Kaunas +8,7 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026
Kaunas +8,7 °C Debesuota
Trečiadienis, 14 Spa 2026




Biurokratiniame lygmenyje stabdomi pažangūs projektai.

Jolita ŽURAUSKIENĖ
ŪP korespondentė 

Revoliucija prieš biurokratiją

2024/12/13


Padidink tekstą

„Ūkininko patarėjas“ ne kartą rašė, kad pieno sektorius, nepaisant dabartinių aukštesnių žaliavos supirkimo kainų, ritasi žemyn, kas mėnesį mažėja ne tik karvių, bet ir pieno ūkių skaičius. Tam, kad pieno gamyba augtų, o karvių skaičius didėtų, kad dėl popierizmo nestrigtų pieno ūkių modernizavimo projektai, būtina šį sektorių ištraukti iš biurokratijos gniaužtų.

Užgriūva reikalavimai

Laikinai žemės ūkio ministro pareigas ėjęs Kazys Starkevičius teigė, kad šiuo momentu pieno sektorius atsigauna, nes jo žaliavos supirkimo kainos yra geros. Tačiau „jei mes biurokratiniame lygmenyje stabdysime pažangius projektus, tai kur mes toliau nuvažiuosime? Čia yra pagrindinė kliūtis“, – teigė K. Starkevičius.

ŪP kalbinti pieno gamintojai pasakojo, kad, norint investuoti ir plėsti gamybą, jų pečius užgriūva biurokratiniai reikalavimai, dėl kurių jiems nepavyksta panaudoti gautų Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų. „Su biurokratais vyksta susirašinėjimai, bet ne darbas. Nesuprantame, kodėl jie nuolat ieško prie ko prisikabinti, bet nepadeda ūkininkams. Projektai stringa, pieno gamyba šlubuoja ir niekam nerūpi tvari gamyba“, – kalbėjo Utenos r. pienininkai, nenorėję viešinti savo pavardžių (vardai ir pavardės redakcijai yra žinomi – red. pastaba).

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkė, Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė ŪP teigė, kad vienam jų rajono ūkininkui, gavusiam paramą, per dvejus metus nepavyko gauti statybos leidimo. Jis planavo statyti fermą su 4 robotais. Anot redakcijos pašnekovės, trikdžius, kišančius koją projektų įgyvendinimui, yra sukūrę Žemės ūkio (ŽŪM) ir Aplinkos ministerijų (AM) biurokratai. Kadangi ministerijos tai sukūrė, jos pačios tai turėtų ir išspręsti. „Žinoma, būtų labai smagu, kad viskas greitai įvyktų, bet realybė yra kitokia. Kol gaunami atsakymai, reikia ne vieną mėnesį laukti. Valstybinės įstaigos maksimaliais terminais, t. y. per 30 darbo dienų, pateikia atsakymus, po to prašo kažką pataisyti ir vėl tenka laukti. Būtų gerai, kad atsakymus gautume per 1–2 darbo dienas, kaip to reikalaujama iš ūkininkų. Būtų šaunu, kad visa ši grandis būtų sustyguota“, – sakė Z. Dargienė. Ji paminėjo, kad ūkininkų darbo ritmą trikdo pulkai tikrintojų, stokojančių ūkininkavimo patirties. O juk turėtų būti atvirkščiai, tikrintojai turėtų konsultuoti. „Pripažinkime tai, kad ūkininkas, kuris investuoja į savo ūkį ir jį plečia, daugiau išmano ir žino nei tikrintojai. Net policininkai, sustabdę automobilį ir pamatę nedegantį žibintą, ne iš karto baudžia, o pataria pakeisti lemputę“, – apmaudo neslėpė pašnekovė.

Rizikavo netekti ūkio

ŪP jau buvo rašęs apie Utenos r. pieno ūkio savininką Arūną Kudrevičių, kurį daugiau nei dvejus metus aplink pirštą suko biurokratai. Vyras negalėjo pradėti fermos statybos, kuriai buvo gavęs ES paramą. Jei ne buvusio žemės ūkio ministro K. Starkevičiaus apsilankymas A. Kudrevičiaus ūkyje ir pagalba sprendžiant susiklosčiusią neeilinę situaciją, projektas būtų nuėjęs šuniui ant uodegos. „Aš mąstau filosofiškai. Vadinasi, įstatymuose per dešimtmetį ar du dešimtmečius tiek yra pripinta ir tiek duota įgaliojimų valstybinėms įmonėms, tokioms kaip Nacionalinė žemės tarnyba ir kt., kad jos sužlugdė ne vieną dešimtį pažangių projektų. O juk tie smulkieji ūkiai jau būtų mokėję valstybei mokesčius, kurie, ko gero, sudarytų 0,5 mlrd. Eur. Išeina, kad mes sudarėme sąlygas klestėti biurokratijai, kuri gyvena iš mūsų mokesčių, bet pati užkerta kelius tuos mokesčius valstybei gauti. Ji stabdo mūsų ekonomiką ir mūsų gyvenimus“, – kalbėjo ūkininkas.

A. Kudrevičius minėjo, kad tuo metu, kai jo ūkyje lankėsi K. Starkevičius, į susitikimą su juo buvo atvykę 6 pieno ūkių šeimininkai, kurių situacija buvo tokia pati, kaip ir jo, ūkininkai dėl biurokratinių priežasčių negalėjo vykdyti projektų (apie tai buvo rašyta ŪP – red. pastaba). „Manau, kad šiuo metu būtina sutelkti šviesius protus ir europiniu mastu skelbti karą biurokratijai. Tai yra bendras blogis ir su juo kariauti turbūt bus nelengva. Kai kam galbūt atrodo, kad aš pradedu filosofuoti, tačiau, praėjęs šiuos, galima sakyti, pragaro vartus, pradedu mąstyti taip. Reikia visas pajėgas dėti į supaprastinimą“, – neabejojo pienininkas.

ŪP pasiteiravo laikinai žemės ūkio ministro pareigas ėjusio K. Starkevičiaus, ar ministras turėtų važinėti į ūkius ir už biurokratus spręsti įstrigusius projektus? K. Starkevičius teigė, kad sistema turėtų veikti taip, kad ministrui nereikėtų važiuoti į ūkius ir spręsti problemų, tačiau jei biurokratinė mašina stringa, ministras privalo važiuoti išsiaiškinti ir spręsti problemas. „Šiuo momentu pieno sektorius, galima sakyti, atsigauna, nes pieno supirkimo kainos yra geros. Tačiau reikia galvoti apie ateitį, apie pieno gamybą, kuri Lietuvoje mažėja. Jei mes biurokratiniame lygmenyje stabdysime pažangius projektus, tai kur mes toliau nuvažiuosime? Čia yra pagrindinė kliūtis“, – pastebėjimus išsakė buvęs ministras.

Žada nenuleisti rankų

K. Starkevičius per 100 darbo dienų įsitikino, kad biurokratija mūsų šalyje yra labai išsikerojusi ir trukdo plėtoti pažangius projektus. Ši žinia, kad neįmanoma investuoti, greitai pasklinda ir ūkininkai pasirenka lengvesnį kelią. Jis teigė, kad investicijoms, kuriančioms didelę pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai, turi būti uždegta žalia šviesa, o ne trukdžių virtinė. „Visų pirma, daugelis klausimų priklauso ne nuo ŽŪM, bet nuo AM įvairių statinių reglamentų, kurie suvaržo statybas, jas subiurokratina iki tokio lygio, kad per tą laiką infliacija pabrangina projektus. Tai – viena didžiausių kliūčių. Pažiūrėjus į įstatyminę bazę, visada reikia peržvelgti, kas trukdo vystyti projektus. Aš esu pasiryžęs ir ateityje būsiu pirmas, registruojant šias pataisas. Biurokratija Lietuvoje yra ypač išsikerojusi, per 100 dienų man nepavyko išspręsti kai kurių darbų iki galo. Biurokratinė mašina, suprasdama, kad mano kadencija baigiasi, paprasčiausiai strigdino kai kuriuos projektus“, – teigė K. Starkevičius.

Jis pastebėjo, kad ūkininkai drausminami baudomis. Todėl pabrėžė, kad juos reikia ne bausti, o konsultuoti, nes, baudžiant ūkininkus, visos gautos lėšos grįžta atgal į ES biudžetą ir neprisideda prie Lietuvos ekonomikos kėlimo. Ši situacija tik rodo, kad Lietuvos biurokratai netinkamai informavo, netinkamai konsultavo ūkininkus, dėl to jie padarė tam tikrų klaidų. „Čia 90 proc. ne ūkininkai kalti, o pati biurokratinė mašina, kuri veikia taip, kad save apsaugotų, nepriimdama ryžtingų sprendimų, vilkindama procesus. Ji tokiu būdu galbūt apsisaugo, kad valdininkai kuo ilgesnį laiką išbūtų postuose. Bet taip neturėtų būti. Reikia skatinti tuos žmonės, kurie ryžtingai imasi biurokratijos mažinimo ir netrukdo įgyvendinti projektus, neapdeda išorės ir savęs galimomis grėsmėms, kurias jie įsivaizduoja, norėdami apsaugoti valdininko mundurą. Šią savaitę grįžau iš Europos Parlamento Europos liaudies partijai (EPP) priklausančių žemės ūkio ministrų susitikimo, kuriame dalyvavo naujasis ES komisaras, atsakingas už žemės ūkį ir maistą, Christophe Hansenas. Jis mane nuteikė viltingai. Buvo kalbama apie maisto saugą, apie tai, kaip įveiklinti savo žemės ūkį, kad jis gamintų produkciją ir kad ji būtų rentabili“, – ŪP aiškino K. Starkevičius.

Pateikė idėją

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/10/13

Triumfavo medžiotojų garbė, tradicijos ir bendrystė

Medžiotojus vienija kur kas daugiau nei aistra medžioklei. Tai žmonės, kuriems miškas – ne vien medžioklės plotai, o gyvas, nuolat besikeičiantis pasaulis, reikalaujantis pažinimo, pagarbos, rūpesčio ir atsakomybės. Jie puoselėja i&sc...
2026/10/13

Grikių sezonas – su iššūkiais

Šiemet Lietuvoje grikių pasėlių plotai padidėjo, tačiau derlius augintojų nedžiugina. Dėl lietingų orų derliaus nuėmimas vėluoja, grūdai yra labai drėgni, tad jų džiovinimo sąnaudos išaugo. Ir nors dabar rinkoje grikių supirkimo kain...
2026/10/13

Žemės ūkio ministerija neigia gandus apie kompensacijų tvarką

Daliai žemdirbių organizacijų pasipiktinus, esą Žemės ūkio ministerija neteisingai skirsto beveik 20 mln. eurų kompensacijų žemdirbiams dėl išaugusių trąšų ir kuro kainų ir kad neva „kompensacijos susižers tik didieji ūkiai,&ld...
2026/10/13

Prancūzijos laukuose dygsta kryžiai

Prancūzijos ūkininkai surengė kiek neįprastą tylų protestą, pastatydami savo laukuose geltonus kryžius: tuo mėginta parodyti, jog sausra, sunkiai pakeliamos sąnaudos ir neaiškios ateities perspektyvos žlugdo ūkius. Jau 2019 metais pana&scar...
2026/10/13

J. Eimontas. Aukštą temperatūrą grūdų rinkoje palaiko geopolitiniai veiksniai ir gamtiniai reiškiniai

Nors orų temperatūra krinta vos ne kasdien, pasaulinėje grūdų rinkoje karščio – tik daugėja. Aukštą temperatūrą toliau kursto kariniai konfliktai ir kiti geopolitiniai veiksniai, o prie jų prisijungia ir kita dedamoji – i...
2026/10/13

VU istorikas tiria vyno kultūrą tarpukario Lietuvoje: nuo namų gamybos iki atskiros pramonės šakos

Kaip vynas iš retai vartojamo gėrimo tapo tarpukario Lietuvos kasdienybės dalimi ir davė pradžią atskirai pramonės šakai? Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto magistrantūros studentas Karolis Bradūnas tiria, kaip kartu su v...
2026/10/13

Saulės ir vėjo elektrinės šiemet rugsėjį pagamino 74 proc. daugiau elektros energijos nei pernai rugsėjį

Nacionalinė elektros gamyba vis didesnė, didėjant atsinaujinančius energijos išteklius naudojančioms elektrinėms: vietinė elektra rugsėjį Lietuvoje patenkino 94 proc. šalies elektros vartojimo poreikio. Bendras šalies elektros...
2026/10/13

Estijos įmonei leista įsigyti žemės ūkio bendrovių grupės valdytoją „Litagrą“

Konkurencijos taryba davė leidimą kontroliuojančiajai bendrovei „Infortar Agro“ įsigyti 100 proc. „Litagros“ akcijų ir perimti jos vienvaldę kontrolę.