Ashburn +8,4 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024
Ashburn +8,4 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024


Jolita ŽURAUSKIENĖ
ŪP korespondentė
 

Šalnos nusinešė planuotą derlių

2023/05/23


Šiemetės šalnos, kurios tęsėsi ne vieną savaitę, gerokai „apkarpė“ sodininkų ir grūdininkų derlių. Šiaulių, Kelmės Joniškio, Jurbarko, Šakių, Jonavos, Mažeikių rajonuose labiausiai nukentėjo rapsų pasėliai. Draudikai skaičiuoja, kad žala fiksuota didesniame nei 20 tūkst. ha plote.

Nušalo didelė dalis žiedų

Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovė Vitalija Kuliešienė „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad šalnos kai kuriems žydintiems sodams pakenkė stipriai, kai kuriems – šiek tiek mažiau. Pirminiais duomenimis, nušalo beveik 80 proc. obelų žiedų. „Sukrautų žiedų piestelės ir kuokeliai negyvybingi, žiedynai – parudavę. Tie žiedeliai, kurie tik skleidėsi, buvo žaliojo kūgio fazėje, jie visai neišsiskleidė, matyti, kad yra nušalę. Sudėtingiausia situacija yra Biržų, Pasvalio, Alytaus ir kt. rajonuose. Sodininkai pasakojo, kad jų kraštuose šalnos sunaikino beveik visą būsimą derlių. Kiek jo bus, matysime vėliau, nes dabar nieko negalime pasakyti – nėra aišku. Faktas tik tas, kad šiemetės šalnos buvo stipresnės nei 2018 m. Tuo metu jos laikėsi tris dienas, dabar – visą savaitę“, – sodininkų netektis vardijo V. Kuliešienė.

UAB „Naradava“, Pasvalio r., vadovas Saulius Palijanskas redakcijai tvirtino, kad šalnos pažeidė iki 80 proc. obelų žiedų, nepažeistų liko maždaug 20 proc. „Derlius bus daug mažesnis. Dar nesibaigė žydėjimas, tad, kai užmegs obuoliukus, tuomet ir matysime tikrąją situaciją. Manome, kad kai kuriuose sodų kvartaluose obelys sunokins vos vieną kitą vaisių“, – padėties rimtumo neslėpė S. Palijanskas.

Kaip ŪP sakė Alytaus rajono UAB „Luksnėnų sodai“ vadovė Gitana Jonuškaitė, stichinis arktinis šaltis mūsų šalies sodams padarė „juodą darbą“. „Mes įvertinome, kad pajuodusių žiedų buvo 80–90 proc. Viskas pasimatys vėliau, kai bus mezgami vaisiai. Tuomet bus galima įvertinti realią žalą. Tačiau jau dabar aišku, kad derlius bus kur kas mažesnis negu vidutinis“, – tikino ji.

Nukentėjo ir braškės

Šalnos neaplenkė ir braškynų. Vienas didžiausių Ukmergės r. braškių augintojų Vladas Guzelis sakė, kad šalnos buvo apėmusios didžiąją dalį laukų, nušaldė braškių žiedus. „Tai – ne pirmas atvejis. Buvo metų, kai užklupdavo ir dar vėlyvesnės šalnos. Jos būdavo dar pavojingesnės, nes dauguma braškių tuo metu žydėdavo. Dabar vėlyvesnių veislių braškės dar nežydėjo, o ir ankstyvosios vėlavo žydėti. Tad, nors braškės gana smarkiai apšalo, bet dalis jų išliko gyvybingos ir kažkokia dalis derliaus bus“, – kalbėjo V. Guzelis, kuris pastaraisiais metais braškynų nuo šalnų nebesaugo. Anot ŪP pašnekovo, jam praėjo azartas dengti braškynus, nes ir uždengus vis vien negaunamas norimas rezultatas.

Šalnos padarė daug nuostolių Inetos ir Dainiaus Servų ūkyje, įkurtame Šiaulių r. Anot Dainiaus, braškynuose, kurie buvo dengti, šalna nušaldė apie pusę žiedų. „Pirmosios braškės – pačios brangiausios, pačios didžiausios uogos. Ar dar apsimokės jas rinkti, atsakyti bus galima tik tą pačią dieną, kai skinsime uogas“, – atviravo ŪP pašnekovas.

Kauno r. ūkininkaujantis Audrius Giraitis irgi tikino, jog šalnos pažeidė ankstyvojo žydėjimo braškių žiedus – nušaldė apie 40–50 proc. žiedų.

Dideli nuostoliai

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) docentas Nobertas Uselis ŪP aiškino, kad keletą savaičių užsitęsusios šalnos labai pakenkė braškynams, vaismedžiams, remontantinėms avietėms. „Kadangi apšalo remontantinių aviečių ūglių viršus, įdomu, kaip augs žiedynai. Ar jie vystysis normaliai, ar šakosis? Jei šakosis, tuomet derliaus sulauksime žymiai vėliau“, – tikino N. Uselis.

Anot mokslininko, nuo šalnų nukentėjo ir obelys, tik Vidurio ir Pietų Lietuvoje šalnos buvo silpnesnės, todėl ir jų poveikis augalams – mažesnis. „Po didžiųjų šalnų obelys atrodė itin liūdnai. Tačiau žiedai, kurie dabar vystosi ir žydi, sunokins derlių. Kadangi sodai gausiai žydi, pakaks ir 5–10 proc. nepažeistų žiedų, kad išaugintų vaisių. Svarbu, kad po žydėjimo būtų drėgna ir šilta. Kriaušės jau daug kur buvo nužydėjusios, todėl apšalo vaisių užuomazgos“, – akcentavo VDU ŽŪA docentas. Jis minėjo, kad šalnos labiausiai pakenkė kaulavaisiams. Kai kurių veislių slyvos visai nesunokins vaisių, naujesnės veislės atseikės derlių, kuris nebus gausus. Tai – didelis smūgis sodininkams.

„Braškynams, kurie buvo uždengti, kur buvo stengiamasi paankstinti derlių, to nepakako, nes šalnos buvo pernelyg stiprios. Tuo metu braškės masiškai žydėjo, todėl jų žiedai apšalo. Tiksliai pasakyti, koks bus derlius, – sudėtinga, bet nuostoliai – didžiuliai“, – ŪP teigė N. Uselis.

Smogė ne tik rapsams

Šalnos pakenkė ir vienai patraukliausių kultūrų – rapsams. Ukmergės r. ekologinio ūkio šeimininkas Saulius Daniulis tvirtino, kad šiemetės šalnos apšaldė ne tik durpingame dirvožemyje, žemesnėse vietose augančius rapsus, bet ir kvietrugius. „Pastarosiomis dienomis palijo, yra drėgmės, tikiuosi, kad augalai šiek tiek atsigaus. Tad tiksliai pasakyti, kiek procentų laukų nukentėjo nuo šalnos, negaliu“, – dėstė pašnekovas.

Raseinių r. ūkininkas Alfredas Bardauskas ŪP tvirtino neprisimenantis pavasario, kad šalnos daugiau ar mažiau nepakenktų pasėliams. „Savo laukuose neturiu labai didelių problemų. Tačiau girdėjau, kad kituose regionuose jos yra rimtos. Lietuva – nemaža, todėl ir oro sąlygos būna skirtingos. Tuo pat metu vienur gali lyti, kitur – šviesti saulė. Tas pat – ir su šalnomis. Kai kur jos buvo stipresnės, ypač, kur dirvožemis – durpingesnis. Todėl ten ir pasėliai labiausiai nukentėjo. Teko girdėti, kad ne tik rapsai, bet kai kur – ir kviečiai. Negalime atsipūsti – dar visko gali nutikti, gali būti ir šalnų, ir sniego“, – kalbėjo A. Bardauskas.

Galutiniai rapsų nuostoliai dar nesuskaičiuoti.

Ukmergės r. UAB „Atkočių agroservisas“ agronomas Romas Žvikevičius ŪP patvirtino, kad nuo pavasarinių šalnų nukentėjo ne tik rapsai, bet ir kitos žieminės kultūros. „Po šalnų ūkiuose rekomenduojama panaudoti amino rūgštis, kitus preparatus, kurie padeda streso paveiktiems augalams greičiau grįžti į savo normalų fiziologinį būvį, nei tai jie padarytų savaime“, – patarė agronomas.

Negalutiniai duomenys

„VH Lietuva“ filialo vadovo pavaduotoja Toma Rickevičienė ŪP teigė, kad draudėjai vis dar sulaukia pranešimų apie šalnų padarytą žalą. Jų gauta per 400, ir tai – dar ne galutiniai skaičiai. „Žemdirbiai stebi, kas bus toliau, jau dabar pažeisti plotai sudaro per 20 tūkst. ha. Didžioji dalis – net 95 proc., – rapsų laukai, yra nukentėjusių ir žieminių kviečių, vasarinių miežių, kurių plotai nėra dideli. Apie patirtą žalą pranešė ir keletas ūkininkų, auginančių ankstyvąsias bulves“, – aiškino T. Rickevičienė.

Labiausiai nuo šalnų nukentėjo laukai, esantys Lietuvos šiaurės rytuose. Pasėliai pažeisti labai įvairiai – nuo nedidelių pažeidimų iki stipriai nukentėjusių laukų, kuriuose pasėliai visiškai žuvę. „Dabar yra tik pirminiai augalų pažeidimų vertinimai, o prieš derliaus nuėmimą bus vertinami nuostoliai. Rapsai žydi, todėl turime palaukti, kad galėtume pasakyti, kokie bus derliaus praradimai“, – teigė „VH Lietuva“ filialo vadovo pavaduotoja.

 

Autorės ir Vitalijos KULIEŠIENĖS nuotraukos

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Gaminantiems vartotojams už anksčiau sukauptas kilovatvalandes bus mokamos kompensacijos

„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) primena gaminantiems vartotojams, kad š. m. kovo 31 dieną baigiasi sukaupto, bet nepanaudoto, elektros energijos kiekio apskaitos periodas. Vartotojams už nepanaudotas kilovatvalandes (kWh...
2024/03/28

Pasitikime Šv. Velykas kūrybiškai papuoštais namais

Kas gi nenori skoningai ir stilingai pasipuošti velykinio stalo. Nuotaiką pakels ir vazoje sulapojusios kelios beržo šakelės, papuoštos vaikučių išpieštais popieriniais margučiais. Bet vieną kitą patarimą ir pasl...
2024/03/28

Tyrimas atskleidė – rytinė ES siena visiškai atvira baltarusiškai medienai, neva atkeliaujančiai iš Azijos

Šiomis dienomis į viešumą iškilo Europos Sąjungos (ES) medienos sektorių kompromituojanti medžiaga. Nepriklausomo baltarusių portalo „Zerkalo.io“ žurnalistai paskelbė Baltarusijos tyrimų centro (BTC) medžiagą, atsk...
2024/03/28

Aukojimo terminalai bažnyčiose – kokias sumas kortelėmis linkę aukoti šalies gyventojai?

Mokėjimo terminalai bažnyčiose naudojami jau seniai, per juos gyventojai paaukoja pinigus už vestuvių, krikštynų ar kitų religinių apeigų atlikimą. Vis dėlto jie nebuvo pritaikyti per trumpą laiką priimti didelį kiekį smulkesnių aukų, kurio...
2024/03/28

Vilniuje automobilių sąvartyne kilęs gaisras užgesintas

Vilniuje trečiadienio vakarą „Lietuvos geležinkelių“ teritorijoje užsiliepsnojo automobilių sąvartynas. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Situacijų koordinavimo skyrius pranešimą apie incidentą gavo...
2024/03/27

Jau stebime parskrendančius gandrus

Laikoma, kad gandrai žiemaviečių grįžta kovo 25 d. – liaudies kalendoriuje tai Gandrinės. Šiais metais Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) stebėtojai pavienius baltuosius gandrus (Ciconia ciconia) pastebėjo jau vasario pabaigoje.
2024/03/27

Lietuvos mokslininkų išrasta hologramų technologija užtikrins aukštesnio lygio apsaugą nuo klastojimo

Kaip priemonė apsaugai nuo klastojimo hologramos naudojamos jau kurį laiką, todėl šiandien jas galima pamatyti ant vaistų pakuočių, prekės ženklų etikečių ar net žaislų. Šiuo būdu apsaugoti vartotojus įmonės bei gamintojai renkasi ne...
2024/03/27

Milijono vertas klausimas: kas yra dirvožemio tvarumas?

Nūnai visokie raštai ar kalbos tiek prisotinti žodžiu „tvarumas“, kad jis jau pretenduoja tapti dar vienu Dievo įsakymu. Regis, kad tvarumu norima apgaubti viską, siekiant kažkokio išganymo, tačiau pasigilinus į turinį, n...