Šalies žemės ūkio spurtui – 57 mln. eurų parama

Nuo šių metų gegužės 3 iki birželio 30 d. ūkininkai, auginantys daržoves, prieskonius, gyvulius, uogas ar kitus žemės ūkio produktus bei juos perdirbantys, kviečiami modernizuoti ir plėsti savo ūkį pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Nurodytu laikotarpiu galima kreiptis ne tik paramai gauti, bet ir dėl lengvatinės paskolos. 2021-aisiais Europos Sąjungos (ES) paramą gavę ūkininkai pasidalins net 57 mln. eurų, o lengvatinę paskolą – 8 mln. eurų.

Paramos skyrimo subtilybės

Paraiškų teikimo laikotarpiu galima pretenduoti ne tik į ES investicinę paramą, bet ir į lengvatinę paskolą. Visgi, neužtenka tik užpildyti paraišką – privaloma dalyvauti atrankos etape, kuriame vertinama, ar pareiškėjas bei jo ūkis atitinka nustatytus kriterijus, taip pat surinkti reikiamą balų kiekį, kai prašoma investicinės paramos.

Į paramą pretenduojantys fiziniai bei juridiniai asmenys turi būti oficialiai įregistravę savo valdas, o fiziniai asmenys – ir ūkininko ūkį. Negana to, žemės ūkio veikla turi būti vykdoma ne trumpiau nei vienerius metus iki paraiškos pateikimo dienos ir iš jos gaunama pajamų. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento atstovė Irma Jakštienė pažymi, jog iš žemės ūkio veiklos gaunamos pajamos per ataskaitinius metus iki paraiškos pateikimo turi apimti ne mažiau 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų.

Ji paaiškina, kad teikiant paraišką svarbu atsižvelgti į tai, kad valdos ekonominis dydis, išreikštas standartine verte, būtų didesnis nei 8 tūkst. eurų 2021 m. sausio 1 d. Ši taisyklė netaikoma pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, superkantiems bei realizuojantiems narių valdose pagamintus, išaugintus žemės ūkio produktus, taip pat supirktus žemės ūkio produktus, kuriuos perdirba ir realizuoja kaip maisto ar ne maisto produktus.

„Pildyti paraiškas nuo gegužės 3 iki birželio 30 d. gali prašantys investicinės paramos, taip pat investicinės paramos ir lengvatinės paskolos investicijoms bei apyvartiniam kapitalui. Tuo atveju, kai siekiama gauti lengvatinę paskolą investicijoms bei apyvartiniam kapitalui arba lengvatinę paskolą tik apyvartiniam kapitalui – paraiškos tinkamumas bus vertinamas ir NMA išduos tinkamumo gauti lengvatinę paskolą pažymą“, – pabrėžia Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento atstovė ir priduria, jog esant skirtingoms paramos rūšims, pildomos taipogi skirtingos paraiškų formos.

Svarbu tikslus planas

Siekiant gauti tiek tik investicinę paramą, tiek investicinę paramą bei lengvatinę paskolą investicijoms ir apyvartiniam kapitalui ar lengvatinę paskolą investicijoms bei apyvartiniam kapitalui, privalu pristatyti išsamų verslo planą. Tiems, kurie teiks paraišką lengvatinei paskolai tik apyvartiniam kapitalui, šio dokumento pateikti nereikia.

Dar vienas itin svarbus aspektas, į kurį derėtų atsižvelgti prieš teikiant paraišką – valdos specializacija. I. Jakštienė paaiškina, jog paramos lėšos privalo būti skirtos būtent tam žemės ūkio sektoriui, kuris yra įvardijamas paraiškoje. Tai reiškia, kad jeigu siekiama gauti paramą daržininkystei, investicijos negali būti skiriamos augalininkystei.

„Svarbu pažymėti, jog reikia pateikti išsamų investicijų pagrindimą, jame nurodant valdomą žemės plotą, ūkinių gyvūnų skaičių bei kitus svarius aspektus. Tokiu atveju, jei pareiškėjas planuoja pakeisti specializaciją, paramos intensyvumas yra apskaičiuojamas pagal to žemės ūkio sektoriaus intensyvumą, į kurį siekiama investuoti. Tuo pačiu, pareiškėjas privalo įsipareigoti nuo antrų projekto kontrolės metų pasiekti ne mažiau kaip 45 proc. pajamų iš nurodyto žemės ūkio sektoriaus, skaičiuojant nuo visų žemės ūkio veiklos pajamų“, – patikslina NMA atstovė.

Taip pat, visos numatytos investicijos būtinai turi būti susietos su konkretaus specializuoto žemės ūkio sektoriaus veiklos vystymu. Per KPP įgyvendinimo laikotarpį, valdos specializaciją pagal veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“ galima keisti tik vieną kartą.

Žemės ūkio veiklos finansavimo modeliai

I. Jakštienė įvardija, kad prašantiems investicinės paramos gyvulininkystės, sodininkystės, daržininkystės bei uogininkystės sektoriams – finansuojama pusė visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės. Augalininkystės sektoriaus atstovams, prašantiems paramos, finansuojama 40 proc. Jei ūkyje apdorojami atitinkamai pagaminti ar išauginti prekiniai žemės ūkio produktai ar jie yra perdirbami bei tiekiami rinkai – parama taip pat finansuotų pusę visų reikiamų išlaidų vertės.

„Derėtų paminėti, kad didžiausia investicinės paramos suma vienam jos gavėjui negali perkopti 200 tūkst. eurų ribos. Jei teikiama investicinė parama ir lengvatinė paskola, paramos suma neturi viršyti 400 tūkst. eurų, atskirai paramą bei paskolą skirstant lygiomis finansinėmis išraiškomis. Taip pat, visu KPP įgyvendinimo laikotarpiu negalima viršyti 600 tūkst. eurų sumos, į tai įtraukiant ir lengvatinę paskolą“, – su paramai skirtomis lėšomis supažindina Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento atstovė.

Kalbant apie paskolas, didžiausia suma vienam gavėjui privalo neviršyti 200 tūkst. eurų, o ilgiausias jos laikotarpis – 5-eri metai nuo paskolos sutarties pasirašymo. Metinė palūkanų norma viso projekto metu išlaikoma ne didesnė kaip 1,3 proc. Apyvartinio kapitalo finansavimui skirta paskolos dalis negali būti didesnė nei 30 proc. paskolos lėšomis tinkamų finansuoti investicijų vertės.

Papildoma informacija

Karantino metu paraišką galima pateikti spausdintu variantu registruotu paštu, per kurjerį, taip pat užpildyti elektroniniu būdu ar palikti specialiose NMA „paraiškų dėžutėse“. Pasibaigus karantinui, paraiškos bus priimamos fiziniuose NMA administravimo skyriuose bei siunčiant registruotu paštu.

Lengvatinių paskolų teikimo sąlygos nurodomos Žemės ūkio paramos garantijų fondo (ŽŪPGF) interneto svetainėje www.garfondas.lt.

NMA informacija

2021-05-19