Už obuolius ir sultis vartotojams teks plačiau atverti pinigines

Obuolių mėgėjams rinkos analitikai gerų žinių neturi, užtat, dėl mažesnio derliaus daugiau laimės žaliavos tiekėjai, tokias išvadas, remdamasis Pasaulinės obuolių ir kriaušių asociacijos (WAPA) duomenimis, daro vaisių ir daržovių rinką stebintis portalas „East Fruit“.

Prognozuojama, kad pagrindinėse 20-yje ES šalių obuolių derlius šiemet sumažės 11 proc., palyginti su ir taip mažu praėjusių metų gamybos lygiu. Jei pernai buvo priskinta 11,5 mln. t vaisių, tai šiemet šis rodiklis sieks apie 10,2 mln. t.

Lyginant su pastarųjų trejų metų vidurkiu, obuolių ES rinkoje bus 14 proc. mažiau.

Pietinėse ES šalyse praradimai menkesni: Prancūzijoje 3 proc., Italijoje 1 proc., Nyderlanduose 1 proc. Didžiausi nuostoliai numatomi Belgijoje (-34 proc.), Rumunijoje (-15 proc.) ir Lenkijoje (-20 proc.).

Sumažėjęs lenkiškų obuolių tiekimas Moldovos ir Ukrainos obuolių augintojams galėtų plačiau atverti vartus į Europą ir Artimuosius Rytus, tačiau šiomis galimybėmis galės pasinaudoti tik tie, kurie gali tiekti eksportui keliamus kokybės reikalavimus atitinkančius vaisius. Deja, tikriausiai nedaug šių šalių komercinių sodų galės juos patenkinti.

Be to, pasak WAPA, derlius Moldovoje šiemet bus 14 proc. menkesnis ir sieks vos 450 tūkst. t. Mažesnio nei pernai tikimasi ir Ukrainoje. Šiemet nuostolius skaičiuoja ir Serbija, obuolių bus nuskinta 19 proc. mažiau nei 2023 m.

Užtat didelio obuolių trūkumo neprognozuojama Artimuosiuose Rytuose. Pavyzdžiui, Turkijoje šių vaisių gamyba didėja jau septintus metus iš eilės. Prognozuojama, kad šiek tiek atsigaus ir obuolių gamyba Indijoje. Pernai ši šalis buvo tapusi pagrindine šių vaisių, taip pat ir iš ES šalių, importuotoja.

Pramonių obuolių ir koncentratų rinka taip pat jaus stygių

WAPA skaičiavimai rodo, kad pramoninių obuolių rinkoje žaliavos taip pat bus kur kas mažiau nei ankstesniais metais, tai yra per 1 mln. t mažiau. Manoma, kad perdirbti skirtų obuolių derlius Kinijoje ūgtels vos 2 proc., o Jungtinėse Amerikos Valstijose sumažės iki žemiausio lygio nuo 2018 m.

Austrija ir Vengrija, kurios yra vienos iš pagrindinių perdirbimui skirtų obuolių tiekėjų ES, taip pat sumažino savo lūkesčius.

Suprantama, augintojams tokios prognozės žada aukštesnes kainas, kurios galbūt iš dalies galės kompensuoti pavasarį gamtos stichijų padarytą žalą.

Lenkijoje tokių obuolių gamybos mažėjimas bus didžiausias ir sieks 865 tūkst. t, rašo lenkų portalas „Sad24“. Šios šalies pasiūla 2024–2025 metų sezonui ES sudaro 55 proc. Lenkija yra antroji didžiausia obuolių koncentrato eksportuotoja skaičiuojant vertę, o pagal kiekį – dominuoja Kinija.

Taigi pramoninių obuolių ir koncentrato rinkoje augintojai gali tikėtis neblogų kainų. Tuo jau džiaugiasi lenkai prasidėjus pirmiesiems šių metų vaisių pirkimams.

Kriaušių rinka šiek tiek atsigauna

Apžvelgdami kriaušių rinką, WAPA ekspertai tvirtina, kad ji pamažu atsigauna. Vienų ES šalių praradimus kompensuos kitos Bendrijos šalys.

Dėl labai sumažėjusio prognozuojamo derliaus kiekio Belgijoje, Nyderlanduose ir Ispanijoje šiųmečio sezono derlius ES sudarys tik 1,79 mln. t. Jis bus tik 4,9 proc. didesnis nei pernykštis, kuris buvo rekordiškai mažas, praneša portalas „Fruitnet“.

Skaičiuojama, kad didžiausia Europos kriaušių augintoja Italija nuims 405 tūkst. t vaisių. Pernai dėl šalčio, potvynių ir krušos padarytos žalos šioje šalyje kriaušių derlius buvo smukęs iki 184 tūkst. t, tai yra net 60 proc. mažiau nei 2022 m.

Prancūzija taip pat atsigavo po 2023 m. gamtos padarytų nuostolių ir užaugino apie 119 tūkst. t. Deja, nors šis skaičius yra 15,7 proc. didesnis nei trejų metų vidurkis, jis išlieka gerokai mažesnis už realų šalies gamybos potencialą.

Geresnio šiųmečio derliaus taip pat tikimasi Portugalijoje (124 tūkst. t, tai yra 10,1 proc. daugiau) ir Graikijoje (84 tūkst. t, tai yra 38,1 proc. daugiau).

Tačiau Belgijoje prognozuojama, kad produkcija kris 26,6 proc. (iki 280 tūkst. t), Nyderlanduose – 8,7 proc. (iki 327 tūkst. t), o Ispanijoje – 14,8 proc. (iki 244 tūkst. t).

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.