Kaunas +6,1 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 17 Spa 2026
Kaunas +6,1 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 17 Spa 2026




Biurokratiniame lygmenyje stabdomi pažangūs projektai.

Jolita ŽURAUSKIENĖ
ŪP korespondentė 

Revoliucija prieš biurokratiją

2024/12/13


Padidink tekstą

„Ūkininko patarėjas“ ne kartą rašė, kad pieno sektorius, nepaisant dabartinių aukštesnių žaliavos supirkimo kainų, ritasi žemyn, kas mėnesį mažėja ne tik karvių, bet ir pieno ūkių skaičius. Tam, kad pieno gamyba augtų, o karvių skaičius didėtų, kad dėl popierizmo nestrigtų pieno ūkių modernizavimo projektai, būtina šį sektorių ištraukti iš biurokratijos gniaužtų.

Užgriūva reikalavimai

Laikinai žemės ūkio ministro pareigas ėjęs Kazys Starkevičius teigė, kad šiuo momentu pieno sektorius atsigauna, nes jo žaliavos supirkimo kainos yra geros. Tačiau „jei mes biurokratiniame lygmenyje stabdysime pažangius projektus, tai kur mes toliau nuvažiuosime? Čia yra pagrindinė kliūtis“, – teigė K. Starkevičius.

ŪP kalbinti pieno gamintojai pasakojo, kad, norint investuoti ir plėsti gamybą, jų pečius užgriūva biurokratiniai reikalavimai, dėl kurių jiems nepavyksta panaudoti gautų Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų. „Su biurokratais vyksta susirašinėjimai, bet ne darbas. Nesuprantame, kodėl jie nuolat ieško prie ko prisikabinti, bet nepadeda ūkininkams. Projektai stringa, pieno gamyba šlubuoja ir niekam nerūpi tvari gamyba“, – kalbėjo Utenos r. pienininkai, nenorėję viešinti savo pavardžių (vardai ir pavardės redakcijai yra žinomi – red. pastaba).

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkė, Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė ŪP teigė, kad vienam jų rajono ūkininkui, gavusiam paramą, per dvejus metus nepavyko gauti statybos leidimo. Jis planavo statyti fermą su 4 robotais. Anot redakcijos pašnekovės, trikdžius, kišančius koją projektų įgyvendinimui, yra sukūrę Žemės ūkio (ŽŪM) ir Aplinkos ministerijų (AM) biurokratai. Kadangi ministerijos tai sukūrė, jos pačios tai turėtų ir išspręsti. „Žinoma, būtų labai smagu, kad viskas greitai įvyktų, bet realybė yra kitokia. Kol gaunami atsakymai, reikia ne vieną mėnesį laukti. Valstybinės įstaigos maksimaliais terminais, t. y. per 30 darbo dienų, pateikia atsakymus, po to prašo kažką pataisyti ir vėl tenka laukti. Būtų gerai, kad atsakymus gautume per 1–2 darbo dienas, kaip to reikalaujama iš ūkininkų. Būtų šaunu, kad visa ši grandis būtų sustyguota“, – sakė Z. Dargienė. Ji paminėjo, kad ūkininkų darbo ritmą trikdo pulkai tikrintojų, stokojančių ūkininkavimo patirties. O juk turėtų būti atvirkščiai, tikrintojai turėtų konsultuoti. „Pripažinkime tai, kad ūkininkas, kuris investuoja į savo ūkį ir jį plečia, daugiau išmano ir žino nei tikrintojai. Net policininkai, sustabdę automobilį ir pamatę nedegantį žibintą, ne iš karto baudžia, o pataria pakeisti lemputę“, – apmaudo neslėpė pašnekovė.

Rizikavo netekti ūkio

ŪP jau buvo rašęs apie Utenos r. pieno ūkio savininką Arūną Kudrevičių, kurį daugiau nei dvejus metus aplink pirštą suko biurokratai. Vyras negalėjo pradėti fermos statybos, kuriai buvo gavęs ES paramą. Jei ne buvusio žemės ūkio ministro K. Starkevičiaus apsilankymas A. Kudrevičiaus ūkyje ir pagalba sprendžiant susiklosčiusią neeilinę situaciją, projektas būtų nuėjęs šuniui ant uodegos. „Aš mąstau filosofiškai. Vadinasi, įstatymuose per dešimtmetį ar du dešimtmečius tiek yra pripinta ir tiek duota įgaliojimų valstybinėms įmonėms, tokioms kaip Nacionalinė žemės tarnyba ir kt., kad jos sužlugdė ne vieną dešimtį pažangių projektų. O juk tie smulkieji ūkiai jau būtų mokėję valstybei mokesčius, kurie, ko gero, sudarytų 0,5 mlrd. Eur. Išeina, kad mes sudarėme sąlygas klestėti biurokratijai, kuri gyvena iš mūsų mokesčių, bet pati užkerta kelius tuos mokesčius valstybei gauti. Ji stabdo mūsų ekonomiką ir mūsų gyvenimus“, – kalbėjo ūkininkas.

A. Kudrevičius minėjo, kad tuo metu, kai jo ūkyje lankėsi K. Starkevičius, į susitikimą su juo buvo atvykę 6 pieno ūkių šeimininkai, kurių situacija buvo tokia pati, kaip ir jo, ūkininkai dėl biurokratinių priežasčių negalėjo vykdyti projektų (apie tai buvo rašyta ŪP – red. pastaba). „Manau, kad šiuo metu būtina sutelkti šviesius protus ir europiniu mastu skelbti karą biurokratijai. Tai yra bendras blogis ir su juo kariauti turbūt bus nelengva. Kai kam galbūt atrodo, kad aš pradedu filosofuoti, tačiau, praėjęs šiuos, galima sakyti, pragaro vartus, pradedu mąstyti taip. Reikia visas pajėgas dėti į supaprastinimą“, – neabejojo pienininkas.

ŪP pasiteiravo laikinai žemės ūkio ministro pareigas ėjusio K. Starkevičiaus, ar ministras turėtų važinėti į ūkius ir už biurokratus spręsti įstrigusius projektus? K. Starkevičius teigė, kad sistema turėtų veikti taip, kad ministrui nereikėtų važiuoti į ūkius ir spręsti problemų, tačiau jei biurokratinė mašina stringa, ministras privalo važiuoti išsiaiškinti ir spręsti problemas. „Šiuo momentu pieno sektorius, galima sakyti, atsigauna, nes pieno supirkimo kainos yra geros. Tačiau reikia galvoti apie ateitį, apie pieno gamybą, kuri Lietuvoje mažėja. Jei mes biurokratiniame lygmenyje stabdysime pažangius projektus, tai kur mes toliau nuvažiuosime? Čia yra pagrindinė kliūtis“, – pastebėjimus išsakė buvęs ministras.

Žada nenuleisti rankų

K. Starkevičius per 100 darbo dienų įsitikino, kad biurokratija mūsų šalyje yra labai išsikerojusi ir trukdo plėtoti pažangius projektus. Ši žinia, kad neįmanoma investuoti, greitai pasklinda ir ūkininkai pasirenka lengvesnį kelią. Jis teigė, kad investicijoms, kuriančioms didelę pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai, turi būti uždegta žalia šviesa, o ne trukdžių virtinė. „Visų pirma, daugelis klausimų priklauso ne nuo ŽŪM, bet nuo AM įvairių statinių reglamentų, kurie suvaržo statybas, jas subiurokratina iki tokio lygio, kad per tą laiką infliacija pabrangina projektus. Tai – viena didžiausių kliūčių. Pažiūrėjus į įstatyminę bazę, visada reikia peržvelgti, kas trukdo vystyti projektus. Aš esu pasiryžęs ir ateityje būsiu pirmas, registruojant šias pataisas. Biurokratija Lietuvoje yra ypač išsikerojusi, per 100 dienų man nepavyko išspręsti kai kurių darbų iki galo. Biurokratinė mašina, suprasdama, kad mano kadencija baigiasi, paprasčiausiai strigdino kai kuriuos projektus“, – teigė K. Starkevičius.

Jis pastebėjo, kad ūkininkai drausminami baudomis. Todėl pabrėžė, kad juos reikia ne bausti, o konsultuoti, nes, baudžiant ūkininkus, visos gautos lėšos grįžta atgal į ES biudžetą ir neprisideda prie Lietuvos ekonomikos kėlimo. Ši situacija tik rodo, kad Lietuvos biurokratai netinkamai informavo, netinkamai konsultavo ūkininkus, dėl to jie padarė tam tikrų klaidų. „Čia 90 proc. ne ūkininkai kalti, o pati biurokratinė mašina, kuri veikia taip, kad save apsaugotų, nepriimdama ryžtingų sprendimų, vilkindama procesus. Ji tokiu būdu galbūt apsisaugo, kad valdininkai kuo ilgesnį laiką išbūtų postuose. Bet taip neturėtų būti. Reikia skatinti tuos žmonės, kurie ryžtingai imasi biurokratijos mažinimo ir netrukdo įgyvendinti projektus, neapdeda išorės ir savęs galimomis grėsmėms, kurias jie įsivaizduoja, norėdami apsaugoti valdininko mundurą. Šią savaitę grįžau iš Europos Parlamento Europos liaudies partijai (EPP) priklausančių žemės ūkio ministrų susitikimo, kuriame dalyvavo naujasis ES komisaras, atsakingas už žemės ūkį ir maistą, Christophe Hansenas. Jis mane nuteikė viltingai. Buvo kalbama apie maisto saugą, apie tai, kaip įveiklinti savo žemės ūkį, kad jis gamintų produkciją ir kad ji būtų rentabili“, – ŪP aiškino K. Starkevičius.

Pateikė idėją

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/10/17

Morkos ir svogūnai: kapojo kruša, talžė liūtys

Daugėlaičių k. (Šiaulių r.) didelio daržininkystės ūkio bendraturčiai – agronomai Linas Šateika ir jo sūnus Julius – netoli Kryžių kalno augina morkas ir svogūnus. Morkų šiemet augino 200 ha, o svogūnų – 180 ...
2026/10/17

Sutarta dėl miškovežių išvažinėto vietinės reikšmės kelio atstatymo

Rokiškio rajono savivaldybės administracija gavo gyventojo skundą dėl šių metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais sunkiasvorės technikos galimai sugadintų melioracijos įrenginių ir vietinės reikšmės kelio Nr. PD-70 „Apuš...
2026/10/17

T. Reichenbachas. Infliacija Lietuvoje gerokai didesnė. Ką tai reiškia pinigų politikos kontekste?

Lietuvoje metinė infliacija šiuo metu yra reikšmingai didesnė nei vidutiniškai euro zonoje. 2026 m. rugsėjo mėn., išankstiniu vertinimu, vidutinė  infliacija euro zonoje sudarė 3,8, o Lietuvoje – 6,1 proc. To...
2026/10/17

Kada reikia leidimo naudoti požeminio vandens išteklius ir kaip jį gauti

Lietuvos geologijos tarnyba primena: leidimas naudoti požeminio vandens išteklius išduodamas ne gręžiniui, o požeminio vandens ištekliams naudoti. Ar toks leidimas reikalingas, priklauso nuo vandens naudojimo paskirties ir i&s...
2026/10/17

Latvių patirtis: nauda ir iš vieno hektaro

Rudeniškas rūkas, įkyrus lynojimas iki vidurdienio tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje – toks pat. Vieną tokią dieną Kupiškio ūkininkai ir žemės ūkio specialistai nutarė pasidairyti Latvijoje, žinoma, ne rudeniškų darganų pas...
2026/10/17

Juras Taminskas apie 2027 metų kelių biudžetą: „Nacionalinės lėšos auga, precedento neturintys darbai keliuose tęsis“

Vyriausybės patvirtintame 2027 metų valstybės biudžeto projekte Lietuvos keliams numatyta 749,3 mln. eurų. Nors dėl mažėjančios Europos Sąjungos paramos bendras finansavimas bus mažesnis nei šiemet, nacionalinis finansavimas keliams didėja ...
2026/10/17

Kodėl vienas ruduo būna auksinis, o kitas – vos gelsvas?

Vieną rudenį medžiai nusidažo ryškiai geltonai, oranžiškai ir raudonai. Kitą jų lapai greitai paruduoja ir nukrenta, o spalvos būna gerokai blankesnės. Nuo ko priklauso šis skirtumas?
2026/10/17

Autonominiai automobiliai žada revoliuciją, tačiau ką jie iš tiesų išspręs?

Autonominiai automobiliai dažnai pristatomi kaip technologija, galinti pakeisti mūsų judėjimo įpročius – nuo kasdienių kelionių iki viešojo transporto ir logistikos. Tačiau automobiliui perėmus vairuotojo vaidmenį, pokyčiai nesibaigtų...