Susitikimas miške: VMU parodė kenkėjų pažeistas teritorijas

Švenčionėlių regioninio padalinio Labanoro girininkijoje susitikimo dalyviai žvalgėsi po vieno iš pavojingiausių miško medžių liemenų kenkėjų – žievėgraužio tipografo – pažeistas teritorijas. Ignalinos regioninio padalinio Vaišniūnų girininkijoje buvo parodytas paprastojo pušinio pjūklelio židinys, kuriame užfiksuoti pirmieji liemenų kenkėjų veiklos požymiai. Būtent pušynų ir eglynų medynų Lietuvoje yra daugiausiai bei jie yra labiausiai puolami kenkėjų, dėl kurių paplitimo, daromos žalos dalyje Lietuvos paskelbta stichinė nelaimė.

Apžvelgus realią situaciją kenkėjų pažeistuose miškuose, diskutuota apie naujas Miško kirtimo taisyklių pataisas, kurios plynuosius kirtimus leis tik išimtinai neišvengiamose situacijose.

„Kaip šiandien įsitikinome, rekreaciniuose ir ekosistemų apsaugos miškuose medžiai jau sužymėti pagal naujas taisykles, kurias tikimės patvirtinti jau gruodžio pradžioje. Išsiskyrimą nuomonių yra tik dėl IIA klasės miškų. Su miškų išsaugojimu besirūpinančiomis organizacijomis sutarėme, kad turi būti aktyviau rengiami gamtotvarkos planai, kuriuose ir atskiri tikslinių augalų sąrašai turi būti sudaromi, priklausomai nuo vietovės. Labai svarbu mišką teisingai atkurti, ir čia panašu, kad randame sutarimą su visuomenininkais“, – pristatydamas naujas Miško kirtimo taisykles kalbėjo aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.

Pagal naujas taisykles, kertant rekreacinius ir saugomų teritorijų miškus plynaisiais sanitariniais miško kirtimais būtų paliekami visi nepažeisti medžiai, išskyrus keliančius pavojų, Taisyklės bus papildytos reikalavimu, kad kai po sanitarinių miško kirtimų lieka mažesnis nei 0,4 medyno skalsumas, būtų pradėtas miško atkūrimas.

„Svarbu, kad užsimezgęs dialogas nenutrūktų, nes būdai, kaip elgiamasi ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose, saugomose teritorijose turi keistis. Norisi, kad Valstybinių miškų urėdija būtų pokyčių pavyzdys ir iniciatorius“, – teigė Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.

„Sprendimus sanitarinius kirtimus vykdyti paliekant visus sveikus ir pavojaus miško lankytojams ar jų turtui nekeliančius medžius II miškų grupės ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose bei III miškų grupės apsauginiuose miškuose, saugomose teritorijose priėmėme proaktyviai, atsižvelgdami į kitų suinteresuotųjų šalių poreikius ir šiandien miške pademonstravome, kaip perplanuojami kirtimai būtent laikantis šio vidinėse VMU taisyklėse nustatyto principo“, – teigė VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Valstybinių miškų urėdija savo iniciatyva ėmėsi veiksmų miškininkavimo tvarumui didinti. Vykdydami sanitarinius miško kirtimus miškininkai sieks dar labiau išsaugoti biologinei įvairovei vertingus medžius bei palikti daugiau sveikų medžių nei numatyta teisės aktuose – t.y., visus biologinei įvairovei svarbius ir pavojaus nekeliančius medžius visuose II miškų grupės ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose bei saugomų teritorijų III miškų grupės miškuose.

„Manome, kad II A grupės apsauginių ekosistemų miškuose esant kenkėjų pažeidimams, pažeistus medžius reikėtų palikti, ir dabartinius II A grupės miškus vertinti kaip I grupės miškus“, – mano Gamtos tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas doc. dr. Eduardas Budrys.

„Jeigu paliksime tas egles, kuriose pasiliko žiemoti kenkėjai, pavasarį stebėsime kenkėjų paplitimą į aplinkinius medynus“, – teigė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto vyresnysis mokslo darbuotojas doc. dr. Artūras Gedminas.

Šiuo metu minėtose teritorijose sustabdyti visi vykdomi ir planuojami vykdyti plynieji sanitariniai miško kirtimai. Girininkijose dirbantys miškininkai pakartotinai vertina šiuos miškų plotus, kirtimų būdas perplanuojamas taip, kad vykdant sanitarinę miško apsaugą, nebūtų kertami sveiki ir gamtiniu požiūriu vertingi medžiai.

Sutarta, kad visuomenininkų, mokslininkų diskusijos su Valstybinių miškų urėdija vyks periodiškai.

Miškai žemėlapyje – kaip ant delno

Kiek anksčiau pranešta, kad VMU nuo lapkričio 20 dienos sustabdė visus vykdomus ir planuotus vykdyti plynuosius sanitarinius miško kirtimus II miškų grupės ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose miškuose bei III miškų grupės apsauginiuose miškuose, esančiuose saugomose teritorijose. Girininkijų miškininkai pakartotinai vertina šiuos miškų plotus, kuomet jau paliekami visi sveiki ir pavojaus nekeliantys medžiai. Kirtimų būdas perplanuojamas taip, kad vykdant sanitarinę miško apsaugą, nebūtų kertami sveiki ir gamtiniu požiūriu vertingi medžiai. VMU visuomenei pristato žemėlapį, nurodant visus II miškų grupės ekosistemų apsaugos ir rekreacinius miškus bei III miškų grupės apsauginius miškus, esančius saugomose teritorijose, kuriuose sanitarinė miškų apsauga nuo šiol vyksta tvaresniu būdu.

VMU taiko kompleksines priemones, vykdydama sanitarinę miško apsaugą nuo abiotinių veiksnių, ligų, vabzdžių ir gyvūnų pažeidimų. Tokioms prevencijos ir apsaugos priemonėms kaip insekticidai, medienos purškimo darbai, taip pat inkilų iškėlimui, remontui, skruzdėlynų tvėrimui, feromoninių gaudyklių įsigijimui, feromoniniams atrakantams profilaktinių ir apsaugos priemonių atlikimui per metus VMU skiria apie 400 tūkst. Eur.

Šiuo metu dalyje Lietuvos miškų vis dar yra paskelbta stichinė nelaimė ir vykdomos kompleksinės privalomos stichinių nelaimių padarinių likvidavimo priemonės. Taikant šias priemones užtikrinama, kad miškams, kuriuose yra pažeistų plotų, būtų padaryta kaip įmanoma mažesnė kenkėjų žala ir išsaugotume kelis kartus daugiau žaliųjų miškų plotų. Įvertinus medynų sanitarinę būklę, jei įmanoma, atrankiniais sanitariniais kirtimais iškertami pažeisti medžiai, tuo tarpu plynieji sanitariniai kirtimai taikomi tais atvejais, kai kenkėjai miškus pažeidžia ištisai ir nėra galimybės taikyti atrankinius sanitarinius kirtimus. Sudėtinga sanitarinė miškų būklė stebima daugelyje Europos šalių – Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Austrijoje – šiose šalyse su žievėgraužiu tipografu kovojama tokiais pačiais būdais kaip Lietuvoje.

Siekiant išsaugoti kaip įmanoma daugiau sveikų medžių, VMU yra priėmusi sprendimą vykdant plynuosius sanitarinius miško kirtimus nuo 11.10 d. visuose II miškų grupės miškuose ir saugomų teritorijų III miškų grupės miškuose palikti visus sveikus ir biologinei įvairovei svarbius medžius, kurie nekelia pavojaus miško lankytojams ir/ar šalia miškingų teritorijų gyvenančių žmonių ar jų turto saugumui , t.y. daugiau nei numato teisės aktai.

Miško kirtimų normą tvirtina Vyriausybė 5 metų laikotarpiui. 2024-2028 metų laikotarpiui patvirtinta kirtimų norma yra tokia pati, kaip ir praėjusį 5 metų laikotarpį. Vadovaujantis Miško kirtimų taisyklių nuostatomis plynaisiais sanitariniais miško kirtimais bręstančiuose ir vyresniuose medynuose iškirsta mediena įtraukiama į pagrindinių miško kirtimų normą, kitais sanitariniais miško kirtimais – į miško tarpinio naudojimo apimtį. Patvirtinta miško kirtimų norma negali būti viršyta net ir vykdant didesnį kiekį sanitarinių miško kirtimų. Taigi, vykdant sanitarinius miško kirtimus, ta apimtimi nevykdomi planuoti kirtimai.

Po kirtimų VMU atsodina mišką mišriu, klimato kaitai atsparesniu, medynu.

VMU fotoinformacija