Rusiškos žemės ūkio produkcijos reeksportas

Linų eksporto pavyzdys

Rugpjūčio pradžioje Kazachstano grūdų sąjungos (VSUK) analitinio komiteto vadovas Jevgenijus Karabanovas pasidžiaugė Kazachstano linų sėklų eksporto laimėjimais, ypač į ES ir Kiniją. Tuo pačiu metu jis neslepia, kad rekordai fiksuojami dėl didelio importo iš Rusijos. Manoma, jog šiuo atveju puikiai veikia reeksporto į Europos Sąjungos šalis schema, pagal kurią, keisdami kilmės šalį, rusai apeina ES ribojančius tarifus. Kartu tai parodo ir pragmatišką Kazachstano politiką, kaip galima uždirbti iš kaimynų bei prekių tranzito, su niekuo nesipykstant.

Minėtas J. Karabanovas savo „Telegramo“ kanale rašo apie linų sėklų eksporto dinamiką 2025/26 prekybos metais (nuo rugsėjo iki rugpjūčio mėn.), remdamasis Kazachstano Respublikos valstybinio pajamų komiteto duomenimis: „Per 11 2025/26 m. metinių metų mėnesių linų sėmenų eksportas iš Kazachstano pasiekė absoliutų rekordą – 1,22 mln. tonų, tai yra 2,42 karto daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį ir daugiau nei 2,3 karto daugiau nei bendras viso praėjusių metų eksporto kiekis! Per visą šiuolaikinę istoriją Kazachstanas dar niekada nebuvo eksportavęs tiek daug linų sėmenų.“

Šį sezoną dvi pagrindinės Kazachstano linų pirkėjos yra Belgija (27,9 proc. viso eksporto) ir Kinija (39,7 proc.). Per 11 šio sezono mėnesių šios dvi šalys iš Kazachstano įsigijo 67,6 proc. visų linų sėklų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, linų eksportas į šias šalis ženkliai išaugo: Belgija — 341,2 tūkst. tonų (1,9 karto), Lenkija — 106,2 tūkst. tonų (3 kartus), Vokietija — 14,6 tūkst. tonų (+24 proc.), Čekija — 12 tūkst. tonų (3,1 karto), Lietuva — 10,6 tūkst. tonų (+58 proc.), Nyderlandai — 6,4 tūkst. tonų (6,4 karto), Estija – 42 tūkst. tonų (0 ankstesniais metais), Italija — 7,6 tūkst. tonų (+58 proc.).

J. Karabanovas cituoja Europos Komisijos Žemės ūkio ir muitų bei muitų sąjungos generalinio direktorato (DG AGRI TAXUD) muitinės priežiūros sistemos informacinę sistemą, pagal kurią importas į ES 2025 m. liepos – 2026 m. birželio mėn., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, išaugo 16,8 proc. ir siekė 686,8 tūkst. tonų.

Muitai ir sankcijos

Kiti Kazachstano ekspertai taip pat tiesiogiai kalba apie rusiškų linų reeksportą per Kazachstaną į Europą.

Čia verta priminti, jog Rusijos eksportą ribojo ES įvestas importo muitas rusiškiems linams. 2025 m. šis tarifas buvo 20 proc., o nuo 2026 m. įsigalios 50 proc. prevencinis muitas. Be to, Rusija įvedė savo vidinį 10 proc. eksporto muitą. Atitinkamai, jei Rusijos ūkininkas nori eksportuoti linų sėmenis į Europą, jis turi sumokėti 60 proc. muito.

Įvedusi sankcijas šaliai-agresorei, ES pradėjo keisti rusiškus produktus Kanados produktais. Dėl šios priežasties ES panaikino muitus Kanadai ir kompensuoja rusišką produkciją Ukrainos bei... to paties Kazachstano produktais.

Tuo tarpu dėl importo iš Rusijos Kazachstano grūdų sąjunga kelis kartus padidino linų eksporto prognozę 2026 metams. Antai iki rudens pradžios jau buvo tikimasi eksportuoti net 1,28 mln. tonų kazachiškų ir rusiškų linų. Kitaip sakant, rusai sėkmingai išvengia sankcijų, didindami eksporto apimtis per trečiąsias šalis.

Tai konstatuoja ir Tarptautinės konsultacijų bendrovės ASER vadovaujantis partneris Olegas Iljinas, pavadinęs Kazachstano linų eksportą „aritmetiniu stebuklu“. Jis tiesiogiai nekaltina Kazachstano nelegaliu rusiškų linų sėmenų importu, tačiau daro išvadą, kad oficialūs gamybos, importo, eksporto ir likučių duomenys nesutampa.

Reeksporto maršrutai

Ukrainiečių portalas „Latifundist“ patvirtina, jog linų reeksportas iš Rusijos į ES per Kazachstaną egzistuoja ir nurodo, jog linai iš Kazachstano į Europą patenka keturiais maršrutais:

*Geležinkeliu per Rusijos Federaciją į Estijos ir Latvijos uostus, iš kur jūra keliauja į Belgiją (daugiausia į Gento uostą). Pasak pramonės atstovų, šis maršrutas laikomas „baltuoju“ – juo gabenamos prekės iš Kazachstano, kurių kilmę galima įrodyti dokumentais. Tokiu atveju galutinis muitinės formalumų įforminimas atliekamas tiesiogiai tranzito šalyse Latvijoje ir Estijoje, o tada krovinys, jau įformintas muitinėje, toliau gabenamas į Gento uostą.

*Geležinkeliu per Baltarusiją iki sausumos muitinės punktų su Lenkija. Tai taip pat „baltoji“ kryptis, nes linų sėmenų muitinės formalumai atliekami Lenkijoje, o Europos pusė įvairiais etapais gali pareikalauti siuntėjo dokumentų apie krovinio kilmę ir gabenimą. Be to, visame maršrute prekės gabenamos užplombuotuose vagonuose ir keičia transporto rūšį.

*Geležinkeliu per Rusijos Federaciją į Leningrado srities uostus, ypač į Vysocko ir Avtovo uostus, o vėliau jūra į Belgiją. Ši kryptis laikoma abejotina, nes Baltijos šalių uostuose linų sėmenys perkraunami iš vagonų į laivus, o muitinės formalumai atliekami Europos uostuose. Šiame etape galimi pažeidimai, tvarkant prekių dokumentus.

*Transkaspijos maršrutas – potencialus logistikos maršrutas. Keltu per Kaspijos jūrą linai iš Kazachstano gali būti gabenami per Azerbaidžaną, Gruziją, Turkiją, o tuomet – į Europą per Juodąją jūrą.

Kitos produkcijos reeksportas

Pastaraisiais metais tapo žinoma keletas Rusijos kilmės prekių tranzito per Kazachstaną atvejų. Konkrečiai dėl linų sėmenų nebuvo užregistruota jokių bylų, tačiau dėl kitų prekių grupių jau priimti realūs teismo nuosprendžiai. Dažniausios schemos:

*Fiktyvi prekių kilmė. 2023–2024 m. Europos Komisija atliko oficialų beržo faneros tyrimą ir nustatė, jog uždraudus tiesioginį importą iš Rusijos Federacijos, prekės pradėtos gabenti per Kazachstaną ir Turkiją su fiktyviais kilmės dokumentais. Dėl to ES pripažino Rusijos gaminių „perženklinimo“ faktą ir nustatė antidempingo muitus šioms dviem šalims visam beržo faneros importui.

*Deklaruojant nenurodomi realūs kiekiai. Kaip rašo kazachų portalas inbuisines.kz, grūdai iš Rusijos importuojami į Kazachstaną, nepakankamai įvertinant deklaruotus gabenamų prekių kiekius. Rusijos žaliavos per Kazachstano pasienio Pavlodaro sritį įgyja fiktyvią Kazachstano kilmę, o nusikaltėliai gauna ekonominės naudos iš eksporto į aukščiausios kokybės rinkas. Be to, ši schema gali būti naudojama PVM vengimui.

*Kilmės keitimas siekiant apeiti geležinkelių tarifus. Pigūs Rusijos žemės ūkio produktai reeksportuojami į trečiąsias šalis (Uzbekistaną, Azerbaidžaną, Afganistaną, Iraną, Kiniją), prisidengiant Kazachstano produktais, kad būtų galima sumokėti mažesnį tarptautinį geležinkelių tarifą už gabenimą Kazachstano geležinkeliais. Naujausias tokių klastočių pavyzdys – žurnalistinis orda.kz svetainės tyrimas dėl rusiško saulėgrąžų aliejaus importo 2026 m. gegužės mėn. Rusijos produktai Kazachstano muitinėje buvo deklaruoti 7 kartus pigiau nei rinkos kaina, o vėliau tiekiami į Uzbekistaną ir Afganistaną.

Parengė Ričardas Čekutis