Rezervo pinigai: 10 ar 30 milijonų?

Prašė jau ne kartą

ES bendrojoje žemės ūkio politikoje (BŽŪP) 2023–2027 m. numatyta kasmet ES žemės ūkio rezervo fondui skirti bent po 450 mln. Eur. Šis fondas skirtas įveikti rinkos sutrikimams ar išskirtiniams įvykiams, darantiems poveikį gamybai ar paskirstymui, žemdirbiams, vis dažniau kenčiantiems nuo nepalankių klimato reiškinių. EK yra pripažinusi, kad svarbu stiprinti rizikos žemės ūkio sektoriuje valdymo priemones ir skatinti platesnį jų naudojimą visoje ES, kartu imantis aktyvių priemonių pagrindinėms priežastims šalinti ir ūkių atsparumui didinti.

Ne kartą ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje dalyvavęs laikinasis Lietuvos žemės ūkio viceministras Rolandas Taraškevičius pabrėžė, kad ypač didelį susirūpinimą kelia kritinė padėtis mūsų šalies pieno sektoriuje, apsirūpinimas trąšomis bei nuostoliai, patirti dėl šalnų. Praėjusį mėnesį taryboje dalyvavęs R. Taraškevičius akcentavo, kad situacija pieno sektoriuje Lietuvoje išlieka itin sunki. Pieno supirkimo kainos – žemiausios ES, o stabilizavimosi požymių nematyti. Ūkių pajamos mažėja, o gamybos sąnaudos tik didėja. Ūkininkai jau neslepia ketinimų trauktis iš pieno gamybos. Visa tai gali sukelti ilgalaikių ir negrįžtamų pasekmių visai pieno tiekimo grandinei bei kaimo regionų gyvybingumui, investicijų į modernizaciją tęstinumui.

Laikinasis viceministras dėmesį atkreipė ir į pavasarį fiksuotas šalnas, kurios padarė didelę žalą sodams ir uogynams. Pasak laikinojo Lietuvos žemės ūkio viceministro, šalnų pasekmės bus ilgalaikės, nes nukentėjusius sodus reikės iš dalies atsodinti, o gamybos pajėgumams atkurti prireiks kelerių metų. Didelį nerimą kelia ir situacija eksporto rinkose. Lietuvos įmonės susiduria su sūrių eksporto sunkumais ES ir trečiųjų šalių rinkose dėl labai žemų kainų, produkcija kaupiama sandėliuose.

R. Taraškevičiaus teigimu, šioms problemoms spręsti būtinos ES lygio priemonės – iš ES žemės ūkio rezervo. Jis taip pat paragino EK skubiai įvertinti galimybę aktyvuoti  pieno produktų, įskaitant ir sūrius, sandėliavimo paramos priemonę bei skirti paramą iš ES žemės ūkio rezervo pieno ūkiams.

Supranta, bet...

EK paskelbė suprantanti problemų žemės ūkyje sudėtingumą ir artimiausiu metu ketina mobilizuoti ES biudžeto lėšas – padidinti ES žemės ūkio rezervą bei suteikti finansinę pagalbą žemdirbiams. Tačiau aiškių nuostatų dėl šios paramos apimties ir jos paskirstymo mechanizmo tarp valstybių narių dar nėra.

Tiesa, praėjusio mėnesio pabaigoje ES narės pritarė EK pasiūlymui iš žemės ūkio rezervo daugiau kaip 56 mln. Eur skirti nuo stichinių nelaimių nukentėjusiems kai kurių ES šalių žemdirbiams. Portugalijos ūkininkai gaus 30 mln. Eur, Rumunijos – 14,8 mln. Eur, Kipro – 4,6 mln. Eur, Kroatijos – 4,4 mln. Eur ir Slovėnijos – 2,8 mln. Eur. Šiomis lėšomis bus remiami ūkininkai, nukentėję nuo didelės žalos dėl nepalankių klimato reiškinių. Parama bus skirta vaisių, riešutų, vynuogių, alyvuogių ir lauko augalų augintojams, taip pat mišriųjų ūkių šeimininkams. Skirtas biudžetas gali būti papildytas iki 200 proc. nacionalinėmis lėšomis. Kaip skelbia EK, nacionalinės valdžios institucijos turi užtikrinti, kad ūkininkai greitai gautų paramą, o pagalba turi būti paskirstyta ne vėliau kaip iki 2027 m. vasario 28 d.

Be to, birželį EK paskelbė apie savo ryžtą pagelbėti žemdirbiams, kenčiantiems dėl itin didelių trąšų kainų, ir pasiūlė konkrečių trumpalaikių priemonių. Pirma – EK teikia finansinę paramą, kad padėtų ūkininkams įsigyti trąšų ir taip užtikrintų kitų metų derlių. Per ateinančias savaites EK ketina sutelkti iš viso 540 mln. Eur, o ES žemės ūkio rezervą papildyti dar 300 mln. Eur iš šių metų ES biudžeto nepaskirtų lėšų likučio. Skaičiuojama, kad jei valstybės narės prisidės iki 200 proc. nacionalinių lėšų, bendra parama gali siekti 1,5 mlrd. Eur. Jei valstybės narės susitars, galutinį sprendimą numatyta priimti iki šių metų liepos pabaigos.

Greitesni pinigai

EK taip pat pasiūlė tikslinius BŽŪP pakeitimus, suteikiančius šalims narėms daugiau lankstumo. Šios priemonės apima naują likvidumo schemą, finansuojamą kaimo plėtros lėšomis, galimybę anksčiau išmokėti tiesiogines išmokas ir platesnes teises valstybėms narėms koreguoti savo 2027 m. tiesioginių išmokų biudžetus. Ši likvidumo schema galėtų būti iki 65 proc. bendrai finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai. Į ją taip pat būtų galima įtraukti nepanaudotas lėšas, kurias rizikuojama prarasti. Siekiant sumažinti administracinę naštą ir vėlavimus, parama būtų mokama kaip fiksuota suma už hektarą pagal nacionalinius BŽŪP strateginius planus. Be to, augant gamybos sąnaudoms, valstybės narės galėtų iki spalio 16 d. išmokėti didesnius avansus, kad ūkininkai anksčiau gautų reikalingų apyvartinių lėšų.

EK siūlomi BŽŪP pakeitimai dabar bus pateikti tvirtinti Europos Parlamentui ir Tarybai.

Neliks nieko?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. liepos 3 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.