Ringe – naminis ir pramoninis mėsinis viščiukai

Ūkyje augina dvigubai ilgiau

Broilerių mėsos valgytojai, šių viščiukų augintojai ir su paukštininkyste susiję mokslininkai pasiskirstę į dvi stovyklas, kurios šiek tiek priešiškos viena kitos atžvilgiu. Vieni iš jų pirmenybę teikia pramoniniu būdu, kiti – natūraliomis sąlygomis užaugintų broilerių mėsai.

„Kaime natūraliomis sąlygomis per keletą mėnesių užaugintų broilerių mėsa yra skanesnė ir kvapnesnė, nei užauginta per 40 dienų pramoniniuose paukštynuose“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtina ūkininkas Vytautas Gliožeris (vyresnysis) iš Gribžinių kaimo, Klaipėdos r. Jis, ilgametis kiaulių augintojas, talkina ir bendravardžio sūnaus mėsinių viščiukų ūkyje.

„Sūnus per mėnesį skerdžia 150 mėsinių viščiukų, augintų 70–80 dienų. Smagu, kai žmonės, kartą nusipirkę mano ar sūnaus ūkyje užaugintos mėsos, kitą kartą atvyksta jos pirkti su giminaičiais ar bičiuliais. Vadinasi, abu dirbame gera linkme. Kas nori kokybiškesnės mėsos, tegu jos įsigyja iš sąžiningų ūkininkų, kurie ją augino ilgiau nei pramoniniuose kompleksuose, be to, natūraliomis sąlygomis. Jei višta nesikapstys lauke, net mėšlyne, vištiena nekvepės“, – įsitikinęs V. Gliožeris. Pasak jo, be ilgesnio auginimo, geresnę vadinamosios kaimiškos vištienos kokybę lemia ir kraikas, be chemijos užauginti lesalai, kuriais minta broileriai, mažesnis šių paukščių kiekis patalpoje, todėl geresnė oro apykaita joje bei mažesnė ligų tikimybė nei pramoniniuose paukštynuose.

Pramoninė mėsa minkštesnė

„Kaime natūraliomis sąlygomis lėtai augintų broilerių mėsa kietesnė ir riebesnė nei pramoninių. Iš jos išvirtas sultinys labai skanus ir maloniai kvepia. Riebaliukai, kaip aiškino gydytojas Alvydas Unikauskas, nėra blogis. Jie šiuo atveju ir sriubos skonį gerina, ir sveikatai nekenkia. O nuo broilerio, kuris užaugintas komplekse per 40 dienų, mėsos nenuverda tokio gardaus ir kvapnaus sultinio. Tačiau mėsa būna minkšta. Kai kuriems žmonėms labiau patinka greitai užauginta vištiena, nes ji minkštesnė, nei užauginta lėtai. Sakoma, kad šunims negalima duoti vištienos kaulų – jų nuoskilos gali sužeisti gyvūno dantenas, gomurį. Tačiau ši taisyklė tinka tik tuo atveju, jei višta auginta ilgai. Kompleksuose užaugintų broilerių kaulai minkšti. Juos šuo lengvai sučiaumoja nesusižeisdamas“, – svarsto ūkininkas V. Gliožeris. Pasak pašnekovo, žmonės, pavalgę skanaus kokybiško maisto, jaučia moralinį pasitenkinimą. „Jiems tą dieną, kai taip maitinasi, gyventi gera, jų savivertė padidėja“, – tikino jis.

Kaimiška – tamsesnė ir aromatingesnė

„Mėsiniai viščiukai kaime kartais auga net 4–5 mėnesius. Jie vasarą lauke laisvi nuolat juda, todėl turi daugiau jungiamojo ir raumeninio audinio, nei mažiau judantys kompleksų broileriai. Taigi, natūraliomis sąlygomis auginamų paukščių gyslos, plėvės, kremzlės stipresnės, o raumenys – kietesni. Todėl ją reikia ilgiau virti, kepti. Patartina ilgai augintų broilerių mėsą pirmiausia sumalti, tada iš jos gaminti patiekalus“, – ŪP aiškina Kauno pramonės ir maisto mokymo centro profesijos mokytoja Aušra Vilimienė ir mini kitas vadinamųjų kaimiškų, naminių broilerių mėsos savybes.

Pasak pašnekovės, kadangi šie paukščiai sotinasi ne tik grūdais – daug laiko leisdami gamtoje skabo žolę, renka kirminėlius ir kitką, kas gardu ir būtina organizmui, jų mėsa yra šiek tiek tamsesnė, nes joje daugiau mineralinių medžiagų, ir aromatingesnė nei pramoninių broilerių mėsa. Gerą natūraliomis sąlygomis augintų broilerių mėsos aromatą lemia ir saulė, grynas oras.

A. Vilimienė primena, kad naminės vištienos sultinys yra natūralus antibiotikas, pirmasis vaistas nuo peršalimo ligų: „Turi antibakterinių ir antivirusinių savybių. Abejoju, ar toks yra sultinys, išvirtas iš komplekse greitai užauginto broilerio mėsos. Ji daugiau skirta patenkinti sotumo jausmą.“

Hormonų nenaudoja

Girdėti sakant, kad paukštynų mėsiniai viščiukai greitai užauga, nes, tupėdami narvuose, neeikvoja energijos, be to, gauna augimą skatinančių hormonų. Neva jie nuo ligų nuolat ginami antibiotikais, tad jų likučių yra mėsoje. „Išsirito viščiukas – jam iškart leidžia antibiotikų. Po 2–3 savaičių vėl jų leidžia. Paukštyno vištai antibiotikai leidžiami nuo 3 iki 6 kartų. Kaip be antibiotikų ten užauginsi 30–40 tūkst. vištų, kai jos ligas pasigauna viena nuo kitos? Višta – labai jautrus paukštis: palaikyk ją 15 min. be ventiliacijos – iškart nugaiš“, – ŪP svarstė viena moteris.

„Netiesa!“ – paneigdamas tokias nuogirdas ir kalbas, ŪP teigia Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto mokslininkas, habil. dr. Romas Gružauskas. Pasak jo, Europos Sąjungos direktyvos draudžia paukštynų vištoms ir kitiems paukščiams duoti hormonų, o broilerius laikyti narvuose – jie patalpoje vaikštinėja laisvi, ant gilaus kraiko.

„Hormonai nebuvo naudojami paukštynuose net tarybiniais laikais. Jie brangūs. Kiek švirkštų ir žmonių reikėtų, norint jų suleisti kiekvienam paukštyno viščiukui?! Kas pirktų tokią brangią mėsą?“ – retoriškai klausia R. Gružauskas. Jis intensyviai broilerius auginančius paukštynus konsultuoja, kaip auginti šiuos paukščius. Pašnekovas neneigia, kad prireikus paukštynuose pasitelkiami antibiotikai, tačiau esą tikrai ne nuolat, o kai reikia. Paukščiams ginti nuo ligų yra ir kitų priemonių.

Gelbsti selenas

„Ilgai auginant broilerius, jų mėsa būna ne tokia minkšta. Paukštiena gali būti kieta, nearomatinga ir dėl paukščių konservatyvaus auginimo, kai jie negauna antioksidantų, pavyzdžiui, vitaminų C, E, naujos kartos seleno“, – aiškina R. Gružauskas. Pasak jo, dėl antioksidantų, dedamų į intensyviai auginamų broilerių lesalus, jų mėsa būna minkštesnė, aromatingesnė, skanesnė, geriau laikosi, jos riebalai neapkarsta.

„Selenas mažina uždegiminius procesus, gaištamumą ir kadmio, švino, mikotoksinų neigiamą poveikį organizmui, didina kaulų tvirtumą. Jis kartu su vitaminais E, C yra veiksminga priemonė mažinant šiluminio streso padarinius, teigiamai veikia žarnyno mikrobiotos sudėtį, gerina žarnyno kriptų ir gaurelių vystymąsi, didina žarnyno maistinių medžiagų absorbcijos plotą bei atsparumą sirgti kokcidioze“, – apie seleno poveikį jo gaunantiems intensyviai auginamiems broileriams ir apskritai gyvūnams aiškina R. Gružauskas ir primena, kad lauke laikomi naminiai plunksnuočiai gali užsikrėsti paukščių gripu. Pasak mokslininko, intensyviai augintų broilerių mėsos maistinė vertė beveik tokia pati kaip ekstensyviai augintų – ir vienoje, ir kitoje mėsoje yra panašus kiekis baltymų, riebalų, vitaminų, mineralinių medžiagų.

Greituolis – mėsai, lėtasis – sultiniui

Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas greitai – per 40 dienų – paukštynuose užaugintų broilerių mėsą prilygina veršienai, o vadinamąją kaimišką vištieną – per maždaug 70–80 dienų ir ilgiau užaugintų broilerių mėsą – tapatina su jautiena. Pasak jo, „greitojo“ broilerio mėsa ir veršiena minkštesnės nei „lėtojo“ broilerio mėsa ir jautiena. Neva pagrindinį skirtumą tarp intensyviai ir ekstensyviai užaugintų broilerių lemia tai, ko norime. Jei norime minkštos vištienos, virkime ar kepkime, troškinkime greitai užauginto broilerio mėsą. Jie norime gardaus ir maistiniu požiūriu vertingo sultinio, jis virtinas iš lėtai augintos vištos, mat jos kaulai ir juose slypintys čiulpai jau yra gerai susiformavę. Panašiai yra su veršiena ir jautiena. Iš veršienos vargu ar pavyks iškepti gerą kepsnį, o iš jautienos – minkštus kotletus. Šie keptini iš veršienos, ne iš jautienos. 

ŪP korespondentė Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ

Autorės nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.