Rikimams pasibaigus: intrigos ir valdžios dėlionės

– Kaip vertinate Blinkevičiūtės-Palucko rokiruotę būsimo premjero poste? Kas šioje istorijoje svarbiausia: moralė, raudos dėl „išdavystės“, pragmatinis išskaičiavimas ar tiesiog būtinybė valstybėje turėti valdžią, kuria pasitikėjo rinkėjai?

– Kai keliame klausimą, kas yra svarbiau, reikia atsižvelgi į tai, kam tai yra svarbiau... Šiuo atveju turime situaciją, kai po rinkimų sekę įvykiai turėtų labiausiai rūpėti socialdemokratų partijos rinkėjams. Vilijos Blinkevičiūtės pažadai prasidėjo dar pavasarį – vesti partijos sąrašą, formuoti vyriausybę, ir tik vasaros pabaigoje, tikėtina, politiškai išprievartauta partijos kolegų, ji pakeitė retoriką ir jau pasakė, jog eis į premjeres. Taigi visi šie pažadai buvo nukreipti į potencialų socialdemokratų partijos rinkėją ir tai yra logiška, nes vargu ar ji bendravo su potencialiais Tėvynės sąjungos rinkėjais, kurie, kaip dabar galima būtų suprasti, tarsi galvojo: jeigu ji eis į premjeres, tai balsuosiu už socdemus, o jeigu ne, tuomet – už Ingridos Šimonytės partiją... Tikriausiai sutiksite, jog tai buvo bendravimas tarp socialdemokratų rinkėjų ir tos partijos vadovybės. Ir štai dabar į tą bendravimą aktyviai įsiterpė visai kitų partijų gerbėjai bei rinkėjai... Dabar jie visomis gerklėmis šaukia: „apgavo, išdavė...“. Kaip gi čia yra? Nejaugi juos apgavo ir išdavė? Juk jų niekas neapgavo, nes ne su jais buvo kalbamasi.

– Tačiau socialdemokratų rinkėjai dabar dėl to neturėtų jaustis geriau?

– Taip, buvo apgauti socialdemokratų rinkėjai ir tą reikia sakyti atvirai: melas vis dėlto nuskambėjo iš V. Blinkevičiūtės lūpų. Kita vertus, o kaip mes dabar turėtume į tai reaguoti? Lieti ašaras ir sakyti, kad tai drama, kokios nebūta per visą Lietuvos Nepriklausomybės istoriją, kas, beje, dabar ir vyksta? Tačiau tiems, kurie šitaip mąsto, galima būtų atsakyti: o kodėl Jūs visi tylėjote, kai Ingrida Šimonytė apgavo ne tik savo rinkėjus, bet visą Lietuvą pasakiusi, jog atsistatydins, jeigu nebus priešlaikinių Seimo rinkimų, ir neatsistatydino? I. Šimonytė, skirtingai nuo V. Blinkevičiūtės, šitaip žadėdama ir meluodama, melavo ne tik savo partijos rinkėjams, o visiems šalies piliečiams. Juokingiausia, kad būtent I. Šimonytės gerbėjai, kas aiškiausiai matyti iš tų žmonių politinio įdirbio bei socialinių tinklų paskyrų turinio, labiausiai piktinasi, jog premjerė bus ne V. Blinkevičiūtė. Būtent jiems dabar dėl to skaudžiausia... Jie turėjo pirmiausia pamąstyti, ką darė jų taip vadinama „svajonių premjerė“, kai įžūliai ir ciniškai melavo visos Lietuvos žmonėms, o dabar moralizuoja kitos partijos žmones, aiškindama, kaip negražu yra meluoti... Manau, kad frazę „kaip negražu meluoti“ tiek I. Šimonytė, tiek ir jos gerbėjai pirmiausia turėtų prisitaikyti sau bei savo mylimai politikei.

Vladimiras Laučius: o kodėl Jūs visi tylėjote, kai Ingrida Šimonytė apgavo ne tik savo rinkėjus, bet visą Lietuvą, pasakiusi, jog atsistatydins, jeigu nebus priešlaikinių Seimo rinkimų ir neatsistatydino?

– Vis dar daug neatsakytų klausimų dėl būsimos koalicijos dėlionės: kas eis su kuo ir kodėl? Ar pakas dabar besiformuojančio valdžios trejetuko, o gal ten įtrauks ir Liberalų sąjūdį ar net Remigijų Žemaitaitį, kurio, bent jau formaliai, visi dabar kratosi?

– Manau, kad rinkimus laimėjusiai centro kairei paprasčiausias kelias sudaryti valdančiąją koaliciją yra kviesti tas partijas, kurios laimėjo daugiausia mandatų. Suprantama, pirmi yra socdemai, antra yra „Nemuno aušra“, o trečia – Sauliaus Skvernelio „Vardan Lietuvos“. Būtent šių trijų partijų koalicija būtų natūraliausias sprendimas, reikalaujantis mažiausiai pastangų bei vidaus draskymosi. O tas vidinis draskymasis, kaip matome, jau vyksta, nes S. Skvernelio pozicija yra nebendradarbiauti su „valstiečiais", „valstiečių" – nebendradarbiauti su S. Skverneliu, ir šita problema, greičiausiai, jau neišsprendžiama. Kad ir kaip norėtų socdemai bei Prezidentūra, kad koalicijoje nebūtų R. Žemaitaičio, o jo vietą užimtų Ramūno Karbauskio partija, vis dėlto pagal tai, ką žinau kelias pastarąsias savaites, tikimybė koalicijoje turėti ne „valstiečius", o „Nemuno aušrą“ yra šiek tiek didesnė. O kalbant apie Liberalų sąjūdį, būtų gana keista juos ten matyti – liberalų buvimas centro kairės koalicijoje sukuria nelengvą situaciją pačiai koalicijai, nes joje atsiranda dešiniųjų, galima sakyti, Trojos arklys. Galbūt aš čia kalbėčiau ne apie šios partijos autoriteto Eugenijaus Gentvilo poziciją, bet pirmiausia apie Viktorijos Čmilytės-Nielsen bei jos aplinkos (nenorėčiau įvardinti pavardžių) artumą Tėvynės sąjungai. Vadinasi, tokioje koalicijoje visa informacija nenutrūkstamu srautu tekės ten, kur visai nereikėtų, kad ji tekėtų... Antra vertus, tokia koalicija nuviltų rinkėjus, nes rinkėjai norėjo būtent centro kairės, jie balsavo už kairesnes partijas ir dabar socdemų sprendimas bendradarbiauti su buvusios dešiniosios koalicijos vien iš partijų jiems būtų smūgis žemiau juostos. Nekalbant jau apie tuos, kurie balsavo už „Nemuno aušrą“ ir „valstiečius" – jie tikrai jaustųsi atstumti. Jeigu šios partijos nebūtų valdančioje daugumoje, tai kaip ir R. Žemaitaičio išmetimas iš Seimo jam uždirbo papildomų balų ir už jį balsavo beveik 200 tūkstančių rinkėjų, taip ir jo partijos išstūmimas iš valdančiosios daugumos reikštų, jog per kitus rinkimus jis savo pozicijas dar sustiprins. O tuo ypatingai nesidžiaugtų nei tradicinė centro kairė su socialdemokratais priešakyje, nei centro dešinė.

– Ar dėl R. Žemaitaičio galimas koks nors kompromisas su ta pačia Prezidentūra bei socdemais? Na, pavyzdžiui, pats partijos pirmininkas lieka ramiai sėdėti Seime, o keliems jo partijos nariams padalijami tam tikri postai Seime ar net portfeliai vyriausybėje. Ar toks variantas įmanomas?

– Iš to, ką aš žinau, toks variantas įmanomas, bet tam dabar labai smarkiai priešinamasi. Ir aš čia galiu suprasti Prezidentūrą, kuri su tuo pasipriešinimu susiduria, sakykime, labai nemaloniu kampu, nes nepatogius klausimus pradeda uždavinėti užsienio šalių ambasadoriai. O tie ambasadoriai tokius klausimus uždavinėja todėl, kad vienos partijos politikai nevengia į tas ambasadas pavaikščioti ir papasakoti, koks baisus dalykas ištiko Lietuvą, Europą bei visą Vakarų pasaulį, nes šitiek daug balsų rinkimuose gavo pati baisiausia visame pasaulyje partija... Jeigu ta partija atsidurtų koalicijoje, tai, žinokite, būtų labai baisu – Lietuvoje prasidėtų visuotinis antisemitizmas, holokaustas ir panašios blogybės... Šito tikrai buvo prikalbėta, kai kurie politikai labai pasistengė, kad ambasados tokį nerimą reikštų ir jos dabar tą nerimą neša į Prezidentūrą, kuri visa tą ugnį turi atlaikyti. Bet aš manau, kad visa tai yra laikinas dalykas, o kompromisas yra įmanomas. Prezidentas anksčiau yra išsakęs savo nuomonę, kad Remigijus Žemaitaitis neturėtų būti Vyriausybėje, tačiau patys partijos nariai nėra kažkokie raupsuotieji, o pati partija nėra nei dėl ko nors nusikaltusi, nei teisiama, nei kada nors teista, todėl visai galėtų dalyvauti formuojant koaliciją.

Vladimiras Laučius: Ambasadoriai tokius klausimus uždavinėja todėl, kad vienos partijos politikai nevengia į tas ambasadas pavaikščioti ir papasakoti, koks baisus dalykas ištiko Lietuvą, Europą bei visą Vakarų pasaulį, nes šitiek daug balsų rinkimuose gavo pati baisiausia visame pasaulyje partija...

– Be jau paminėtų politinių jėgų, į Seimą pakliuvo ir daugiau politikų, kurie potencialiai galėtų tapti koalicijos dalimi. O tai, tikriausiai, palengvintų valdančiosios daugumos formavimą?

– Kaip aš suprantu, vienas, pats išsikėlęs, jau jungiasi prie Demokratų frakcijos Seime, o Lenkų rinkimų akcija šiuo metu artėja prie valstiečių frakcijos. Jeigu lenkai tampa frakcijos nariais, tuomet jie atsiduria valdžioje. Tačiau jeigu koalicijoje bus R. Žemaitaitis, tai jų ten gali ir nebūti.

– Kaip, tikėtina, bus pasidalyta įtakingiausiais postais bei portfeliais?

– Labai smarkiai priklausys nuo to, kokia bus Demokratų frakcijos pozicija. Jeigu jie sakys, kad „raudonosios linijos“ yra tokios, jog jie su niekuo, išskyrus socdemus ir Liberalų sąjūdį, negali formuoti koalicijos, tokiu atveju, ką daryti socdemams? Kitas variantas, kad sveikas protas ir savisaugos instinktai čia laimės, tuomet, tikėtina, kad Saulius Skvernelis taps Seimo pirmininku, o jo partija gaus 2-3 ministerijas, na, o socdemai, žinoma, pasiims didžiąją daugumą ministrų portfelių.

Kalbėjosi Ričardas Čekutis