Rusiškas cerberis tebeloja ant Lietuvos

Nors Lietuva nepriklauso Rusijos draugų rateliui, o lietuviški sūriai ir kumpiai neįtraukti į sąrašą ES produktų, kuriems netrukus vėl galėtų atsiverti Rytų rinka, Rusijos veterinarijos inspektoriai, susitarę su kolegomis baltarusiais, praėjusią savaitę netikėtai apsilankė Lietuvoje. Pasigirdo spėlionių neva tai ženklas, pirmoji kregždė, pranašaujanti, kad rusiškas embargas ir lietuviškiems maisto gaminiams netrukus gali baigtis. Rusai, patikrinę mėsą perdirbančią „Krekenavos agrofirmą“, iki žuvies patiekalus bei ledus gaminančios Marijampolės „Iceco” bendrovės taip ir nenukeliavo, nors žadėjo aplankyti. Kremlius jau supriešino ES valstybes, pažadėjęs nutraukti žemės ūkio produktų embargą kelioms Rusijai pataikaujančioms Bendrijos narėms. Ar rusai ir pačioje Lietuvoje nebando pasinaudoti romėniška gudrybe „skaldyk ir valdyk“: sužadino vilčių apie greitą embargo pabaigą nežinia pagal kokius požymius pasirinktoms maisto perdirbimo įmonėms, kad visi kiti perdirbėjai ir gamintojai pavydėtų „laimingiesiems“, imtų nekęsti Rusijos „numylėtinių“?

Antrasis svečias – netikėtas „Baltarusijos žemės ūkio ministerijos Veterinarijos ir maisto gamybos priežiūros departamento bei Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos inspektoriai praėjusią savaitę tikrai lankėsi „Krekenavos agrofirmoje“. Išnagrinėsime patikros išvadas ir nuspręsime, kaip toliau elgsimės“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė „Krekenavos agrofirmą“ valdančio „Vikondos“ koncerno generalinis direktorius Linas Grikšas. Šis vizitas krekenaviškiams nebuvo netikė- tas – bendrovė prašė mūsų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) tarpininkauti, kad firmos produkcijai – šviežiai mėsai, kumpiams, dešroms – vėl atsivertų Eurazijos ekonominės sąjungos rinka. Ruoštasi sutikti baltarusių pareigūnus, bet teko priimti ir rusus.

Ir su arabais reikia susitarti Pernai rugpjūčio 7 d. prasidėjus Rusijos embargui, „Krekenavos agrofirma“ persitvarkė, įgudo skersti galvijus pagal arabų apeigas (atskirai nuo kiaulių, kurias musulmonai, kaip ir judėjai, laiko nešvariais padarais), kad galėtų eksportuoti jautieną į Jungtinius Arabų Emyratus, Saudo Arabiją, Egiptą, Libiją. Gal krekenaviškiams Rusijos pirkėjai reikalingi kaip šuniui penkta koja? „Kiekviena rinka svarbi. Kuo jos įvairesnės, tuo geriau. Didesnės galimybės daugiau parduoti už geresnę kainą. Su arabais taip pat turime suderinti veterinarinius sertifikatus. Ir kantriai laukti“, – aiškino L. Grikšas.

Nevertėjo puoselėti iliuzijų Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Jono Miliaus, VMVT kvietė tik baltarusių inspektorius. Šie labai bijo savo galingojo kaimyno, „vyresniojo brolio“ iš Muitų sąjungos, todėl nė nebandė slėpti nuo Maskvos, kad vyksta į Lietuvą. „Pagal Muitų sąjungos taisykles baltarusių veterinarijos inspektoriai apie savo apsilankymus trečiosiose šalyse privalo pranešti kitoms sąjungos na- rėms – Rusijai, Kazachstanui, nuo 2014-2015 metų – Armėnijai ir Kirgizijai, o šių šalių atstovai, jeigu nori, į vizitus gali vykti drauge. Matyt, Maskva nepasitiki Minsku, jeigu baltarusių vienų neišleido į Lietuvą“, – „Ūkininko patarėjui“ ironiškai kalbėjo J. Milius. VMVT vadovas po Rusijos pareigūnų vizito nesitiki jokių prošvaisčių. „Pasidomėjau, ką šiomis dienomis rašo Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos tinklalapis. Nevertėjo puoselėti jokių iliuzijų. Oficialūs Lietuvos įmonių patikros rezultatai – neigiami“, – atvirai perspėjo J. Milius.

Nenutrauks „laikinų“ apribojimų Nuo Kremliaus embargo nukentėję Vakarų Europos fermeriai Rusijos federalinę veterinarijos inspektorių įstaigą vadina Rytų rinkos „sarginiu šunimi“ („watchdog“) ir lygina šią tarnybą su grėsmingu graikų mitologijos personažu – trigalviu šuns, slibino ir gyvatės mišrūnu Cerberiu, uoliai ir piktai saugojusiu mirusiųjų karalystės Hado vartus. Birželio 1 d. Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos tinklalapis pranešė, kad gegužės 24–29 dienomis patikrintų lietuviškų įmonių produkcija „nesaugi“, skerdenų kilmės atsekamumo sistema „neskaidri“, šaldytų produktų atšildymo kamerose ir mėsos cechuose pastebėta daug „neaiškios“ kilmės žaliavų, „neįmanoma“ patikrinti, ar iš jų pagaminti produktai nepakenktų rusų valgytojų sveikatai, todėl nėra galimybės nutraukti „laikinų“ eksporto į Rusiją apribojimų, taikomų tikrintoms įmonėms.

Užmiršta instituto pavadinimą „Blogiausia, kad ir baltarusiams Maskva primygtinai rekomendavo neduoti Lietuvos įmonėms eksporto leidimų. Žino, kad patekusiems į Baltarusiją mūsų perdirbėjams faktiškai atsiveria visa Muitų sąjungos erdvė“, – apmaudą vos suvaldė J. Milius. Anot VMVT direktoriaus, vietoj dviejų iš pradžių numatytų įmonių Lietuvoje rusai aplankė tik vieną, „Krekenavos agrofirmą“. Iki Marijampolės „Iceco“ (buvusios „Kraitenės“) nesutiko važiuoti. Dar lankėsi VMVT centrinėje būstinėje, taip pat  Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, kurį savo tinklalapyje Rusijos valdininkai kažkodėl atkakliai vadina „gyvūnų sveikatos apsaugos institutu“, nors atvyksta į jį ne pirmą kartą.

Ambicijų daugiau negu amunicijos Vasario 3 d. posėdžiavęs Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidiumas vieningai nusprendė – Maskva visai Europos Sąjungai paskelbė maisto produktų embargą, tai ir nutrauktas jis turi būti iškart visoms 28-ioms ES valstybėms, o ne vien draugiškoms Pietų ir Vidurio Europos šalims „už ypatingus nuopelnus Rusijai“. Dabar paaiškėjo, kad net ir keliaklupsčiavimas prieš Kremlių nelabai veiksmingas – Rusija žada atverti savo rinkas tik penktadaliui Graikijos persikų augintojų, Kipro apelsinų plantacijų savininkų ir Vengrijos obuolių eksportuotojų. „Šis rusų inspektorių vizitas, atvirai sakant, nustebino. Po visų karingų bekompromisių kalbų, kad Rusija pati išsimaitins, neatrodė, kad embargas eina į pabaigą. Matyt, rusams iš tiesų nesaldu. ES šalys, esančios arčiausiai Rusijos, ją pigiausiai (ir kokybiškiausiai) aptarnvo“, – „Ūkininko patarėjui“ sakė ŽŪR pirmininkas Andriejus Stančikas.

Embargo tęsinio nebus? ŽŪR vadovo nuomone, dar vienerius metus tęsti embargą (šis galioja iki rugpjūčio 7 d. – red. past.) Rusija neįstengs. „Vakarų maisto produktų eksporto traukinys nuo atsarginių, nenaudojamų bėgių bus perkeltas į pagrindinį Rytų maršrutą. Tikėkimės, kad ir Lietuva įšoks į kažkurį vagoną. Visi ES ūkininkai kenčia nuo embargo (Baltijos šalių pieno gamintojai – labiausiai), todėl Europos Sąjunga neturėtų sutikti, kad leidimai į Rusijos rinką būtų skirstomi užkulisiuose. Jeigu mes paskutinieji sugrįžtume į Rusijos rinką, sunku būtų varžytis su kitais ES eksportuotojais, anksčiau atkūrusiais prekybinius ryšius su rusais“, – svarstė A. Stančikas. Siekia sukiršinti Anot A. Stančiko, taip pat vieningai su Rusija turėtų kalbėtis ir visi Lietuvos ūkininkai, perdirbimo įmonės, prekybos tinklai. „Negali būti „laimingų“ ir „nuskriaustų“. Rusų inspektorius reikėtų kviesti į visas Lietuvos įmones, kurios pageidauja vėl eksportuoti į Rusiją. Turėtume priešintis bandymams mus sukiršinti“, – tikino ŽŪR vadovas A. Stančikas.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS „ŪP“ korespondentas

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.