Ashburn +25,7 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 19 Bir 2024
Ashburn +25,7 °C Dangus giedras
Trečiadienis, 19 Bir 2024

„Regionų ateities forumas 2024“: bendradarbiavimas iššūkius paverčia galimybėmis

2024/05/06


Balandžio 25 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyko tradicinis ketvirtasis „Regionų ateities forumas 2024“. Šiųmetė jo ašis – klimato kaitos išprovokuoti iššūkiai ir galimos šių iššūkių sprendimų strategijos.

Proga į regionų perspektyvas pažvelgti nauju žvilgsniu

„Regionų problemos bei iššūkiai visada yra VDU Žemės ūkio akademijos dėmesio centre. Mūsų vykdomi projektai, plėtojami mokslo tyrimai, rengiamos disertacijos, organizuojami renginiai, teikiamos konsultacijos stiprina abipusį ryšį su šalies regionais“, – atidarydama renginį kalbėjo VDU ŽŪA vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė, pastebėdama, kad partnerystė tarp mokslo ir studijų institucijos ir regionuose vystomų verslų valdytojų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų skatinant regionų plėtros procesus – vienintelis įmanomas kelias iššūkius paversti galimybėmis. „Forumas yra puiki proga naujai pažvelgti į regionų perspektyvas ir bendradarbiavimo galimybes“, – teigė VDU ŽŪA vicekanclerė prof. dr. A. Blinstrubienė.

Europos klimato pakto ambasadoriaus, visuomenininko Silvestro Dikčiaus moderuojamame renginyje ekspertai, savivaldybių, viešojo sektoriaus, agroverslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai dalijosi inovatyviomis idėjomis bei įžvalgomis apie tai, kokie mokslo tyrimai, inovacijos, technologijos, strategijos, politiniai sprendimai, vietos bendruomenių elgesio pokyčiai didina regionų atsparumą bei galimybes tapti neutraliais klimatui.

blinstrubiene ausra
VDU ŽŪA vicekanclerė prof. dr. Aušra Blinstrubienė.

Vienintelis kelias – persiorientuoti

Klimato neutralumo iššūkius bei numatomus finansinius instrumentus šiems iššūkiams spręsti komentavęs aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus kalbėjo, kad klimato kaita tampa tokia akivaizdi, jog net didžiausi skeptikai jos jau negali laikyti naratyvu, reikalingu tik mokslininkams ar politikams.

„Globaliu mastu pora laipsnių pakilusi oro temperatūra, pora dešimčių centimetrų pakilęs jūros lygis, regis, nėra daug? Tačiau tai sausros ir potvyniai, kurie pasaulyje neišvengimai paskatins naują „tautų kraustymąsi“. Lietuva yra santykinai geroje geografinėje situacijoje, tačiau klausimas, kiek procentų lietuvių joje gyvens 2050-aisiais“, – klausė K. Šetkus, pastebėdamas, kad ir mūsų šalyje pernai buvo pagerinti 17-os parų maksimalios oro temperatūros rekordai.

„Europa, taip pat ir Lietuva, yra išsikėlusi labai ambicingus tikslus maksimaliai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekius. Tačiau tikslas kartu yra ir įsipareigojimas. Jeigu išsikeltų tikslų nepasieksime iki 2030 m., tai mūsų valstybės biudžetui gali kainuoti iki 400 mln. Eur“, – priminė Aplinkos ministerijos atstovas.

K. Šetkaus teigimu, pastaruoju laiku yra atliktos keturios kompetentingos tarptautinės studijos, kurios pagrindžia faktą, kad taikomas klimato kaitos mažinimo priemones skaudžiau pajus gaunantieji mažesnes pajamas. Lietuvoje tai daugiausia yra regionų gyventojai.

Nuo 2027 m. bus sugriežtinamas nemokamų apyvartinių taršos leidimų (ATL) skyrimas veiklos vykdytojams, tiekiantiems kurą pastatams bei kelių transportui. Šie leidimai nuo 2028 m. bus perkami aukciono būdu. Dėl to brangs iškastinis kuras ir degalai. Lietuvoje penktadalis namų ūkių tokį kurą tebenaudoja namų šildymui, ir net 94 proc. transporto priemonių mūsų šalyje yra taršios.

Kestutis Setkus
Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.

„Vienintelis kelias yra persiorientuoti, efektyviai panaudojant ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reformai skirtas lėšas, mažinant socialinį ir ekonominį poveikį. Tam į Klimato kaitos programą bus papildomai skirta apie 660 mln. Eur, nuo šių metų Modernizavimo fondas papildomai padidinamas 1,9 proc. (planuojama, kad Lietuva iš Modernizavimo fondo 2021–2030 metais iš viso gaus 1,35 mlrd. Eur). Inovacijų fondas bus didinamas penkis kartus. Šių finansų panaudojimo kryptys – pastatų atnaujinimas, atsinaujinančių energijos išteklių skatinimas, elektros energijos saugojimo pajėgumų sukūrimas, bioemetano gamyba, įmonių ŠESD mažinimo projektai, pažangios žemės ūkio technikos įsigijimas ir kt.

Taip pat bus sukurtas naujas Socialinis klimato fondas 2026–2032 m., kurio portfelis bus didžiausias. Šio fondo lėšos (885 mln. Eur) bus skiriamos pažeidžiamiems namų ūkiams, pažeidžiamiems autotransporto naudotojams mikroįmonėms, siekiant skatinti būsto renovaciją, klimatui neutralių susisiekimo priemonių infrastruktūrą“, – klimato neutralumui skatinti skirtus finansų srautus komentavo aplinkos viceministras.

Klimato kaitos padariniai jau mūsų kieme

„Klimato kaitos padariniai jau mūsų kieme“, – šiuo sakiniu kalbą pradėjęs Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas savo žodžius iliustravo ir nuotraukose užfiksuotais apokaliptiniais potvynių Vakarų Lietuvoje vaizdais.

„Potvyniai ne tik intensyvėja, bet ir ilgėja jų trukmė, jie prasideda daug anksčiau, nei įprasta. Vyraujant vakarų vėjui Kuršių mariose vanduo pakyla beveik metrą, o jeigu dar lyja lietus ir Nemunas, Danė, plukdo daug vandens, situacija tampa katastrofiška. Problema ir tai, kad neturime efektyviai veikiančių lietaus vandens surinkimo, melioracijos sistemų“, – sudėtingą realybę komentavo B. Markauskas.

Markauskas Bronius
Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Todėl šį pavasarį keturios šalies savivaldybės – Klaipėdos miesto, Klaipėdos, Šilutės ir Kretingos rajonų – priėmė vieningą kreipimąsi į valdžios institucijas dėl kompleksinės valstybės paramos esamai potvynių infrastruktūrai stiprinti.

„Manome, kad potvynių rizikos valdymo priemonės negali būti siūlomos įgyvendinti, kol nėra atlikti inžineriniai-hidrologiniai tyrinėjimai, kol Lietuvos mastu nėra parengta mokslinė potvynių rizikos valdymo studija. Todėl prašome inicijuoti mokslinės studijos parengimą, po to parengti naują potvynių rizikos valdymo strategiją, numatant tam atitinkamą finansavimą. Žinomos potvynių prevencijos priemonės – tai užtvankos, pylimai, kanalai, krantų apželdinimas, įvairūs urbanistiniai sprendimai, tačiau tik mokslininkai gali pasakyti, kurios šių priemonių mūsų atveju būtų efektyviausios“, – reziumavo B. Markauskas.

Miškininkystėje pasigendama valstybės strategijos

Apie globalinio klimato atšilimo įtaką mūsų šalies miško ekosistemai, atspindinčiai daugybės gyvybės formų būklę, kalbėjęs VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto prof. dr. Darius Danusevičius teigė, kad aplinkosauga prasideda nuo strategijos.

„Visų pirma reikia apsispręsti, ką daryti ar ko nedaryti saugant gamtą. Galime miškus, kuriems keli stresoriai smogė vienu metu, palikti ramybėje ir tikėtis, kad jie kažkaip sugebės išgyventi. Tačiau turime suprasti, kad mūsų planeta yra apvilkta klimato kaitos plėvele ir ekosistemos negali vystytis natūraliai. Palikti tai savieigai tolygu tikėtis, kad žmogus gerai jausis uždarytas į kalėjimo vienutę“, – miško ekosistemos būklę vaizdžiai komentavo prof. dr. D. Danusevičius.

Mokslininko įsitikinimu, strategijos tikslas turėtų būti miškams padėti renkant atspariausių individų sėklas ir sodinant sodinukus klonus, galbūt sugrąžinant į Lietuvą piečiau pasitraukusias medžių rūšis, pavyzdžiui, buką. „Akivaizdu, kad šiuo atveju svarbiausias vaidmuo tenka mokslui. Mūsų tikslas yra parengti miškų sektoriaus vystymo strategiją. Tačiau ją rengdami turime atsižvelgti į tai, kad miškas atlieka tris labai svarbias funkcijas – ekonominę, ekologinę ir socialinę. O jos tarpusavyje taip labai glaudžiai susipynusios, bus tikrai nelengva rasti balansą“, – teigė prof. dr. D. Danusevičius, atkreipdamas dėmesį, kad miškininkystės sektorius Lietuvoje sukuria dešimtadalį BVP ir tai yra valstybei labai reikšminga dalis, ypač esamoje geopolitinėje situacijoje. Turint omenyje, kad Europos Sąjunga (ES) plėtoja ambicingą medienos pramonę, galima prognozuoti, kad šios žaliavos poreikis ateityje tik augs. Tačiau yra ir kitas dėmuo, svarbus ekologijos požiūriu. Tai – biologinė įvairovė, kurią turime saugoti, ir miško atliekama „planetos plaučių“ funkcija. Tačiau ne mažiau svarbi ir miško socialinė reikšmė – sektoriuje dirba daugiau kaip 20 tūkst. specialistų.

Darius Danusevicius
VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto prof. dr. Darius Danusevičius.

„Tad kaip rasti balansą tarp miško ekologinės ir ekonominės funkcijų?“ – retoriškai klausė prof. dr. D. Danusevičius, atkreipdamas dėmesį, kad sumažinus ekonominę miško funkciją, mokesčių mokėtojams teks papildomai mokėti už tvaraus miško išlaikymą.

„Turime elgtis išmintingai ir nepasiduoti Pietų šalių strategijoms, kuriomis raginama atsisakyti ekonominės miško funkcijos. Mediena ateityje bus Lietuvos auksas. Tačiau turime nepamiršti, kad miškas auga ilgai ir pradėti jį gelbėti mokslo siūlomomis priemonėmis būtina jau dabar“, – teigė profesorius.

Žiedinių sprendimų priėmimui reikalingas nusiteikimas ir susitelkimas

Vieninteliu teisingu sprendimu, darančiu teigiamą poveikį klimato kaitai, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Vlada Vitunskienė įvardijo žiedinės ekonomikos vystymą bei renginio dalyviams atskleidė jos koncepciją. „Žiedinė ekonomika – ekonominė erdvė, kurioje produktų, medžiagų ir išteklių vertė išlaikoma kuo ilgiau, o atliekų susidaro kuo mažiau. Žiedinė ekonomika iš esmės skiriasi nuo linijinės ekonomikos. Dabartinė gamyba paima naujas pirmines medžiagas iš aplinkos ir paverčia jas gaminiais, kurie vėliau kaip atliekos išmetami į aplinką. Tai linijinis procesas su pradžia ir pabaiga. Linijinė ekonomika yra švaistanti, teršianti ir gamtą niokojanti sistema, kurioje riboti ištekliai ilgainiui pasibaigs“, – dėstė prof. dr. V. Vitunskienė, atkreipdama dėmesį, kad žiedinėje ekonomikoje medžiagos naujiems gaminiams gaunamos iš senų gaminių.

Kiek įmanoma, viskas yra pakartotinai panaudojama, pergaminama, perdirbama atgal į žaliavas arba gyvavimo ciklo pabaigoje sunaudojama kaip energijos šaltinis. Ir perėjimas prie labiau žiedinės ekonomikos turi didelį potencialą prisidėti prie klimato kaitos švelninimo pastangų visuose vertės grandinės etapuose.

„Žiedinė ekonomika prasideda gaminio projektavimo etape. Atliekos ir tarša neegzistuoja atsitiktinai, tai yra sprendimų, projektuojant gaminius, rezultatas. Projektavimas nulemiama 80 proc. poveikio aplinkai. Projektavimo sprendimai daro įtaką tam, kaip gaminamos ir naudojamos ir šalinamos medžiagos bei produktai. Tvarus projektavimas, t. y. žiedinis dizainas, labai svarbus norint paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos. Siekiant gaminius ir medžiagas išlaikyti apyvartoje, pašalinti taršą ir atliekas bei atkurti gamtą, žiedinio projektavimo etape galima viską pertvarkyti.

vlada vitunskiene
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Vlada Vitunskienė.

Kitas labai svarbus etapas – atliekų išvengimas ir tvarkymas. ES susidarančių atliekų kiekis nemažėja. Visos Bendrijos mastu per metus susidaro apie 2,5 mlrd. t atliekų, arba 5 t vienam gyventojui, o kiekvienam asmeniui vidutiniškai tenka beveik 0,5 t komunalinių atliekų. Ilgą laiką ES politikos pastangos skatinti tvarumą visų pirma buvo sutelktos į paskutinį linijinio proceso etapą – atliekų tvarkymą, perdirbimą ir pakartotinį naudojimą. Atliekų mažinimo galimybės yra per visą produkto gyvavimo ciklą, t. y. visuose vertės grandinės etapuose. Tačiau žiedinių sprendimų priėmimui reikalingas atitinkamas verslo, valdžios, vartotojų ir visos visuomenės nusiteikimas bei susitelkimas“, – reziumavo profesorė.

Strategijos, regionams galinčios padėti tapti neutraliais klimatui

„Regionų ateities forume 2024“ buvo pristatytos ir diskusijose aptartos trys strategijos, regionams galinčios padėti tapti neutraliais klimatui.

Visų pirma tai – inovacijos ir technologijos, apie kurias kalbėjo VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto prof. dr. Zita Kriaučiūnienė, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto prof. dr. Gediminas Brazaitis. Tauragę, kaip inovacijoms atvirą vieną iš 100 ES miestų, išrinktų siekti tapti klimatui neutraliu, pristatė Tauragės rajono savivaldybės administracijos patarėja, 100 klimatui neutralių ir išmanių miestų iki 2030 m. Tauragėje vadovė Agnė Petrošiūtė. Aktyviai išnaudoti programos „Europos horizontas“ galimybes siekiant klimato neutralumo ragino Lina Liepytė, Lietuvos mokslo tarybos narė ir programos nacionalinis kontaktinis asmuo.

Kita aptarta strategija – vietos bendruomenių atsparumo stiprinimas. Apie šiam atsparumui kylančius iššūkius diskutavo VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, Inovatorių slėnio projekto vadovė Nadežda Jevdokimova, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos vadovė Eglė Juozapavičienė, Lietuvos uogų augintojų, perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos vadovė dr. Audronė Ispiryan.

Renginio metu taip pat diskutuota apie strategiją regionus vystyti žaliai. Šiame kontekste VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto doc. dr. Virginija Gurskienė kalbėjo apie teritorijų planavimo ir urbanizacijos iššūkius.

Urbanistikos ir kraštovaizdžio architektūros įmonės „Bauland“ vadovas Donatas Baltrušaitis pavyzdžiais iliustravo žaliosios infrastruktūros regionuose svarbą, apie teritorijų vystymą veikiant komandoje kalbėjo Alytaus miesto savivaldybės vyriausioji architektė Jurgita Kalvinskaitė, žaliosios infrastruktūros Čekijos regionuose sprendimus pristatė arboristinio vertinimo specialistė, Kraštovaizdžio ir želdynų ekspertų grupės sertifikacinio centro mokymų koordinatorė Kristina Žalnierukynaitė.

---

Renginio „Regionų ateities forumas 2024 globėjas – Lietuvos savivaldybių asociacija.

Teminis renginys „Regionų ateities forumas 2024“ vykdomas pagal Kaimo tinklo projektą NR. PLKTKK-23-2-04936-PR001 „Komunikacijos priemonių, skirtų visuomenės ir regionų įsitraukimui bei ilgalaikei plėtrai, įgyvendinimas“. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.

kpf vdu zua

 

Partnerio turinys

Nr. 142/8

Dalintis