Rūteniai gamtoje ir gėlių darželyje

Pavasariniai augalai išskleidžia savo žiedus tuomet, kai medžiai dar nesulapoję. Pirmuosius pavasarį žydinčius augalus daugelis puikiai pažįsta – tai šalpusnis, žibuoklės, plukės. Tačiau yra augalų, kurie panašūs į daugeliui žinomus, bet yra kitokie.

Vienas iš jų – Rūtenis (Corydalis), priklausantis žvirbliarūtinių (Fumariaceae) šeimos augalų genčiai. Rūtenis paplitęs Europoje, Afrikoje, Azijoje, Šiaurės Amerikoje, daugiausia vidutiniškai šilto klimato srityse ir kalnuose. Lietuvoje auga lapuočių ir mišriuosiuose miškuose, pamiškėse, dažniausiai trąšiame dirvožemyje.

Lietuvoje savaime paplitusios 3 šio augalo rūšys. Paprastasis rūtenis – apyretis, tuščiaviduris rūtenis (Corydalis cava) ir tarpinis rūtenis (Corydalis intermedia) – reti, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Kai kurių rūšių rūteniai auginami gėlynuose ir alpinariumuose kaip dekoratyviniai augalai. Dažniausiai auginami kilnusis rūtenis (Corydalis nobilis), auksuotasis rūtenis (Corydalis aurea), visžalis rūtenis (Corydalis sempervirens). Paprastasis rūtenis (Corydalis solida) – vaistinis augalas, nuodingas. naudojamas liaudies medicinoje.

Gėlių selekcininkai Lietuvoje yra išvedę ir rūtenių veislių, o dviems veislėms – „Marga muzika“ ir „Boyar“ yra suteiktas augalų nacionalinių genetinių išteklių statusas.

Paprastasis rūtenis (Corydalis solida)

Tai – žvirbliarūtinių (Fumariaceae) šeimos, rūtenių (Corydalis) genties žolinis augalas. Daugiametis, 10-20 cm aukščio. Stiebagumbiai apvalūs, pilnaviduriai, šviesiai rudi. Stiebas stačias, nešakotas, kartais lapo pažastyje išauga viena į žvyną panaši šaka. Lapai ilgakočiai, dukart trilapiai; lapeliai suskaldyti pailgomis skiltimis.

Stiebo viršūnėje yra kekės pavidalo stačias žiedynas, kuris, žiedams peržydėjus, gerokai pailgėja. Pažiedės violetiškai žalios, pirštiškai suskaldytos. Žiedai netaisyklingi. Taurėlapiai 2, labai smulkūs, žvyniški, vos pastebimi. Žiedams pražydus, nukrenta.

Vainikėlis 15-25 mm ilgio, rausvai violetinis, netaisyklingas, pentinuotas. Viršutinė lūpa į viršų riestais kraštais. Pentinas bukas, truputį lenktas, tokio pat ilgio kaip ir apatinis vainiklapis arba net ilgesnis. Pentine telkiasi nektaras.

Vaisius – dviem sąvaromis atsidaranti elipsiška dėžutė, pilna juodų, su plėvišku sėklagūbriu sėklų.

Sunokinęs sėklas rūtenis nuvysta ir iki kito pavasario toje vietoje jo nė žymės nebūna. Augalas vaistinis, nuodingas. Parkuose tinka tamsiems pomedžiams apželdinti.

Rūtenis „Marga muzika“

Veislės autorius – Leonidas Bondarenko. Šis rūtenis – tai daugiametis iki 20 cm aukščio žolinis augalas su kūgiškos formos stiebagumbiu, iš kurio šaknelės išauga apatinėje dalyje. Stiebas status arba pagulęs, nešakotas. Lapai dukart arba triskart trilapiai. Lapų skiltys lancetiškos, matinės žalios spalvos.

Žydi balandį – gegužę. Pažiedės nežymiai pirštiškai suskaldytos. Žiedai violetiškai balti, susitelkę į stačią gausiažiedę kekę. Vainiklapiai keturi, laisvi, išoriniai plačiai atsilenkę su pentiniu. Pentinas storas, tiesus, erdvinė padėtis į viršų, vienodo ilgio su vainiklapiu. Vaisius – daugiasėklė atsidarančioji dėžutė. Sterili veislė.

Rūtenis „Boyar“

Veislės autorius – taip pat Leonidas Bondarenko. Šios veislės rūtenis – tai daugiametis iki 25 cm aukščio žolinis augalas su kūgiškos formos stiebagumbiu, iš kurio šaknelės išauga tik apatinėje dalyje. Stiebas status arba pagulęs, nešakotas. Lapai dukart arba triskart trilapiai. Lapų skiltys lancetiškos, matinės žalios spalvos.

Žydi balandį – gegužę. Pažiedė kiaušiniška, nesuskaldyta. Žiedai purpuriškai violetiniai, susitelkę į stačią gausiažiedę kekę. Vainiklapiai keturi, laisvi, išoriniai plačiai atsilenkę. Pentinas storas, gale užsilenkęs žemyn, šiek tiek ilgesnis už vainiklapius. Vaisius – daugiasėklė atsidarančioji dėžutė. Sterili veislė.

Valstybinės miškų tarnybos fotoinformacija