„Rheinmetall“ gamyklą svarstoma statyti universiteto valdomoje žemėje Radviliškio rajone

Su tuo susijusią informaciją BNS patvirtino septyni šaltiniai, didžioji dalis kurių kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

Premjerė Ingrida Šimonytė su LSMU rektoriumi Rimantu Benečiu pirmadienį per susitikimą turėtų aptarti galimą žemės perdavimą gamyklos reikmėms.

Aukštosios mokyklos vadovas BNS patvirtino, kad pirmadienį susitiks su ministre pirmininke.

„Konkrečiai negaliu to pasakyti, tik galiu nujausti, kad apie tai“, – BNS sakė R. Benetis, paklaustas, ar kalbėsis apie žemės perdavimą gamyklai.

Jis teigė anksčiau galimą žemės perdavimą aptaręs su aplinkos ministru Simonu Gentvilu.

Aplinkos ministerijai yra pavaldi Nacionalinės žemės tarnyba (NŽT), tvarkanti ir administruojanti valstybinę žemę.

Domėjosi 400 hektarų sklypu

LSMU pagal panaudos sutartį valdo kelis valstybinės žemės sklypus Radviliškio rajone aplink maždaug 1,7 tūkst. gyventojų turintį Baisogalos miestelį, šie sklypai priklauso valstybei.

Miestelyje yra įsikūrę du LSMU padaliniai – Gyvulininkystės institutas bei viešosios įstaigos statusą turintis Gyvulininkystės centras.

NŽT Radviliškio skyriaus vadovas Algirdas Gedminas BNS teigė, kad tarnybos vadovybė neįvardydama priežasčių prieš kelis mėnesius jo teiravosi informacijos apie vieną LSMU valdomą beveik 400 hektarų žemės sklypą netoli Baisogalos. Šis sklypas naudojamas Gyvulininkystės instituto veikloje.

„Klausė, koks šito žemės sklypo statusas. Tai aš pasakiau kaip yra, atrašiau ir viskas“, – BNS teigė A. Gedminas.

„Klausė, kas naudoja šitą sklypą, atrašiau ir tiek. (...) Kadangi tas sklypas yra įspūdingas – 400 hektarų“, – pridūrė jis.

LSMU interneto puslapyje skelbiama, kad Gyvulininkystės institute atliekami su gyvulininkyste susiję tyrimai, jame praktiką atlieka aukštosios mokyklos veterinarijos ir gyvūnų mokslų studentai.

Netoli Baisogalos esančiuose LSMU sklypuose auginami pašarai gyvuliams, genofondiniai (nykstančios arba kritinės veislės – BNS) galvijai, gyvuliai, arkliai, paukščiai, kurie naudojami Gyvulininkystės instituto atliekamuose moksliniuose tyrimuose bei studentų praktiniuose užsiėmimuose.

Susitarimai – per dvi savaites

LRT naujienų portalas praėjusią savaitę pranešė, kad labiausiai tikėtina „Rheinmetall“ gamyklos vieta yra šiaurės Lietuvoje.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė praėjusią savaitę teigė, kad susitarimus su „Rheinmetall“ dėl 155 mm artilerijos amunicijos gamyklos statybų Lietuvoje tikimasi pasirašyti per artimiausias dvi savaites.

Seimas praėjusią savaitę jau priėmė svarstyti ministerijos teiktas pataisas, sudarančias palankesnes sąlygas dideliems Vakarų ginklų ir šaudmenų gamintojams kuo greičiau Lietuvoje statyti savo gamyklas, įskaitant ir „Rheinmetall“.

Jomis, be kita ko, siūloma nustatyti tvarką, kada dideli gynybos pramonės projektai galėtų būti pradėti statyti dar neturint statybos leidimo, o jį privalėtų gauti iki statybų pabaigos.

Apie „Rheinmetall“ planus Lietuvoje statyti amunicijos gamyklą kovo viduryje patvirtino įmonės vadovas Arminas Pappergeris (Arminas Papergeris).

„Rheinmetall“ ir ir kita Vokietijos gynybos pramonės įmonė „Krauss-Maffei Wegmann“ 2022 metais Lietuvoje įsteigė bendrą įmonę „Lithuania Defense Services“ (LDS). Ji skirta Baltijos jūros šalių regione dislokuotų NATO sąjungininkų pajėgų ir į Ukrainą siunčiamus vokiškos technikos priežiūrai ir remontui.

Artilerijos amunicijos gamyklą ketinama statyti smarkiai gilėjant Lietuvos ir Vokietijos ryšiams gynybos srityje. Vokietija pernai pažadėjo Lietuvoje iki 2027 metų dislokuoti karinę brigadą, Lietuva iš Vokietijos perka įvairią ginkluotę, o neseniai paskelbė ketinanti pirkti vokiškus tankus „Leopard 2“.

Autoriai: Giedrius Gaidamavičius, Saulius Jakučionis / BNS

Asociatyvi 123rf nuotr.