Saliamoniškas pasiūlymas: pagrioviuose ganyti karves

Priekaištavo dėl sprendimo

AAK nariai pageidavo susitikti su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovybe ir aptarti bendrus žemės ūkio ir aplinkosaugos darbus, kurių yra nemažai. Žemės ūkio ministras I. Hofmanas pristatė prioritetines veiklos kryptis ir pabrėžė, kad aplinkosaugą reikia derinti su gamyba, nes be gamybos nesukursime pridėtinės vertės. „Aplinkosauga neturi padaryti neigiamos įtakos gamybai, apribojimai neturėtų būti tokie, kad būtų uždraudžiama veikla, kartu ir galimybė naudotis savo turtu – žeme. Turiu omenyje išplėstas apsaugines juostas prie paviršinių vandens telkinių – vertinant nuosavybės teisių požiūriu, tai yra neteisinga. Žmogus turi žemę, kurią pagal paskirtį gali arti, bet staiga pasakoma, kad tam tikra dalimi negali naudotis. Jeigu jau taip nustatome, tada turime sugalvoti kažkokį kompensacijos mechanizmą“, – aiškino žemės ūkio ministras.

Jis teigė pasiūlęs Aplinkos ministerijai (AM) tokį variantą – AM valdo daug valstybinės žemės, tad galėtų ūkininkui pasiūlyti kokį sklypą, o pakrančių juostas paimti valstybės žinion ir ten tvarkytis. „Tada nebūtų konfliktų. Negali būti taip, kad žemė nusavinama dėl bendro gėrio – turi būti kompensacijos ar kitaip susitariama“, – teigė I. Hofmanas. 

AAK narys S. Gentvilas nusistebėjo dėl veiklos ribojimo apsaugos juostose prilyginimo žemės nusavinimui. „Jeigu turite namų valdos sklypą, pavyzdžiui, prie upės, žvejai pakrante bet kada vaikšto laisvai, bet nesakoma, kad žemė nusavinama. Kai ūkininkų paprašoma nearti ir nepurkšti 3 m juostoje, tai nereiškia, kad nusavinama“, – namų valdą ir dirbamąją žemę, kur gaminama žemės ūkio produkcija, palygino buvęs aplinkos ministras.

Parlamentaras pasiūlė išeitį – 3 m pakrantės juostoje užsiimti kita veikla, pavyzdžiui, gyvulininkyste. Jis atkreipė dėmesį, kad žemės ūkio ministras jau priėmė sprendimą dėl pakrančių juostų siaurinimo. „Vienas iš jūsų pirmųjų sprendimų yra būtent geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) reikalavimų pakeitimas – naikinate 3 m apsaugos juostas prie griovių. Kaip tai paaiškintumėte?“ – teiravosi S. Gentvilas.

I. Hofmanas teigė, kad nuo 3 m iki 1 m susiaurintos juostos tik prie tokių melioracijos griovių, kurie ne ilgesni nei 3 km. Prie kitų paliekami 3 m pločio pagrioviai. Kartu jis pabrėžė, kad trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimą pakrantėse draudžia nacionaliniai teisės aktai ir to seniai yra laikomasi.

Žemės ūkio ministras pridūrė, kad su AM yra sutarta, jog bus užsakyta studija ir atlikti tyrimai, norint išsiaiškinti, kaip tręšimas mėšlu ir mineralinėmis trąšomis galimai veikia vandenis. „Turime išsiaiškinti, ar yra problema ir kokio ji dydžio. Mokslininkai galėtų pateikti rekomendacijas, kaip ją spręsti. Siekdami mažinti taršą ir tvariai dirbti, ūkininkai taiko tiksliąsias technologijas, tai turėtume labiau skatinti“, – sakė I. Hofmanas.

Kapstosi smulkmenose

Šiaulių r. ūkininkas Edas Sasnauskas ragintų politikus, kurie siūlo pakrantėse užsiimti gyvulininkyste, nusipirkti tokios žemės ir laikyti, pavyzdžiui, karves. „Kažkodėl to nedaro, bet labai nori reguliuoti ūkininkavimą. Jeigu rimtai kalbant, kodėl kažkas turi nurodinėti, ką turiu daryti savo žemėje? Ar norėtų kas, kad jo privačiame bute, name ar kieme kažką priverstinai lieptų daryti ar ko nedaryti, pavyzdžiui, vienoje kiemo dalyje laikyti vištų? Greičiausiai nenorėtų, tad kodėl kišasi į mūsų žemę?“ – stebėjosi bulvių ir javų augintojas.

E. Sasnauskas skeptiškai vertina aplinkosaugininkų metamus priekaištus, kad žemdirbiai teršia vandenis. „Jau dešimtis kartų įrodyta ir parodyta, kad melioracijos griovių vanduo yra švarus, ūkininkai viešai demonstravo ir gėrė iš griovių pasisemtą vandenį. Jie nėra kokie kvailiai, kad bet kur barstytų brangias trąšas“, – teigė ŪP pašnekovas.

Tiems, kurie kalba apie tręšimą ir teršimą, jis siūlo praplėsti akiratį ir pasidairyti aplinkui. „Tegu pasižiūri, kiek teršia laivyba, lėktuvai, gamyklos, tie patys politikai, važinėdami ir skraidydami ten, kur reikia ir nereikia. Štai Lenkija ar kitos šalys kūrena akmens anglį ir nesuka galvos, nes jie žiūri į pajamas, ekonomiką, nesikapsto smulkmenose, liaudiškai tariant, nešūdeliauja“, – kalbėjo ūkininkas.

Kas prižiūrės griovius už dyką?

E. Sasnauskas tikino, kad jo dirbami laukai plyti prie pakrančių, kurios siekia 27 km. „Galiu palikti ir 5 m juostas, tik tegul sumoka adekvačią sumą, kokią gaunu pardavęs produkciją. Jeigu gaunu nurodymą tiek ar tiek palikti nedirbamos žemės, tai tegul atlygina už pagriovių priežiūrą, žolės pjovimą mažiausiai bent 3 kartus, nes kitaip prisiveis piktžolių ir apželsime iki ausų. Kitas dalykas – piktžolynuose veisis, pavyzdžiui, bebrai, ir užtvenks kanalus, užkimš drenažą bei sugadins melioracijos sistemas, kurios ir taip nėra geros būklės“, – aiškino patyręs žemdirbys.

Jis priminė, kad, nepriklausomai nuo to, dirbi žemę ar ne, nuomą ir mokesčius vis tiek už pagriovius reikia mokėti. Vadinasi, tą plotą turi prižiūrėti, mokėti mokesčius, bet pajamų iš jo negauni. „Dabar verčia palikti 3 m, paskui gali sugalvoti 10 ar net 100 m. Žalieji visada sugalvos priežastį, kam to reikia. O kas iš tikrųjų yra tie žalieji? Kažkokia mistinė organizacija?“ – svarstė ŪP pašnekovas. Anot jo, gerai, kad žemės ūkio ministras iš dalies sumažino pagriovių juostas, bet reikia sprendimo, kaip prižiūrėti tuos pagriovius ir griovius. Ūkininko įsitikinimu, jeigu magistraliniai melioracijos grioviai priklauso valstybei, tai ji ir turi skirti lėšų jiems prižiūrėti. Ar norima, kad žemdirbiai tai darytų už dyką? „Jeigu dar rimčiau kalbant, tai reikia mažinti biurokratizmą, tada žmonės bus labiau patenkinti, laimingi ir mažiau pikti“, – konstatavo E. Sasnauskas.

Parodė kompetenciją

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. vasario 18 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.