Ashburn +19,7 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 25 Geg 2024
Ashburn +19,7 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 25 Geg 2024


Vida TAVORIENĖ
ŪP korespondentė
 

Reguliuojama pieno kaina. Kodėl ne?

2024/04/23


Ūkininkai deda nemažai vilčių į Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo, vadinamąjį Pieno, įstatymą, kurio projektą Seimas paskyrė tobulinti Ekonomikos komitetui (EK). Iškelta mintis, kad pieno sektoriuje galima būtų pabandyti įvesti panašų reguliavimą, koks yra, pavyzdžiui, energetikos sektoriuje. Svarbiausia, būtų aprėptos visos trys grandys: pieno gamintojai, perdirbėjai ir prekybininkai. Apie tai, kaip realiai galėtų veikti toks reguliavimas ir kokį mechanizmą reikėtų įsukti, EK pirmininką Kazį STARKEVIČIŲ kalbino „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Vida TAVORIENĖ.

starkevicius

– Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos išplėstiniame posėdyje Jūsų išsakyta tokia mintis, regis, ūkininkams įkvėpė optimizmo. Kaip galima būtų tai realizuoti?

– Yra reguliuojamų sektorių, o energetika – vienas iš jų. Jį pateikiau tik kaip pavyzdį. Reguliavimo siekis – apginti vartotoją ir kad nebūtų viršpelnių, o įmonė dirbtų stabiliai ir, priklausomai nuo žaliavų, esamos situacijos, būtų reguliuojama galutinė kaina. Šiuo atveju matau būdą, kaip galima būtų patobulinti vadinamąjį Pieno įstatymą ir pasiekti tokį reguliavimą – pirmiausia čia turi būti apimtos visos trys grandys: pieno gamintojai, perdirbėjai ir prekybininkai. Tada mes galėtume pasiekti balansą, kuris užtikrintų sąžiningas kainas vartotojams, gamintojams, o mūsų gyvulininkystės sektoriui – tolesnį išlikimą.

Šiuo metu pagal dabartines schemas geresnė situacija yra stambių ūkių, kurie gamina didelius pieno žaliavos kiekius, o mažesnieji neturi galimybių daug investuoti į gamybos plėtrą ir atitinkamai negauna adekvačios kainos, kuri padengtų gamybos kaštus. Čia ir iškyla problemos. Jeigu pavyktų apimti visus rinkos dalyvius ir priimti tokį sprendimą, kad būtų panašu kaip Ispanijoje, tada būtų tam tikras reguliavimas. Bandysiu, bet jeigu nepasieksiu, kad visos trys grandys būtų įtrauktos, tada prie to įstatymo neverta ir grįžti.

– Turite omenyje, regis, pernai Ispanijoje įsigaliojusį įstatymą maisto grandinės srityje, kuris nustatė, kad mokama kaina pirminiam gamintojui, taip pat ir kitiems grandinės dalyviams, negali būti mažesnė nei gamybos sąnaudos?

– Taip, bet, kaip jau ir minėjau, labai svarbu, kad toks įstatymas apimtų visas tris grandis. Jeigu bus tik dvi grandys – nieko nepasieksime. Jei nuo didesnių pieno gamintojų nuimsime ir duosime mažesniems, čia nebus teisingas principas ir tvarus sprendimas. Pasižiūrėję į kainų grandinę, matome, kad dažnu atveju didžiausia dalis tenka prekybininkams.

– Energetikos kainas vartotojams reguliuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. Ar kažką panašaus siūlytumėte ir pieno sektoriuje?

– Taip, turėtų atsirasti kokia nors Pieno reguliavimo taryba, kuri būtų nepriklausoma, nes būtų negerai, jei ji priklausytų Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM). Tokia preliminari mintis. Galvoju, kad nereikėtų ieškoti papildomų išlaidų, manau, kad viską galima būtų mobilizuoti iš ŽŪM resursų. Aišku, jeigu tokį variantą pasirinktume. Bet pabrėžiu, kad tai yra dar visiškai „žalias“ projektas. Tačiau iš tikrųjų matau vienintelį pieno sektoriaus problemų sprendimo būdą – sujungti visus tris grandinės dalyvius.

– Turbūt įtraukti maisto produktų pardavėjus – užduotis nelengva. Dažnai kalbama, kad prekybininkai yra labai įtakingi ir nepajudinami.

– Šiandien nenoriu garantuoti, kad tai pasiseks padaryti. Bet jeigu nepavyks priimti tokio įstatymo, pritrūks politinės valios ar dėl kitų dalykų, tada vėl trypčiosime vietoje. Aišku, tikrai nebus lengva, nes visą laiką būna prekybos tinklų pasipriešinimas, kad bus pažeista laisvos prekybos koncepcija. Visgi galvoju, kad reikia pabandyti. Kaip minėjau, toks modelis yra Ispanijoje. Kodėl nepabandžius Lietuvoje? Suprantama, turėtų būti nepriklausomi ekspertai ir aiškios formulės, kuriomis būtų galima remtis apskaičiuojant teisingą kainą. Tikslas būtų, kad gamintojas būtų suinteresuotas gaminti, perdirbėjas – perdirbti, o prekybos tinklai atitinkamai būtų įvertinti pagal tai, kokius jie užsideda antkainius ir pan. Siekis – išsaugoti pieno gamybą ir vartotojams pateikti konkurencingą ir kokybišką produktą.

– Nepriklausomi ekspertai – labai gerai, bet ir šiuo atveju ūkininkams dažnai kyla klausimų. Juk ir pačiam vadinamajam Pieno įstatymui buvo atliktas ekspertinis vertinimas, bet pieno gamintojai išsakė pastabų, kad pristigta platesnės aprėpties, be kurios negali apčiuopti problemų priežasčių.

– Manau, kad daug kas priklauso nuo ekspertams iškeltos užduoties. Jeigu jiems nebuvo duota užduotis įvertinti visas tris grandis ir jeigu jie dėmesį skyrė tik pieno gamintojams ir perdirbėjams, tai atitinkamas išvadas ir padarė. Jeigu būtų prašoma įvertinti ir prekybininkus, būtų išsamesnis vaizdas ir labiau teigiamas rezultatas.

– Buvo pastebėta, kad įstatymo ekspertinėje studijoje nebuvo įvertintos oligopolinės struktūros mūsų rinkoje. Ar, kalbant apie pieno ir kitų sektorių problemas, nereikėtų pradėti nuo Konkurencijos įstatymo pataisų ir tinkamos konkurencijos priežiūros?

– Jeigu įstatymas reguliuotų visus pieno grandinės dalyvius, manau, kad tokiu būdu būtų sprendžiami ir konkurenciniai dalykai. Galvoju, kad bus nemažas pasipriešinimas, todėl nenoriu nieko žadėti, bet reikia bandyti išspręsti pieno sektoriaus problemas.

 

Redakcijos ir 123rf nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/05/25

Mūšis dėl Agrocheminių tyrimų laboratorijos išlikimo

Praėjusį trečiadienį įvykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje virė karštos diskusijos dėl Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) sprendimo likviduoti Agrocheminių tyrimų laboratoriją – vienintelę tokio ...
2024/05/25

Mažoji musinukė – 2024 metų paukštis

Mažoji musinukė yra nykstanti rūšis. Moksliniai tyrimai patvirtino, jog Lietuvoje per pastaruosius 2 dešimtmečius šios rūšies populiacija sumažėjo beveik 20 proc. Siekiant geresnės rūšies apsaugos ir tikslesnio j...
2024/05/24

Kanapių, margainių išspaudas ūkininkas malė ir fasavo antisanitarinėmis sąlygomis

Gegužės 6 dieną Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Klaipėdos apygardos priežiūros skyrius, gavęs informaciją iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, įsitraukė į tyrimą ir dalyvavo ūkininko aliejaus spaudyk...
2024/05/24

Žievėgraužiui tipografui plisti orai labai palankūs – miškų savininkai bei valdytojai kviečiami rūpintis savo eglynų sveikatingumu

2024 metų gegužės 20–23 dienomis atlikta antra žievėgraužio tipografo (Ips typographus L.) skraidančių vabalų apskaita. Suskaičiuoti į populiacijos stebėjimui skirtas gaudykles pakliuvę vabalai. Kenkėjo populiacija, lyginant su 2023 metų tuo...
2024/05/24

Krušos Lietuvai kerta vis stipriau

Sekmadienį ir savaitės pradžioje dalį Lietuvos užklupo kruša – įprastas karštymečio palydovas. Iš dangaus pasipylę ledo gabaliukai pakenkė kai kurių ūkininkų pasėliams, pirminėmis žiniomis, – labiausiai rapsams. Ta...
2024/05/24

„Eurobarometras“: 87 proc. lietuvių pritaria bendrai ES valstybių narių gynybos ir saugumo politikai

Naujausia standartinė „Eurobarometro“ apklausa rodo, kad europiečiai nori, jog ES būtų stipresnė ir labiau nepriklausoma, visų pirma atsižvelgiant į dabartinius pasaulinius iššūkius, tačiau į ateitį jie žvelgia vis optimi...
2024/05/24

Vaizdas miške sukrečiantis. Aplinkosauga – bejėgė!

Šiauliai („Šiaulių kraštas“). Vieną gegužės šeštadienį į prie Kviečlaukio kaimo Akmenės rajone esantį mišką pasivaikščioti užsukę šiauliečiai sutuoktiniai aptiko šoką sukėl...
2024/05/24

STT atlieka tyrimą dėl galbūt papirkto gaisravietėje sostinėje dirbusio aplinkosaugininko

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atlieka ikiteisminį tyrimą dėl bandymo papirkti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) darbuotoją, dirbusį gaisravietėje sostinėje.
2024/05/24

Ergoterapeutų trūksta visur, ypač mažesniuose miesteliuose

Kiekvienais metais Lietuvoje pastebimas vis ryškesnis ergoterapeutų trūkumas. „Jų nepakanka ne tik regionuose, bet ir Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestuose. Be to, specialistų stygius jaučiamas ne tik valstybinėse sveikatos priežiūro...