Rudeninės sėjos vargai keliasi į pavasarį

Liūtys ne tik nusinešė dalį derliaus, bet ir kišo koją rudeninei sėjai. Skaičiuojama, kad dėl pernelyg įmirkusių, neįvažiuojamų žemių beveik trečdaliu susitraukė žieminių pasėlių plotai. Jau dabar aišku, kad dalis jų pavasario nesulauks. Tačiau ūkininkai atviri: viena bėda nevaikšto ir pirštu duria į apytuščius aruodus. Daugelyje ūkių pavasarinei sėjai trūksta geros sėklos, o grūdų pardavėjai, užčiuopę gerą progą pasipinigauti, geresnės kokybės grūdus siūlo įsigyti dvigubai ar trigubai brangiau nei įprastai.

Savo grūdus pirks dukart brangiau Rokiškio r. ūkininkas Eugenijus Neniškis žieminiams pasėliams paprastai palieka apie 400 ha, tačiau šiemet rudeninei sėjai įklimpus šlapynėse, apsėjo tik pusę laukų. Dar blogiau, kad net 120 ha žieminių rapsų pavasario jau nebesulauks. „Rapsus pasėjau rugpjūčio 20 d., o kviečius – rugsėjo pradžioje. Tačiau rapsai visai nesudygo, nuo per didelės drėgmės jie suplėko, o paskui supuvo. Nuostoliai tik­rai nemaži, juk rudenį tręšėme dirvą, dabar viską teks atsėti iš naujo“, – apmaudauja žemdirbys. Tačiau tuo ūkininko vargai nesibaigė. Pavasarinei sėjai kokybiškos sėklos jau trūksta, o pardavėjų siūlomų grūdų kaina muša rekordus. „Firmos siuntinėja SMS žinutes su pasiūlymais kviečius pirkti po 560 Eur/t. Anksčiau geras atsėlis kainuodavo 250 Eur/t“, – stebisi rokiškėnas. Apie stipriai šoktelėjusias sėklos kainas kalba ir Lietuvos ūkininkų sąjungos Joniškio r. skyriaus vadovė Lilija Šermukšnienė. Jos teigimu, šios kainos iškilo ne tik dėl prasto derliaus (nemaža dalis pernykščio derliaus grūdų buvo pašarinės klasės), o dėl to, kad derliaus ėmimo metu ūkininkai paskubėjo parduoti grūdus. „Ūkininkai nesitikėjo, kad liks tiek daug neapartų, neapsėtų žemių, todėl sau nepasiliko gerų kviečių sėklų. Firmos naudojasi palankia proga neišvežtus grūdus pardavinėdamos dvigubai ar trigubai brangiau. Vadinasi, ūkininkai dabar savo pačių grūdus pirks kelis kartus brangiau“, – tvirtina pašnekovė. L. Šermukšnienė pasakoja, kad pervažiavus kone visą Joniškio kraštą, tik kur ne kur galima pamatyti gražesnį rapsų pasėlį. „Juos pasėjo rugpjūčio antroje pusėje, bet jie išdygę taip ir liko stypsoti. Visi ūkininkai stvėrėsi už galvos nežinodami kaip elgtis. Anksčiau juos reikėdavo kelissyk nupurkšti, kad iki žiemos nepražystų, tačiau šiemet jie visai neaugo. Į laukus važiavo ir agronomai, bandydami aiškintis, kodėl augalai nustojo vystytis. Manau, kad rapsams paprasčiausiai buvo per daug drėgmės ir per mažai saulės. Geresnė situacija su kviečiais“, – reziumavo pašnekovė.

Išgelbėjo džiovykla Ekologiškai žemę dirbanti jaunoji ūkininkė (Telšių r.) Simona Gailytė, paklausta apie rudeninę sėją, pateikia tokį pat scenarijų – net ir smėlingi laukai užmirko, todėl apsėta tik pusė plotų. „Kviečius sėjome tik į tuos laukus, kurie taip stipriai neužmirksta, juose buvo geresnis pravažumas, todėl dabar pasėliai atrodo neblogi, – tvirtina mergina. – Geresnės sėklos turime sandėlyje, o likučius pardavinėjame pagal sudarytas sutartis. Skųstis tikrai negalime, padėtis kituose rajonuose blogesnė. Mes turime nuosavas džiovyklas, kurias įsigijome modernizuodami ūkį. Kiti ūkininkai laukė, kol grūdus laukuose prapūs vėjas, o mes juos į džiovyklą atsiveždavome ir 23 proc. drėgnio, o išdžiovindavome iki 15 proc.“

Nukentėjo ir dirva, ir pasėliai Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto Dirvožemio ir augalininkystės skyriaus vedėjas Virginijus Feiza apibendrinti pasėlių būklės šalies mastu nedrįsta, nes situacija visur labai įvairi. „Ankstesniais metais buvo galima vienareikšmiškai teigti, kad pasėliai gerai peržiemos, o šiemet to prognozuoti nedrįsčiau, nes jų išsivystymas labai skirtingas. Dabar juos greičiausiai pražudytų stiprūs šalčiai, nes dalyje laukų dar telkšo vanduo“, – didžiausią riziką pasėliams įvardija specialistas. Žiemoms vis labiau švelnėjant ūkininkams neramu, kad tai gali būti pražūtinga mūsų kraštuose auginamoms žieminėms augalų kultūroms, kurioms būtina pergyventi neigiamos temperatūros fazę. Tačiau V. Feiza paakina, kad žieminiai kviečiai ir prie tam tikros pliusinės temperatūros žiemojimo jarovizaciją pereina. „Pabandykite pasėti žieminius kviečius pavasarį. Jie augs, bet iš jų neužaugs varpos, nesimegs grūdai. Paprasčiausiai pasėlis žaliuos kaip kilimas, todėl jam šaltis reikalingas“, – pabrėžia mokslininkas. V. Feiza įsitikinęs, kad rudenį nesiliovę lietūs pakenkė ne tik pasėlių, bet ir dirvos kokybei. Jo teigimu, viršutinė dirvos sluoksnio struktūra turėtų būti itin prasta – suplakta, ištižusi, o blogiausia padėtis ten, kur susikaupęs vanduo (dėl vandens pertekliaus arba suslėgtų dirvų). „Rudenį tyrėme mineralinio azoto atsargas dirvožemyje. Rasti tik labai maži kiekiai. Per dešimtmetį pirmą kartą pastebėta tiek mažai azoto (pernai rudenį mineralinio azoto 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje šalies vidurkis sudarė 35,5 kg/ha. 2016 m. rudenį jo buvo 47,2, 2015 m. – 50,8, 2014 m. – 61,0 kg/ha – red. past.). Jei dirvose dar laikosi vanduo, labai didelė tikimybė, kad ir tie likučiai bus išplauti ir giliau, todėl žiemkenčių tręšimas pavasarį bus labai aktualus. Be kita ko, pavasarį būtina atskirai išsitirti mineralinio azoto likučius dirvoje“, – akcentuoja jis. Dirvų kokybė prasta, žieminių pasėlių – irgi, tad ir gero derliaus tikėtis neverta? Agronomijos mokslų daktaras teigia šiemet žieminių pasėlių rekordinio derliaus nelaukiantis. Pasak jo, geriausiu atveju bus pasiektas praėjusių metų lygis. Didesnio derliaus galima laukti tik iš vasarojaus.

Palankūs metai ligoms Kokios ligos šiemet gali plisti tarp pažliugusių pasėlių, LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė kol kas prognozuoti nesiryžta – tai išryškės aktyvaus pasėlių augimo metu. Pasak jos, ligoms didelę reikšmę turės pasėlių būklė po žiemos ir ypač meteorologinės sąlygos sezono metu, kurios jau ir šiandien leidžia manyti, kad ūkininkų laukia įtemptas pavasaris, nes ir dabar jau galima įžvelgti galimus kenksmingųjų organizmų protrūkius. „Dirvos vietomis labai šlapios, todėl žieminių javų pasėliai nuo per ilgo buvimo išskirtinai drėgnomis sąlygomis gali žūti. Užmirkusios dirvos palankios javaklupei, tad galime tikėtis pamatyti šios ligos pažeistų žiemkenčių jiems išplaukėjus. Ir kitų dirvos patogenų sukeliamos pašaknio ligos gali išplisti nualintų žieminių javų pasėliuose. Kai rudeninė sėja labai ankstyva, matome nemažai miltligės, septoriozės židinių, bet šiemet šių ligų požymių nėra daug, nes sėja vėlavo, augalai nėra vešlūs. Įprastai žieminiams kviečiams daug žalos padaro pavasarinis pelėsis, bet jis išplinta tada, kai ant neįšalusios žemės ilgiau laikosi sniego danga. Kol kas šių rizikos veiksnių nėra. Dar tik sausis, nereikėtų gąsdintis iš anksto, nes šiuo metu sunku numatyti, kokia situacija bus pavasarį. Rudenį rapsai gana dažnai užsikrečia fomoze, šios ligos rizika išlieka. Tačiau rapsus augina profesionalūs ūkininkai ir jie fungicidus panaudoja dar rudenį taip sumažindami ligos plitimo riziką“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkė. Jei orų sąlygos labai nesikeis ir toliau laikysis sąlyginai šilti ir drėgni orai, susidarys ypač palankios sąlygos kenkėjams peržiemoti. Pasak R. Semaškienės, užtektų ir trumpo su žema temperatūra laikotarpio, kad bent dalis jų neišgyventų, tačiau kol kas ilgalaikės sinoptikų prognozės palankios kenkėjams.

Išvalyti, patikrinti, beicuoti Žvelgdami į mirkstančius pasėlius ūkininkai suka galvą ne tik dėl jų būklės, bet jiems ne mažiau rūpi būsimas vasarojus. O geram vasarinių javų derliui išauginti reikalinga kokybiška sėkla. R. Semaškienės teigimu, geros vasarinės sėklos jau trūksta, o turimą prieš beriant į dirvą reiktų kruopščiai patikrinti. „Ne vienas ūkininkas pavasarinei sėjai naudos savo pasiruoštą sėklą. Primygtinai rekomenduočiau antroje vasario pusėje–kovo mėnesį būtinai pasitikrinti tiek varpinių, tiek ankštinių augalų sėklos daigumą. Rudenį buvo labai sudėtingos derliaus nuėmimo sąlygos, ne visi ūkininkai turėjo galimybę grūdus iškart išdžiovinti. Maža to, ir dabar laikosi drėgnas oras, todėl sandėliuojant sudėtinga palaikyti optimalią drėgmę, o tai gali pakenkti daigumui. Pernykščio sezono orai buvo labai palankūs užsikrėsti įvairiais ligų sukėlėjais, sėklų kokybės gadintojais (pvz., Fusarium spp., Drechslera spp., Penicillium spp. ir kt.). Sėklų patogenai išplinta ne tik lauke, bet palankiomis sąlygomis dauginasi ir sandėliuose, gali smarkiai pakenkti daigumui. Kai sėkla gausiai užkrėsta, nereiktų abejoti dėl beicavimo, tikslinga naudoti didžiausias registruotas beicų normas. Taigi, pirmiausia grūdus reikės išvalyti, patikrinti jų daigumą ir, jei jis tinkamas, – beicuoti“, – darbų eiliškumą primena pašnekovė. Pasak R. Semaškienės, kiek pavasaris bus palankus ūkininkams, lems orai. Jos teigimu, jei pavasaris bus ilgas ir vėsus, žemdirbiai turės galimybę nuosekliau atlikti pavasarinius ar dar užsilikusius dėl prastų orų rudeninius darbus. O jei jis staigiai sprogs atnešdamas šilumą, ūkininkams technologinius darbus teks labai derinti vienus prie kitų, kad spėtų juos atlikti laiku. „Daug kur rudenį nepavyko nupurkšti žieminių javų nuo piktžolių, todėl vasarojaus sėja, žiemkenčių purškimas herbicidais ir augalų augimo reguliatoriais gali labai susispausti. Renkantis herbicidus ateinantį pavasarį bus ypač svarbu pasirinkti ne tik labiausiai tinkamą produktą, bet ir jo normą atsižvelgiant į piktžolių dydį“, – įspėja LAMMC mokslininkė.

Monika KAZLAUSKAITĖ ŪP korespondentė