Sankcijos jau pliekia ūkius

Žada išmokėti iki lapkričio pabaigos

Į žemdirbių sąskaitas įkrito jau daugiau kaip 150 mln. Eur avansinių išmokų, tačiau šimtai ūkių jų iš viso negaus dėl nustatytų pažeidimų. „Nuo spalio vidurio žemdirbiams jau išmokėta apie 153 mln. Eur avansinių išmokų pagal schemas, pagal kurias jau galima mokėti.

Nors vieną avansinę išmoką yra gavę 105 tūkst. paramos gavėjų. Rytoj juos pasieks dar 10 mln. Eur, apie 2 tūkst. paramos gavėjų gaus avansinę išmoką. Taigi, mokėjimų procesas nuolat vyksta“, – praėjusį trečiadienį vykusiame KRK posėdyje aktualius skaičius pristatė Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė. Ji informavo, kad avansų mokėjimas – iki 300 mln. Eur – turėtų būti baigtas iki lapkričio pabaigos, o nuo gruodžio pradžios bus pradedama mokėti likusi išmokų dalis.

600 pareiškėjų  išmokų negaus

Kita NMA žinia sukėlė nerimą – daugiau nei 600 pareiškėjų išmokų negaus, nes patikrinus jų ūkius nustatyta pažeidimų. KRK nariai norėjo sužinoti, kokias klaidas daro ūkiai, kad sulaukia tokių sankcijų. Per 600 paramos gavėjų yra gana reikšmingas skaičius.

E. Raibytė paaiškino, kad sankcijų sulaukę paramos gavėjai neįvykdė tam tikrų reikalavimų: gal neturėjo valdymo dokumentų, gal nešienavo, neaugino daržovių, kurias buvo įsipareigoję auginti. Ji nuramino parlamentarus, kad tos išmokos nebus grąžintos atgal į ES biudžetą, bet liks Lietuvoje ir atiteks tvarkingai ūkininkaujantiems ūkininkams.

Seimo nariai norėjo konkretesnio atsakymo dėl sankcionuotų ūkių, teiravosi, kokios klaidos vyrauja ir galbūt reikėtų keisti teisės aktus, sprendžiant tokias problemas. „Vasarą teko bendrauti su kolegomis iš Vokietijos. Ten atvažiuoja agentūrų specialistai ir pasako, kur padaryta klaida, žmonės gali pasitaisyti“, – vokiečių patirtį persakė parlamentaras Jonas Gudauskas.

NMA atstovė teigė, kad ir Lietuvoje ūkininkai buvo informuojami dėl nevykdomų įsipareigojimų, tai leido padaryti nuotolinė pasėlių stebėjimo sistema. „Apie 80 proc. paramos gavėjų pasitaisė, susitvarkė ir apie tai mus informavo. Manau, kad ateityje tai leis dar labiau sumažinti sankcijų skaičių“, – kalbėjo E. Raibytė. Ji aiškino, kad NMA vasario mėnesį atlieka preliminarią sankcijų ir skolų analizę, ji yra patikslinama balandžio ir gegužės mėnesiais. Pasak NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorės, atlikus visą analizę ir išsiaiškinus dažniausias klaidas, kartu su Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) žiūrima, kaip patikslinti teisės aktus ir geriau informuoti žemdirbius.

„Šiuo atveju gal nereikėtų taip ilgai laukti, norėtųsi dabar žinoti tų 600 ūkių sankcijų priežastis“, – paragino KRK narys Juozas Baublys, sulaukęs kolegų pritarimo.

Nėra sertifikato – nebus avanso

Seimo nariai sakė girdintys besiskundžiančius ūkininkus, kad šiais metais vėluoja išmokų avansų mokėjimas. Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis dėstė, kad šiemet prasidėjo naujas finansinis laikotarpis ir išmokos mokamos pagal naują struktūrą – neliko žalinimo išmokų, kurias ūkininkai avansu gaudavo kartu su bazine išmoka, bet atsirado ekoschemos. „Kai kurių ekoschemų patikros nusikelia net iki kovo mėnesio. Šiemet taip bus su neariamąja žemdirbyste, tarpiniais pasėliais, tada bus ir išmokos“, – aiškino viceministras.

Ekologinių ūkių atstovai skundėsi, kad jie dar nėra gavę avansų. Apie tai raštu informavo KRK ir ŽŪM. „Didelė problema, kad dalis ūkininkų dar neturi ekologinės gamybos sertifikato už 2023 m. Patikros eina į pabaigą, o daugelis neturi sertifikatų, be kurių nėra tikimybės gauti avanso. Gali atsitikti taip, kad jei iki gruodžio pradžios nesulauksime sertifikatų, iki metų pabaigos negausime pinigų. O kompensacinės išmokos – didelė ekologinių ūkių finansų dalis“, – KRK posėdyje akcentavo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) atstovė Kristina Kazlauskaitė. Ji kvietė rasti sprendimą, kad ir be šių metų ekologinės gamybos sertifikato ūkiams būtų išmokamas avansas.

Kitas LEŪA atstovas Saulius Daniulis atkreipė dėmesį, kad ekologiniams ūkiams dabar sunkus periodas, nes ekologiškų produktų kainos susilyginusios su kitų produktų kainomis, Europos ekologiškų produktų rinkose – stagnacija. „Kai išmokas gauni spalį ar lapkritį, gali bankams skolas padengti ir veikloms skirti, o jei pavasarį – bankas jau gali būti areštavęs sąskaitas ir dar Valstybinei mokesčių inspekcijai būsi skolingas“, – pabrėžė ūkininkas.

Jeigu ekologinė patikra pramečiuoja?

Sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ vadovė Virginija Lukšienė tikino, kad vėlavimų nėra: „Dabar sertifikatų yra išduota arti 80 proc. 2023 m. ekologinės gamybos plotus deklaravusių ūkių. Liko nedaug. Savo darbus atliekame laiku.“ Ji pridūrė, kad 2022 m. išduoti sertifikatai galioja ir šių metų produkcijai, todėl išmokų avansų vėlavimų dėl šios priežasties neturėtų būti.

NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė paneigė, kad ekologinės gamybos sertifikatai nėra kliūtis ūkininkams išmokėti avansus: „Ragina išmokėti avansus ekologinių ūkių savininkams be sertifikatų, bet tai yra neįmanoma. Plotinės priemonės griežtai reglamentuotos ir negalima tiek avansų, tiek galutinės išmokos mokėti iš anksto neatlikus visų patikrų vietoje ir administracinių tikrinimų, įskaitant ir informacijos gavimą iš kitos institucijos. Mokama ne už produkciją, bet už hektarą, todėl turi būti tais metais išduotas sertifikuotas.“

Po tokių atsakymų ekologinės gamybos ūkių savininkus apėmė nerimas ir jiems kilo daugiau klausimų. „Pagal naują reglamentą „Ekoagros“ ekologinius ūkius gali tikrinti ir kas dvejus metus. Vadinasi, patikra ūkiuose, kurie neturi nusižengimų, gali pramečiuoti. Tokiu atveju jie negaus paramos, kol nebus tų metų sertifikato? Jeigu šiemet jo negaus, tai negaus ir paramos?“ – teiravosi S. Daniulis.

V. Lukšienė paaiškino, kad atliekant vertinimą, ar ūkis atitinka ekologinės gamybos reikalavimus, po patikros kaskart priimamas nutarimas ir jo pagrindu išduodamas sertifikatas. „NMA naudoja mūsų nutarimo išrašą, kuriame yra paskaičiuoti ir plotai. Jeigu kalbame apie patikras kas antrus metus, reikėtų patikslinti, kad nebus vykdoma patikra, įvertinus, jog ūkis yra nerizikingas ir tikrinamas galėtų būti kas antrus metus, bet sertifikatas bus išduodamas kasmet“, – patikslino „Ekoagros“ direktorė. Ji dar užsiminė, kad pasėlių deklaravimas baigėsi birželio 30 d., tad lieka trumpas laikas ūkių patikroms. „Jeigu kalbame apie išmokų avansinius mokėjimus ir tai susiejama su ekologinės gamybos sertifikatais, tai sukelia didelę problemą“, – pripažino V. Lukšienė.

Žemės ūkio viceministras E. Giedraitis atkreipė dėmesį, kad ekologinių ūkių savininkams avansai šiek tiek vėluoja ir dėl to, kad tiek ekologinis ūkininkavimas, tiek perėjimas prie ekologinės žemdirbystės yra integruotas į ekologines sistemas, todėl už tai pinigai paskaičiuoti vėliau nei bazinė ar pirmųjų hektarų išmoka.

Daug ekoschemų – daug ir darbo

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis pastebėjo, kad NMA dabar pluša dieną naktį, nes ŽŪM prikūrė daugybę ekoschemų. „Taip, išmokų avansus daug kas gavo, bet tos sumos nedidelės. O kodėl jos yra mažos? Todėl, kad ekoschemų prikurta kone tūkstantis ir dar plius viena. ŽŪM dar nėra patvirtinusi visų ekoschemų išmokų“, – savo nuomonę išsakė LŽŪBA atstovas.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.