2025 m. sausio 20 d. www.manoukis.lt tinklapyje pasirodė straipsnis „Lietuviškų kviečių kokybė prastėja jau ne vienerius metus: kaip tai pakeisti?” (Mano ūkis - Lietuviškų kviečių kokybė prastėja jau ne vienerius metus: kaip tai pakeisti?).
Šakių rajono ūkininkai su nerimu stebi viešąją diskusiją apie prastėjančią kviečių kokybę, kurią neseniai sukėlė žemės ūkio sektoriaus atstovų teiginiai, pateikti straipsnyje apie kviečių rinkos situaciją. Deja, straipsnio autoriai ignoruoja daugelį ūkininkų patiriamos realybės aspektų, pateikdami supaprastintas išvadas ir vienašališkai nukreipdami kaltę dėl prastesnės grūdų kokybės į ūkininkus.
Pirmiausia svarbu akcentuoti, kad Lietuvos ūkininkai iš tiesų investuoja į savo pasėlius pagal finansines galimybes, kurios per pastaruosius metus buvo stipriai paveiktos. Azotinių trąšų kainos, kurios 2022–2023 m. siekė rekordinį 1 000 Eur/t, stipriai apribojo ūkininkų galimybes laikytis įprastų tręšimo normų. Kadangi kviečių supirkimo kainos tuo metu išliko stabilios ir svyravo nuo 200 iki 300 Eur/t, ūkininkai susidūrė su ekonominiu spaudimu ir privalėjo priimti sprendimus, kurie užtikrintų bent minimalų pelningumą.
Antra, įmonės, tokios kaip „Linas Agro“, kurios tiesiogiai dirba su grūdų rinkos dalyviais, taip pat turi prisiimti atsakomybę dėl ūkininkų pasirinkimų. Aukštos trąšų, sėklų kainos bei nedideli kainų skirtumai tarp skirtingų kokybių klasių grūdų neskatina ūkininkų investuoti į aukštesnės kokybės produkcijos gamybą. Pavyzdžiui, jei skirtumas tarp pirmos ir antros klasės kviečių yra minimalus, o ūkininkui reikalingos didesnės investicijos norint pasiekti aukštesnę klasę, ūkininkas yra verčiamas pasirinkti racionalų, bet ne kokybiškumą skatinantį sprendimą. Savo ruožtu Jums turbūt yra žinoma apie žemės ūkio sektoriaus atstovų galimybes ar galimai nusistovėjusius jų sprendimus siūlyti Lietuvos rinkai sėklų asortimentą apribojant jį sėklos veislėmis, kurių daugelis genetiškai tikėtina atitiks tik antrąją sėklos klasę, o jos kokybiniai parametrai galimai dažnu atveju nebus tenkinti, pavyzdžiui dažnu atveju platinamo sėklos saiko svoris gali sudaryti įspūdį, jog sėkla buvo auginama labiau kiekiui, o ne kokybei užtikrinti.
Trečia, gamtinės sąlygos taip pat turi didelę įtaką kviečių kokybei. Neįprastai sausi ar lietingi sezonai, kuriuos lėmė klimato kaita, apsunkina pastangas užtikrinti stabilų ir aukštos kokybės derlių. Tokiose situacijose reikalauti, kad vien ūkininkai prisiimtų atsakomybę už kokybę, yra nesąžininga.
Užburtas ratas, apie kurį kalbėjo straipsnio autorius, iš tiesų egzistuoja, tačiau tam, kad jį nutrauktume, reikia sisteminių pokyčių, o ne kaltės permetimo ūkininkams. Ūkininkai ne kartą įrodė, kad yra pasiryžę investuoti į kokybę, jei tam yra tinkamos sąlygos – nuo prieinamesnių trąšų kainų iki rinkoje aiškiai išreikštos paklausos aukštos kokybės produkcijai.
Todėl norėtume paraginti žemės ūkio rinkos dalyvius, tarp jų ir „Linas Agro“ atstovus, atidžiai rinktis argumentus, kuriuos ruošiate skelbti viešoje erdvėje, kai kalbama apie ūkininkų veiklos motyvus ir sprendimus. Labai kviečiame minimos paskelbtos viešosios nuomonės iniciatorius betarpiškai bendradarbiauti, siekiant rasti kompleksinius sprendimus, kurie ne tik didintų kviečių kokybę, stiprintų visą Lietuvos žemės ūkio sektorių nei skirti laiką, pastangas pranešime žiniasklaidai minimiems teiginiams kurti bei skelbti. Galiausiai, tik dirbdami kartu galime pasiekti ilgalaikį ir tvarų rezultatą, kuris naudingas tiek ūkininkams, tiek rinkos dalyviams.
Šakių rajono ūkininkų sąjunga