Rudeniniai lapai atgimsta kūrėjos rankose

Romėniškoji technika

Indrė pasakojo, kad dekoracijas iš lapų pradėjo gaminti tada, kai ėmė mokytis floristikos subtilybių. „Mano mokytojai parodė technikų, kaip galima kurti vainikus, puokštes, jų karkasus. Lapai yra pigi žaliava, ji puikiai tinka tiek mokytis, tiek kažką kurti. Jaunam floristui tai – ideali medžiaga. Taigi floristikos žinių ir įgūdžių sėmiausi gamindama dekoracijas iš rudeninių lapų“, – šypsojosi dabar jau patyrusi floristė.

Pirmasis Indrės kūrinys iš lapų buvo vainikas, skirtas močiutės kapui papuošti. Jį gamino mokykloje padedant mokytojams. ,,Tai buvo mano mokslų pradžia ir šio meno subtilybes aiškinausi gal tik mėnesį. Tačiau mama buvo labai laiminga, nes vainiką sukūriau savo rankomis. Sudėjau lapus romėniškąja technika ir įkomponavau kelias kalijas“, – prisiminė Indrė.

Nors floristikoje taisyklių daug, gamindama kompozicijas būtent šią techniką Indrė dažniausiai pasitelkia. „Dirbant su lapais, itin svarbu, kad jie būtų lankstūs, nes reikia tikslumo. Nuo to, ką planuojama gaminti, priklauso, kaip lapus reikės paruošti, sulankstyti, netgi kokią jų rūšį pasirinkti. Romėniškoji technika reikalauja tikslumo, lapai sulankstomi ir šachmatų schema sudedami vienas paskui kitą, kad vaizdas būtų simetriškas, o tarpeliai vienodi. Kiekvieną centimetrą matuojame su liniuote, kad kampai gražiai susijungtų“, – apie taikomą specialią techniką kalbėjo floristė.

Lapams tvirtinti naudojama dvipusė lipnioji juosta, adatėlės, viela arba savadarbės floristinės kabės ir pan. Pasak specialistės, gaminti kūrinius iš lapų išties sunku, nes jie netaisyklingos formos, kiekvienas lapas skirtingas, surasti vienodų kone neįmanoma, o siekiama padaryti tobulą darbą. Tam reikia ir laiko, ir daug pastangų.

Ne visi lapai tinkami

Iš nedaug lapų galima gaminti floristinius gaminius. Daugelis floristų labiausiai vertina klevų lapus dėl jų formos, spalvų gamos ir lankstumo. O beržų, ąžuolų nelabai tinkami, dėl formos iš jų sudėtinga ką nors sukurti. Tačiau Indrė pasakojo įvairias dekoracijas kurianti ir iš pilkųjų tuopų, bukų, gudobelių, šermukšnių lapų. „Lengviausia dirbti su neseniai surinktais, drėgnais ir lanksčiais lapais. Žinoma, prisidžioviname jų ir žiemai, kad turėtume iš ko gaminti dekoracijas šaltuoju metų laiku. Prisirenkame daug buko lapų, nes jie yra labai gražios oranžinės spalvos“, – pasakojo floristė. Sudžiūvę lapai bus vėl drėgni, jei paprasčiausiai apipurkšite juos karštu vandeniu ir truputėlį palauksite. Jie taps lankstūs, bus patogu lankstyti ir komponuoti.

Gėlės dažniausiai atkeliauja iš svečių šalių, o štai lapų tenka prisirinkti patiems miške, pakelėse ar kitose vietovėse. „Eidama į darbą pasiimu maišelį ir stebiu, kur yra nukritusių lapų. Rengiame ir bendras išvykas į miškus. Vasarą renkame tuopų lapus, o rudeniop klevų. Po šalnų klevų lapai kur kas gražesni, nes įgauna daugiau spalvų, tada jau pradedame ruoštis lapkričiui“, – šypsojosi Indrė.

Tiems, kurie nori pasigaminti puokštelę patys, Indrė pataria tiesiog prisirinkti patinkančių lapų, surišti juos siūlais arba sutvirtinti viela ir sulankstyti, kaip atrodo gražiausia. Jei gaminate puokštę sau, nebūtina laikytis taisyklių, tereikia kūrybiškumo ir noro kažką sukurti.

Fantazijai nėra ribų

Iš lapų galima pagaminti įvairiausių dirbinių. Gamyba iš šios žaliavos populiari visame pasaulyje, nes tai floristo uždarbio šaltinis. Kūrinių iš lapų galima pamatyti ir konkursuose, ir parodose: suknelių, dekoruotų automobilių ir kitų objektų. Visgi, pasak Indrės, dažniausiai floristai gamina paprastesnes dekoracijas: puokštes, vainikus, jų karkasus, kompozicijas, dovanų pakavimo dekoro elementus. „Lapus galima tiesiog susukti kaip cinamono lazdeles, o jiems sudžiūvus, dekoruoti Kalėdų dovanas“, – patarė floristė.

Rudeniniais lapais galima puošti ir šventinį stalą, nors tai pasitaiko labai retai ir žmonės dažniau renkasi žiedus. „Lapai taip gerai neišsilaiko, kaip atvežtiniai augalai. Klevų, ąžuolų lapai greitai suvysta, susiraukšlėja ir praranda formą bei grožį, bet vienam vakarui papuošti tikrai tinkami“, – pasakojo I. Petrusevičiūtė.

Floristai dažnai iš anksto ruošiasi ir Vėlinėms – gamina puokščių iš rudeninių lapų, kryželio formos dekoracijų ir kitų kompozicijų. „Kiekvienais metais artimiesiems ar pažįstamiems gaminu vainikų, kryžiaus formos dekoracijų. Ant kapavietės tokio kompozicijos gali išsilaikyti labai ilgai, netgi iki pavasario. Žinoma, per laiką šiek tiek apdraskys vėjas, bet bendro estetinio vaizdo jos nepraranda. Jei dekoracija skirta kapavietei puošti, lapus galima padengti parafinu, jis sulaiko drėgmę ir padeda išsaugoti gražesnę dekoracijos išvaizdą“, – patarė floristė.

Pasak Indrės, lapų galima įdėti net į nuotakos puokštę. „Esu gaminusi tokią, į kurią komponavau rudeninių lapų. Tačiau jie buvo taip giliai, tad jaunoji nė nesuprato, kad jų yra. Jie matėsi tik iš puokštės apačios“, – pasakojo Indrė. Labai dažnai puokštėms gaminti naudojami tuopų lapai, nes viena jų pusė švelni, pasidengusi pūkeliu, tad juos galima paprastai pritaikyti. „Juos taip sulankstome, kad žmonės net nepastebi, jog panaudoti būtent lapai, o ne kita medžiaga“, – atviravo I. Petrusevičiūtė.

Žemės meno įkvėpta

Medžių lapai puikiai tinka ir žemės meno (Land Art) objektams kurti. Indrė pasakojo, kad iš jų galima daug visko prigalvoti. Nors žemės meno kūriniai gaminami iš gamtinių medžiagų: šakų, šakelių, žiedų, akmenų, tačiau lapai yra viena pagrindinių naudojamų žaliavų.

„Teko gaminti nedidelį žemės meno kūrinį Babtyno dvare – klevų lapus susmaigsčiau tam tikra forma. Palyginti, kokių būna žemės meno kūrinių, šis yra nedidelis ir gana paprastos schemos. Būna kur kas sudėtingesnių, kurie pareikalauja daugiau laiko, pastangų, floristinės išmonės ir patirties. Ypač gražiai atrodo kūriniai iš rudeninių lapų“, – teigė floristė.

Žemės menas atsirado XX a. 7­ajame dešimtmetyje ir yra postmoderni meno srovė. Kūriniais atkreipiamas dėmesys į gamtą, jos trapumą, laikinumą, kviečiama ją tausoti ir saugoti. „Būtent žemės meno objektai yra įsiminti ne tik dėl kūrybos proceso, rezultato, bet ir dėl prasmės, skleidžiamos žinutės. Šio meno laikinumas priverčia atkreipti dėmesį į gamtą. Mano kūrinys iš lapų stovėjo pusantro mėnesio ir buvo įdomu stebėti, kaip jis keitėsi: lapai rudavo, iš lėto keitė formą, kol galiausiai visiškai išnyko“, – gamtos laikinumą akcentavo floristė.

Indrės PETRUSEVIČIŪTĖS nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.