Japonijoje sukurtas naujas braškių skynimo robotas sulaukia viso pasaulio dėmesio, mat mašina geba nuimti braškių derlių su minimaliu žmogaus įsikišimu. Osakos universiteto tyrėjų sukurtas robotas apjungia 3D kameras, dirbtinį intelektą ir autonominę mobilumo sistemą, kad galėtų naršyti šiltnamių lysvėse ir atpažinti prinokusias braškes.
Kūrėjai teigia, kad sistema gali veikti nuolat ir būti valdoma nuotoliniu būdu per mobiliuosius įrenginius, o tai gali sumažinti darbo jėgos priklausomybę vienoje iš daugiausiai darbo jėgos reikalaujančių Japonijos kultūrų, rašo „Robotics and Automation News“.
Braškių skynimo robotų sukūrė ir kitos įmonės, pavyzdžiui, „Agrobot“ ir keli Europos startuoliai. Vis dėlto tokių technologijų komercinis gyvybingumas išlieka abejotinas. Kaip ir daugelio kitų agrorobotikos inovacijų atveju, techniniai pajėgumai dažnai lenkia jų pritaikymą rinkoje.
Nepaisant augančio visuomenės susidomėjimo, dauguma agrorobotų startuolių vis dar yra ankstyvojoje komercializacijos stadijoje.
Neseniai „Taylor Farms“ įsigijo „FarmWise“, o „Yamaha“ perėmė kompaniją „Robotics Plus“. Faktiškai tai iliustruoja rinkos realybę: daugelis startuolių negali augti savarankiškai ir galiausiai siekia integruotis į didesnius, labiau įsitvirtinusius žaidėjus, turinčius platinimo kanalus ir finansinį atsparumą.
Kelias į pelningumą žemės ūkio robotikos srityje yra sudėtingas. Mašinos turi patikimai veikti atšiauriomis, dinamiškomis lauko sąlygomis ir užtikrinti greitą, išmatuojamą investicijų grąžą sąnaudas skaičiuojantiems ūkininkams.
Daugeliui robotinių sistemų, ypač tų, kurios skirtos specializuotiems augalams, pavyzdžiui, jau minėtoms braškėms rinkti, komercinis panaudojimas kol kas atrodo sunkiai įgyvendinamas.
Vis dėlto kai kurios įmonės įgijo populiarumą, sutelkdamos dėmesį į nišines funkcijas arba bendradarbiaudamos su pramonės lyderiais. Pateikiame 10 žymiausių kompanijų sąrašą, apytiksliai pagal komercinę brandą arba pajamų trauką:
„GUSS Automation“
Geriausiai žinoma dėl autonominių purkštuvų, naudojamų vynuogynuose ir soduose. Remiama „John Deere“, GUSS išleido šimtus mašinų ir tapo komerciniu lyderiu.
„Naïo Technologies“
Prancūzijos įmonė, siūlanti autonominius daržovių ir vynuogynų ravėjimo robotus. Turi stiprias pozicijas Europoje ir plečiasi į JAV su lauke išbandytų robotų parku. Beje, šios įmonės produkcija tiekiama ir į Lietuvos rinką.
„Carbon Robotics“
Sukūrė robotą „LaserWeeder“, kuris naikina piktžoles, naudodamas galingus lazerius ir kompiuterinę regą. Kompanijos įrenginiai aktyviai naudojami komerciniais tikslais ir toliau pritraukia investuotojų susidomėjimą.
„Blue River Technology“
„John Deere“ įsigyta šios kompanijos sukurta „See & Spray“ sistema yra viena iš plačiausiai žemės ūkyje naudojamų dirbtiniu intelektu patobulintų purkštuvų.
„AgXeed“
Gamina autonominius traktorius ir padargus, skirtus visiškai automatizuotam laukų apdirbimui. Be to, įmonė vykdo daugybę kitų komercinių projektų visoje Europoje. Tiekiama į Lietuvos rinką.
„Robotics Plus“
Neseniai „Yamaha“ įsigytos robotizuotos obuolių pakavimo mašinos ir autonominės sodų transporto priemonės padarė pastebimą komercinę pažangą.
„FarmWise“
Autonominio „Titan“ ravėjimo įrenginio kūrėjas. Nepaisant techninės sėkmės, įmonė patyrė finansinių sunkumų ir 2025 m. pradžioje ją įsigijo „Taylor Farms“.
„Verdant Robotics“
Siūlo „SprayBox“ platformą, kuri sujungia purškimą, vaizdo perdavimą ir duomenų rinkimą. Jos verslo modelis orientuotas į bandomuosius didelės vertės specializuotų kultūrų auginimą.
„Agrobot“
Vienas iš pirmųjų braškių skynimo roboto kūrėjų, tačiau produkto komercinis naudojimas tebėra ribotas, bandymai daugiausia vykdomi Kalifornijoje ir Ispanijoje.
„Ekorobotix“
Šveicarijos įmonė, siūlanti ARA robotą itin tiksliam herbicidų purškimui. Veikia Europoje, tačiau mastas išlieka nedidelis.
Nors visuomenės susidomėjimas dažnai sutelktas į robotinius derliaus nuėmimo kombainus, daugelis įtakingiausių tiksliosios žemdirbystės technologijų yra mažiau matomos.
Tokios sistemos, kaip GPS valdomi traktoriai, dirvožemio stebėjimo platformos ir sėklų ar trąšų kiekio valdymas sulaukė platesnio pritaikymo. Didesnį populiarumą pirmiausia lemia tai, kad šios sistemos integruojamos į darbų rutiną ir sumažina darbo sąnaudas, o ne jas pakeičia.
Robotai, kurie papildo esamą ūkio darbo jėgą – ypač atliekant tokias užduotis kaip purškimas, ravėjimas ar navigacija – sulaukia didesnio populiarumo nei visiškai autonominės sistemos. Ūkininkavimo sektorius labiau vertina patikimumą nei naujoves.
Nepaisant technologinių proveržių, žemės ūkio robotų rinka vis dar kinta. Kaip rodo naujausias braškių skynimo robotas Japonijoje, potencialas yra milžiniškas, tačiau tokie pat dideli ir iššūkiai.
Autonominio ūkininkavimo ateitis greičiausiai priklausys ne nuo startuolių plėtros, o nuo strateginių partnerysčių, įsigijimų ir sistemų, kurios įrodo savo vertę laukuose kiekvieną sezoną.
Parengė Ričardas Čekutis