Reorganizuoti reiškia panaikinti

Pagrindinis buvusio Žemės ūkio mechanizacijos instituto pastato fasadas tik iš gatvės pusės dar atrodo pakenčiamai.

Iki Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos žemės ūkio inžinerijos institutas, įsikūręs Raudondvaryje, buvo žinomas kaip šalies žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinių tyrimų centras. Bet po 20 Nepriklausomybės metų šios žemės ūkio mokslo įstaigos neliko. Gyvenamieji namai ir gamybinės patalpos su visa įranga buvo privatizuotos. Buvusį institutą primena tik išlikęs užrašas ant administracinių rūmų fasado. Tačiau šis 4 aukštų renovuotas ir apšiltintas pastatas tuščias, lyg namas vaiduoklis. Keista, kodėl jį prireikė renovuoti, kai institutas jau buvo subyrėjęs? Renovacija kainavo apie du milijonus litų. Dabar cokolinio aukšto sienos „dekoruotos“ nepadoriais piešiniais ir užrašais, kai kur jau išdaužyti langų stiklai, nuplėšta šiltinimo medžiaga.

Dar sovietmečiu, 1956 m., Lietuvos Mokslų Akademijos Žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos sektoriaus ir Raudondvario MTS bazėje buvo įkurtas Žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinių tyrimų institutas. Jam buvo iškelti uždaviniai – rengti moksliškai pagrįstas rekomendacijas šalies žemės ūkiui kompleksiškai mechanizuoti, sukurti ir įdiegti į gamybą vietos sąlygoms tinkančias mechanizuotas darbų technologijas ir darbines mašinų dalis. Labai populiarus anų laikų šūkis „priartinti mokslą prie gamybos“ paskatino mokslo tiriamųjų institutų kūrimąsi. Institutas buvo įkurdintas Raudondvario pilies dvare. Visas ansamblis paskelbtas XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklu, įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Beveik už 2 milijonus litų dar 2010 m. renovuotas administracinis pastatas jau tapo namu vaiduokliu.

Pokario metais buvusiose arklidėse įsikūrė MTS, oficinose apsigyveno žmonės. Įdomu tai, kad dvaro pastatų institutui buvo per maža. Sovietmečiu dar buvo pastatytas didžiulis laboratorijų korpusas ir administracinis pastatas. Paskutiniaisiais sovietiniais metais tokių institutų Lietuvoje buvo per šimtą. Atkūrus Nepriklausomybę jų skaičius keleriopai sumažėjo. Glaudžiausius ryšius su žemės ūkiu turintys institutai išliko, tačiau nuolat buvo pertvarkomi. 2002 m. Žemės ūkio mechanizacijos institutas LR Vyriausybės nutarimu buvo pertvarkytas į Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos institutą. 2009 m. rugpjūčio 26 d. Lietuvos Vyriausybės nutarimu Nr. 950 Žemės ūkio inžinerijos institutas prijungtas prie Lietuvos žemės ūkio universiteto. O nuo 2010 m. sausio 1 d. institutas integruotas į universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakultetą ir pavadintas Agroinžinerijos institutu. Kaip prisimena buvęs šio instituto ilgametis vadovas Vytautas Kučinskas, institute buvo įkurtas Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos instituto valstybinis eksperimentinis projektavimo ir konstravimo biuras. Tai buvo valstybės įmonė, įregistruota 1991 m. Tačiau paskelbtame interneto tinklalapyje kažkodėl nenurodyti šios įmonės rekvizitai, kontaktai, įmonės vadovo pavardė, banko sąskaita ir kiti įprastiniai duomenys. Be to, 1992 m. birželio 17 d. įregistruota Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos instituto personalinė įmonė „Mega“. Kam prireikė šio darinio, nė vienas iš buvusių instituto vadovų negalėjo paaiškinti. Interneto puslapiuose taip pat nėra nurodytų rekvizitų. Valstybinis eksperimentinis projektavimo ir konstravimo biuras Raudondvaryje eksperimentavo neilgai – po pusantrų metų (1992 07 02) buvo išregistruotas, dingo be pėdsakų. V.Kučinskas „ŪP“ sakė, kad biuras buvo privatizuotas su dirbtuvėmis, įranga, kitu inventoriumi. Bet kas privatizavo tą biurą, šiandien niekas negali pasakyti.

Buvusiose dvaro arklidėse dabar Kauno r. VšĮ „Raudondvario dvaras“ rengia parodas, koncertus ir kitus renginius.

Iki prijungimo prie Žemės ūkio universiteto, Žemės ūkio inžinerijos instituto turtas (2009 m. sausio 1 d.), pagal finansinės atskaitomybės dokumentus, iš viso buvo 5 012,9 tūkst. Lt, iš šios sumos ilgalaikis materialusis turtas buvo įvertintas 4 784,5 tūkst. Lt. Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU, buvęs Lietuvos žemės ūkio universitetas) prorektorius doc. Vidmantas Butkus „ŪP“ teigė, kad universiteto žinion perėjo instituto administracinis pastatas, gamybinės patalpos, garažai ir vadinamasis „dirvos kanalas“ su pašiūrėmis, sandėliukais. Su širdgėla apie Žemės ūkio mechanizacijos instituto reorganizavimą, tiksliau būtų sakyti – sunaikinimą „ŪP“ pasakojo paskutinis šios mokslo tyrimo įstaigos vadovas, dabar ASU docentas Gvidas Rutkauskas: „Mes pridavėme visus pastatus: administracinį (plotas – apie 3 tūkst. kv. m), dirvos kanalą, kurio plotas apie 2,5 tūkst. kv. m, daržines šienui džiovinti, laboratorinį korpusą ir kumetyną, kur sėdėjo mokslininkai. Tiesa, pridavėme naują traktorių „Zetor“, įvairių prietaisų gal už 100 tūkstančių litų. Turtas buvo inventorizuotas ir įvertintas. Tačiau neatsimenu sumos. Daug metų praėjo. Reikėtų kreiptis į buhalteriją, bet buhalteriai nenori kapstytis po archyvą.“ Labiausiai buvusiam instituto direktoriui G. Rutkauskui gaila darnaus mokslininkų ir visų darbuotojų kolektyvo. Reorganizuojant institutą buvo atleista apie 80 žmonių. Jiems nepasiūlyti kiti darbai, o patys nesusirado. G. Rutkausko žiniomis, tik penki buvusio instituto darbuotojai buvo pakviesti dirbti į ASU. Šalies agroverslo visuomenė tebemano, kad Žemės ūkio mechanizacijos institutas Raudondvaryje vis dar veikia. Deja, tokios įstaigos jau nebeliko. 2012 m. spalio 8 d. sujungus Agroenergetikos, Mechanikos, Šilumos ir biotechnologijų inžinerijos, Profesinės saugos ir inžinerijos vadybos, Transporto ir jėgos mašinų, Žemės ūkio mašinų katedros ir Agroinžinerijos institutą įsteigti trys institutai ASU Žemės ūkio inžinerijos fakultete: Energetikos ir biotechnologijų inžinerijos; Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos bei Žemės ūkio inžinerijos ir saugos.

Pilies dvaro oranžerijoje įsikūręs ištaigingas restoranas, jau pamėgtas visuomenės elito, ypač verslininkų.

Iš šalies žiūrint, mokslo tyrimo instituto prijungimas prie mokymo įstaigos didesnės naudos universitetui nedavė. Galbūt tik sutvirtėjo dėstytojų padėtis, nes visi instituto užsakymai perėjo jiems. Kita vertus, tai sukėlė daug rūpesčių universiteto vadovybei. Patirta ir nemažai žalos. Tuomet, kai jau visiems buvo žinoma, kad po metų kitų instituto nebeliks, universiteto vadovai, pasitelkę Europos Sąjungos lėšas, nutarė renovuoti ir apšiltinti beveik ištuštėjusį instituto administracinį pastatą. Buvusio instituto direktoriaus G. Rutkausko duomenimis, už pastato renovaciją sumokėta 1,3 mln. Lt, už plastikinius langus suplota dar 350 tūkst. Lt. Ką galvojo universiteto senoji vadovybė, nutarusi renovuoti pastatą, kuris niekam nereikalingas? Stovi dabar tuščias, o netrukus teks įjungti šildymą. Prireiks didelių lėšų. Be abejonės, mokės universitetas, finansuojamas iš šalies biudžeto. Be to, jeigu NMA nustatys, kad ES lėšos buvo panaudotos ne pagal paskirtį, gali tekti jas grąžinti.

Autoriaus nuotraukos „ŪP“ korespondentas Polikarpas RAGOŽIS

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.