės darbo. „Rapsus tai tikrai visada džioviname, aišku, ir kviečius, miežius reikia vežti į džiovyklas, nes anksčiau kulti pradedame. Žinoma, mes norėtume, kad derlių džiovinti reikėtų kuo mažiau, bet taip nebūna, orai nenuspėjami, todėl reikia viskam pasiruošti. Manau, kad šiemet džiovinimo išlaidos nebus mažesnės, iš tikrųjų niekas neatpinga, tik brangsta, išskyrus grūdus“, – apgailestavo A. Zopelis. Jis sakė girdėjęs, kad kitos šalys mažina mokesčius, „žaliojo“ dyzelino akcizą trumpam sumažino ir Lietuva, bet kitų gyventojams ir verslui naudingų mokestinių pokyčių nematyti. „Kiek besibelsi, kažin ar bus atidaryta. Jau važiavome su traktoriais, bet naudos iš to ne tiek daug. Žemdirbio darbas sunkus, o įvertinimas –nulinis. Gal ne taip beldžiamės“, – svarstė javų augintojas.

Lietuviška politika

P. Macas užsiminė, kad ypač pernai, kai buvo drėgna, javų augintojams daug kainavo džiovinimo išlaidos. Visgi savo ūkyje džiovinti buvo kur kas ekonomiškiau, nei iš laukų tiesiai drėgnus grūdus vežti į įmonių elevatorius. „Įmonės buvo užsidėjusios tokį grūdų džiovinimo paslaugos antkainį, kad kai kuriais atvejais tai jau buvo panašu į pasityčiojimą iš ūkininkų. Jie ypač piktinosi dėl to, kad Latvijoje kai kur džiovinimo kaina buvo gal net dvigubai mažesnė. Pernykštis sezonas buvo sunkus – šlapias, šaltas, sausų grūdų buvo minimaliai. Įmonės žinojo, kad ūkininkai, kurie neturi džiovyklų, neturės kur dėtis, todėl pakėlė įkainį ir žemdirbiai tapo savotiškais įkaitais“, – apgailestavo LŪS vicepirmininkas. Jis atkreipė dėmesį, kad „raudonasis“ dyzelinas reikalingas ne tik ūkininkams, bet ir gyventojams, įstaigoms šildytis. „Ir pas mus kaimo vietovėse yra žmonių, kurie turi dyzelinę krosnį. Vaikai pastato pagyvenusiems tėvams, kad nereikėtų kūrenti malkomis, nes kitokių alternatyvų nėra“, – pastebėjo ūkininkas.

P. Macas teigė, kad tenka apgailestauti, jog Lietuva tarp aplinkinių šalių išsiskiria mokestine politika. „Tarkime, pernai ūkininkams buvo ekonomiškai naudingiau grūdus vežti parduoti į Latviją. Taigi pinigus išvežame į kitą šalį, o taip neturėtų būti. Tai nėra tinkama mokestinė politika. Pavyzdžiui, ta pati Lenkija stengiasi mažinti mokesčius, kad gyventojams būtų paranku, kartu naudinga ir ekonomikai, o Lietuvoje tokio požiūrio labai stinga“, – konstatavo LŪS vicepirmininkas.

Alternatyvų nedaug

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. birželio 5 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.