Ashburn +6,0 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 24 Vas 2024
Ashburn +6,0 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 24 Vas 2024

Jolita ŽURAUSKIENĖ
ŪP korespondentė
 

Rusiški grūdai užkariauja Lietuvos rinką

2023/12/11


Europos Sąjunga (ES) Rusijai netaiko sankcijų, susijusių su žemės ūkio produktų eksportu, todėl rusiškų grūdų srautai sėkmingai keliauja į Bendriją. Kaimyninė Latvija jau užsitarnavo šalies, importuojančios didžiausius rusiškų grūdų kiekius, titulą. O kaip Lietuva? Ar ji prie to neprisideda? Juk jokios kontrolės mūsų šalyje nėra.

Kelia nerimą

Ukmergės r. ūkininkas Saulius Daniulis, kalbėdamas apie nekontroliuojamą grūdų įvežimą į šalį, sakė, kad ūkininkams visa tai kelia nerimą. „Vyksta karas. Rusiškiems grūdams netaikomos ES sankcijos, todėl jie važiuoja į Europą. Vieni – per Latviją, kiti – per Lietuvą. Mūsų šalis, galimai, dar ir rusiškais grikiais yra užversta, kurie atvažiuoja iš Kazachstano. Kas visa tai kontroliuoja? Ar tik girdime: „Bla, bla, bla?..“ Šiuo metu elevatoriai užkimšti grūdais. Čia tik ledkalnio viršūnė. O kas bus toliau, kai grūdų plūstels dar daugiau? Kas stebi vidinę rinką, kad į ją neatvažiuotų visas šlamštas be jokios kontrolės?“ – retorinius klausimus „Ūkininko patarėjui“ žėrė patyręs ūkininkas. Jis mano, kad šalyje vykstant tokiems dalykams, žemdirbiams telieka sėsti į traktorius ir važiuoti versti ministerijos arba valdžią keisti.

saulius daniulis
Ukmergės rajono ūkininkas Saulius Daniulis, kalbėdamas apie nekontroliuojamą grūdų įvežimą į šalį, sakė, kad žemdirbiams visa tai kelia nerimą.

Kiek nekontroliuojamų rusiškų grūdų patenka į Lietuvą, statistinių duomenų nėra. Tačiau kaimynė Latvija lyderiauja visoje ES, nes importuoja didžiausius rusiškų grūdų kiekius. Kaimyninės šalies statistika kukliai skelbia, kad šiais metais per Latvijos pasienio kontrolės punktus iš Rusijos buvo įvežta 383 t maistinių grūdų, iš jų 62 t – lapkričio mėn. Tačiau Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) prezidentas Aušrys Macijauskas ŪP sakė, kad Latvijos žiniasklaida praneša kitokius faktus, kad iš Rusijos į Latviją per šiuos metus jau įvežta apie 1 mln. t grūdų.

Kaip rodo statistiniai duomenys, didžiausios rusiškų grūdų importuotojos ES – Latvija, Italija, Graikija. Minėtos šalys iš Rusijos importavo 31 proc. daugiau kviečių ir kukurūzų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.

VĮ Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC), pateikdamas naujausius JAV Žemės ūkio departamento duomenis, pažymi, kad 2023–2024 m. kviečių atsargos pasaulyje turėtų padidėti 0,56 mln. t (iki 258,69 mln. t). Didesnės kviečių atsargos prognozuojamos Rusijoje, Kinijoje ir Argentinoje.

Šokiruojantys faktai

LGAA prezidentas A. Macijauskas dar kartą paminėjo, kad į Latviją iš Rusijos įvežti beveik 1 mln. t grūdų – šokiruojantis faktas. Kiek rusiškų grūdų eksportavo mūsų šalis, LGAA kitokių duomenų neturi, be tų, kuriuos pateikė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPPA). Šios asociacijos teigimu, per Lietuvos uostą šiemet buvo išplukdyta apie 90 tūkst. t rusiškų kviečių ir apie 30 tūkst. t kukurūzų. Eilės uostamiestyje laukė ir jau galbūt iš mūsų šalies iškeliavo dar apie 50 tūkst. t kviečių iš Rusijos. Taigi kiekiai – didžiuliai. „Ministerija šios informacijos nekomentuoja. Praėjusią savaitę ministras neigė, kad rusiški grūdai importuojami į Lietuvą. Kitokios informacijos nėra. Aš neturiu pagrindo abejoti LGPPA pateikta informacija, kad šiais metais į Lietuvą iš Rusijos yra įvežta mažiausiai 170 tūkst. t grūdų“, – ŪP teigė A. Macijauskas. Ar ŽŪM nežino šios informacijos? Pasak A. Macijausko, dar vasarą jų asociacijos iniciatyva ministerijoje buvo sušauktas posėdis, buvo keliamas klausimas dėl grūdų, judančių per Lietuvą, kontrolės. „Sakėme, kad neaišku, kokie grūdai keliauja per Lietuvą, prisidengiant ukrainietiškais. Sakėme, kad gali būti atvežta bet kokių grūdų. Mūsų nuogąstavimai 100 proc. pasitvirtino. Vietoj koridoriaus ukrainietiškiems grūdams mes atidarėme rusiškiems“, – apmaudo neslėpė A. Macijauskas. Jis atkreipė dėmesį, kad rusiški grūdai labai kenkia Lietuvos rinkai, būtent dėl to ir grūdų supirkimo kainos yra žemesnės. Jei nebus imamasi priemonių šiai situacijai suvaldyti, ateityje ji dar labiau blogės.

ausrys macijauskas
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas Aušrys Macijauskas atkreipė dėmesį, kad rusiški grūdai labai kenkia Lietuvos rinkai.

Kėdainių krašto ūkininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Virmantas Ivanauskas ŪP sakė, kad grūdų kainos derliaus nuėmimo metu visuomet nukrisdavo, tačiau spalio–lapkričio mėn. pradėdavo kilti. Taip buvo ir šiais metais. Analizuojant ŽŪDC duomenis, matyti, kad Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse lapkričio 13–19 d. pašariniai miežiai (II klasės) buvo superkami vidutiniškai po 168,59 Eur/t – 3,20 proc. didesne kaina, palyginti su prieš savaitę buvusia, tačiau net 46 proc. mažesne nei prieš metus. Rugiai buvo superkami vidutiniškai po 138,73 Eur/t – beveik 1 proc. didesne kaina nei prieš savaitę, bet 37,26 proc. mažesne nei prieš metus. Kviet-rugiai – vidutiniškai po 186,54 Eur/t – 2,76 proc. didesne kaina, palyginti su prieš savaitę buvusia, bet 35,46 proc. mažesne nei prieš metus. Kviečiai superkami po 217,89 Eur/t, ir tai buvo panaši kaina, kaip ir prieš savaitę, bet 33,31 proc. mažesnė nei prieš metus. Rapsų vidutinė supirkimo kaina buvo 425,54 Eur/t – 1,09 proc. didesnė kaina nei prieš savaitę, bet 30,55 proc. mažesnė nei prieš metus. Apskritai grūdų kainos trečdaliu žemesnės nei pernai.

Tyla prieš audrą

Šių metų gruodį grūdų supirkimo kainos ėmė mažėti. „Akivaizdu, kad jas mažina rusiški grūdai. Ūkininkai už galvų susiėmę, nes viskas pabrangę, todėl jie negali parduoti grūdų į minusą. Juk gyventi iš kažko reikia“, – kalbėjo V. Ivanauskas. Redakcijos pašnekovo nuomone, ministerija turėtų imtis kokių nors veiksmų, nes mato visus statistinius duomenis. Kyla klausimas, kodėl ministras ir jo valdininkai tyli? „Matyt, ši tyla prieš audrą. Lietuvos ūkininkai bruzda. Praeis šventės, ir jei situacija negerės, toliau girdėsime apie atvejus, kad rusiški grūdai patenka į Lietuvą, ką nors darysime. Kol kas neaišku, kokia tai bus forma“, – sakė V. Ivanauskas.

LGAA prezidentas A. Macijauskas svarstė, kaip rusiški grūdai patenka į Lietuvą. Galbūt jie įvažiuoja per Latviją, o galbūt per Baltarusiją? „Grūdų pervežimu per Lietuvą užsiima Rusijos kompanijos, registruotos Kaliningrado srityje. Neaišku, ar jos sankcionuotos, ar ne. Kai nėra jokios kontrolės, niekas nieko nežino“, – kalbėjo A. Macijauskas. Kodėl ministerija tyli ir nesiima jokių veiksmų? Anot redakcijos pašnekovo, priežastys gali būti įvairiausios. Spėjama, kad Lietuva, galimai, patiria spaudimą iš kitų ES šalių ir todėl praleidžia grūdus, nes mūsų šalis – tik maža žaidėja dideliame žaidime. „Juk kalbama, kad mes negalime stabdyti rusiškų grūdų, nes neva kažkur Afrikoje žmonės pradės badauti... Tai – visiška nesąmonė. Galbūt ministerija nieko šiuo klausimu nedaro, nes nežino, ką daryti, gal nedaro dėl to, kad labai galingos jėgos yra suinteresuotos, kad ji to nedarytų. Priežasčių gali būti daug“, – redakcijai teigė LGAA prezidentas.

Ar viskas padaryta?

Apie žemdirbių bendruomenėje kilusį susirūpinimą dėl nustatyto fakto, kad dideli kiekiai rusiškų grūdų į ES keliauja per Latviją, o dabar yra faktų, kad ir per Lietuvą, kalbėjęs LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius sudėliojo akcentus. „Pirmas akcentas – kurioje pusėje mes esame, kai kariauja Ukraina ir Rusija. Ar tikrai viskas padaryta, kad nepadėtume Rusijai laimėti kare? Juk ne paslaptis, kad dalis rusiškų grūdų – pavogti iš užkariautų Ukrainos teritorijų. Kitas dalykas – galima būtų įtarti, kad dalis grūdų nebūtinai yra sukraunami į laivus ir eksportuojami. Galimai dalis jų pasklinda ES. Tuomet iškyla kainų problema. Matome, kad MATIF biržos kaina stipriai slinko žemyn. Tai verčia susimąstyti, kad tokie dalykai tikrai turi įtakos rinkai trumpuoju laikotarpiu“, – konstatavo R. Juknevičius. LŪS pirmininkas išreiškė susirūpinimą ir dėl ilgalaikės prekybos grūdais. Lietuva ir ES eksportuoja didelį kiekį grūdų, kurie pasaulinėse rinkose pripažįstami kaip išskirtinės kokybės. Jei į juos bus įmaišyta prastesnės kokybės grūdų, tai tik laiko klausimas, kada yla išlįs iš maišo. Visa tai turės ilgalaikių pasekmių. „Apie tai, kad reikia apsaugoti rinką ir joje garantuoti ES šalyse užaugintų grūdų kokybę, ne kartą buvo kalbėta. Apie tai, kad šalyje trūksta kontrolės – taip pat. Mes esame sutrikę, nesuvokiame, kaip valstybinės institucijos gali taip neatsakingai elgtis. Juk kai kurios institucijos yra pavaldžios ŽŪM ir ji, kaip politinio lygmens institucija, turi formuoti politiką, inicijuoti teisės aktus, keisti tvarkas, teikti nurodymus. Ministerija turėtų vyriausybės lygiu kelti problemas ir jas spręsti. Pasigendame aiškios Lietuvos politikos. Ar ūkininkai ir asociacijos turi ministeriją baksnoti pirštu? Asociacijų pareiga – konstruktyviai bendrauti, siūlyti, patarti, galbūt kartais reikalauti iš politikų atitinkamų sprendimų. Tačiau taip neturėtų būti. Juk asociacijos neturėtų daryti to, ko nepadaro politikai“, – savo argumentus redakcijai išdėstė R. Juknevičius.

raimundas juknevicius
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius galvoja, kad dalis rusiškų grūdų – pavogti iš užkariautų Ukrainos teritorijų.

Visi mato ir žino

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 139, 2023 m. gruodžio 9 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

Redakcijos nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Kiek nekontroliuojamų rusiškų grūdų patenka į Lietuvą, statistinių duomenų nėra.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/02/24

Jan Udo Sparenborg: „Reikia kovoti už mūsų ateitį!“

Į sausio pabaigoje Vilniuje surengtą žemdirbių protesto akciją iš tolimoje Žarėnų gyvenvietėje, Šiaulių rajone, įsikūrusio UAB „Klauso ūkis“ išvyko trys traktorininkai, du sunkvežimių vairuotojai ir pats ūkio vadov...
2024/02/24

Lietuviai valgo mažiau kiaušinių nei latviai

Naujausias tyrimas atskleidė, kad vištų kiaušinius kasdien valgo vos penktadalis lietuvių, latviai šį maisto produktą į savo mitybą įtraukia daug dažniau: kiekvieną dieną juos valgantys pasisakė beveik trečdalis apklaustų gyve...
2024/02/24

Vertikalioji daržininkystė: Dubajuje – klesti, Europoje – stagnuoja

Visai neseniai bendrovė „Lietuvos oro uostai“ pranešė, kad šių metų spalį startuos tiesioginiai reguliarūs skrydžiai tarp Vilniaus oro uosto ir Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) sostinės Dubajaus. Beveik tuo pat met...
2024/02/24

Ar esame patenkinti savo gyvenimu?

Kainų lygis, kariniai ir politiniai neramumai bei asmeninio pobūdžio realijos prisideda prie to, kaip kiekvienas iš mūsų vertina savo pasitenkinimą gyvenimu. O kaip sekasi visai Lietuvai šioje srityje – ar esame gyvenimu patenk...
2024/02/24

Ekologinės sistemos – EK pertvarkų akiratyje

Europą drebinant žemdirbių protesto akcijoms ir Europos Komisijai (EK) skubiai ieškant būdų, kaip palengvinti ūkininkų gyvenimą – sumažinti jų veiklai keliamus reikalavimus ir palengvinti galimybes jų produkcijai konkuruoti su importu...
2024/02/24

Vaikui už prarastą regėjimą priteista 160 tūkst. eurų

Lietuvos apeliacinis teismas paliko nepakeistą apygardos teismo sprendimą, kuriuo mažamečiam berniukui, dėl medikų kaltės praradusiam regėjimą viena akimi, priteista 160 000 Eur neturtinė žala. Valstybinė ligonių kasa ginčijo nustatytą neturtinės ...
2024/02/24

Ar interneto aplinkoje yra ne sukčių? Turbūt, bet – tikrinkite

Praėjusiais metais Lietuvoje fiksuota 350 romantinio sukčiavimo atvejų, gyventojai sukčiams mėgino pervesti daugiau nei 1 mln. Eur. Ne visi šie atvejai manipuliatorius pradžiugino abipusiais jausmais ar, svarbiausia – svetimais piniga...
2024/02/24

Dirvožemio degradacijos „vaistas“ – atkuriamoji žemdirbystė

Mokslininkai įspėja – per ateinančius 50 metų, dirvožemio degradacija gali apimti tokius mastus, jog nebebus įmanoma išauginti pakankamai maisto siekiant išmaitinti žmoniją. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama tausiam ūkininkav...
2024/02/24

Šiltas sultinys – didžiausias skrandžio džiaugsmas

Nesvarbus, koks metų laikas, nesvarbus – rytas ar vakaras, sultinys organizmui bus ir maistas, ir vaistas, ir prevencinė priemonė. Svarbiausia jį virti lėtai ir ilgai. Na, o išvirus, leisti dar šiek tiek „pailsėti“ ...