2024/10/18
Remiantis Registrų centrui pateiktomis bendrovių ataskaitomis, pajamas per šį laiką gerokai mažino ar visai jų nebegavo „Inter RAO Lietuva“, „Eurochem Logistics International“, „PhosAgro Baltic“, „Amkodor Baltic“, „Belintertrans Baltic“, tuo metu jas augino vienintelė „IDS Borjomi Europe“, nors jos pelnas ir krito.
Tuo metu „MTZ Traktorius“ veiklą sustabdė penkeriems metams, „Vydmantų wind park“ pagamintos elektros niekas nepirko. Latvijos „TT Baltics“ filialas Lietuvoje ataskaitų už pastaruosius metus nepateikė.
Dalis FNTT sąraše esančių bendrovių – „EM System“, „EM Industry“, „SUEK Baltic“, „GTLK Lietuva 01“, Jūrų laivybos registras ir Lietuvoje veikusi Latvijos „Faberlic Baltija“ – veiklos nebevykdo, yra likviduojamos arba jau išregistruotos.
Dalis bendrovių per teismus bandė panaikinti jų įtraukimą į sankcionuojamųjų sąrašą, tačiau tik vienintelei „Lifosai“ pavyko to pasiekti.
Sąraše esančioms įmonėms taikomos skirtingos sankcijos: vienų įšaldytos tik lėšos, kitų – ir akcijos arba tik jos, trečių – dar ir nekilnojamasis turtas.
Nė su viena sankcionuota bendrove BNS nepavyko susisiekti.
Rusijos valstybinio energetikos koncerno „Inter RAO“ kontroliuojama elektros tiekėja „Inter RAO Lietuva“ pernai pajamų negavo, o 2022 metais jų gavo 85,2 mln. eurų – 1,4 karto mažiau nei 2021 metais (120,4 mln. eurų). 2020 metais jos pajamos siekė 133,5 mln., 2019-aisiais – 288,2 mln. eurų.
„Inter RAO Lietuvos“ grynasis pelnas užpernai siekė 19,2 mln. eurų – 2,6 karto daugiau nei 2021 metais (7,4 mln. eurų).
„Bendrovė gina savo pažeistas teises ginčydama, jos vertinimu, nepagrįstus Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos bei Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos sprendimus“, – 2023 metų ataskaitoje teigė bendrovė.
Vasario pabaigoje „Inter RAO Lietuvai“ nepavyko panaikinti FNTT sankcijų – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) bendrovės skundą galutinai atmetė. Įmonė teismui teigė, kad FNTT sprendimas jai daro materialinę įtaką, todėl teismui neleidžiant jo skųsti ribojamos teisės į jos teisminę gynybą.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarnyba 2022 metų birželį panaikino bendrovės leidimus vykdyti elektros tiekėjo veiklą susijusią su Rusija ir Baltarusija. Tuo pat metu įmonė paskelbė apie bankroto inicijavimą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2023 metų rugsėjį pripažino sprendimą neteisėtu, nes įmonė apie tai neinformavo visų kreditorių.
„Inter RAO Lietuvos“ veikla dėl sąsajų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu apribota 2022 metų pradžioje, įšaldytos jos lėšos, akcijos ir nekilnojamasis turtas (NT).
„Sodros“ duomenimis, įmonėje šiuo metu dirba du žmonės.
„Inter RAO Lietuvos“ grupės įmonė „Vydmantai wind park“ 2023-ųjų ataskaitoje nurodo, jog pernai tęsė elektros gamybą, tačiau jos nepardavė. Todėl ji patyrė 1,6 mln. eurų grynąjį nuostolį – 10,7 karto didesnį nei 2022-aisiais (0,15 mln. eurų).
Įmonė 2022 metų gegužę į sankcionuojamų įmonių sąrašą įtraukta dėl „Inter RAO“ sąsajų su V. Putinu.
Su bendrove dar 2022-aisiais trejų metų trukmės (iki 2023 metų rugsėjo) elektros pirkimo sutartį nutraukė Latvijos kapitalo elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šiemet liepą galutinai pripažino, kad sutartis buvo nutraukta teisėtai.
Vis dėlto įmonė rugpjūtį Regionų administraciniame teisme laimėjo bylą prieš Energetikos ministeriją, kuri 2022 metais pareiškė prieštaravimą bendrovės ir investicinės bankininkystės įmonės „Orion Securities“ sandoriui dėl elektros pardavimo, kuriam reikėjo FNTT leidimo. Nuomonę tarnybai pateikusi ministerija teigė, kad sandoris prieštarauja teisės aktams.
Teismas tuomet sprendė, kad ministerija nepakankamai aiškiai motyvavo savo sprendimą, individualiai neįvertino FNTT sąraše esančios Vydmantų vėjo parko valdytojos situacijos.
Vakarų Lietuvoje esančiame vėjo parke yra 15 elektrinių, kurių bendra instaliuota galia siekia 30 megavatų (MW). Bendrovėje šiuo metu dirba 4 žmonės, rodo rekvizitail.lt domenys.
Šveicarijoje registruotos „EuroChem Group“ valdomos Klaipėdos krovinių gabenimo bei laivų agentavimo bendrovės „Eurochem Logistics International“ pajamos 2023 metais siekė 0,8 mln. eurų – 5,1 karto mažiau nei 2022 metais (4,1 mln. eurų). 2021 metais jos siekė 16,8 mln. eurų, 2020-aisiais – 18,3 mln. eurų.
Registrų centrui pateiktoje 2023 metų ataskaitoje nurodoma, kad bendrovė šiemet prognozuoja 100 proc. pajamų mažėjimą. Pernai ji teigia gavusi pajamų iš Rusijos įmonių.
Bendrovės grynasis pelnas pernai, palyginti su 2022 metais, mažėjo 3 kartus iki 123,6 tūkst. eurų (382,8 tūkst. eurų). 2021 metais jis siekė 0,8 mln. eurų.
Įmonės teigimu, dėl ribojimų ji nebegali vykdyti jokios komercinės veiklos, mokėjimai atliekami tik iš anksto gavus FNTT leidimą.
„Įmonės komercinė veikla Lietuvoje sankcijų paskelbimo laikotarpiu yra nevykdoma, sankcijos turės tiesioginę įtaką įmonės veiklos apimtims ir rezultatams 2024 metais“, – teigė „Eurochem Logistics International“.
Bendrovės veikla buvo apribota 2022 metų kovą, įšaldytos jos lėšos ir akcijos.
FNTT nurodo, kad įmonei sankcijos taikomos dėl sąsajų su Kremliui artimu oligarchu Andrejumi Melničenka, kuris anksčiau buvo netiesioginis Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ akcininkas – šiuo metu jos naudos gavėjai Registrų centre nurodomi trys asmenys – Rusijos pilietis Andrejus Fokinas ir du Kipro piliečiai.
„Sodros“ duomenimis, įmonėje šiuo metu dirba septyni žmonės.
Rusijos kapitalo mineralinio vandens „Boržomi“ prekybos įmonė „IDS Borjomi Europe“ pernai grynąjį nuostolį sumažino 2,8 karto iki 134,6 tūkst. eurų (2022 metais – 378,2 tūkst. eurų). Jos nuostoliai prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) siekė 132,8 tūkst. eurų bei taip pat mažėjo 2,8 karto.
Bendrovė per metus gavo 9,45 mln. eurų pajamų – 5,7 proc. daugiau nei 2022-aisiais (8,9 mln. eurų).
„IDS Borjomi Europe“ ataskaitoje teigia, kad visas jos akcijas kontroliuoja Nyderlandų Antiluose registruota bendrovė „IDS Borjomi Beverage“. Visos Lietuvos įmonės akcijų yra įšaldytos.
„IDS Borjomi Europe“ 2009 metais Vilniuje įkūrė dar septyneriais metais anksčiau veiklą pradėjusi Sakartvelo bendrovė „IDS Borjomi International“. 60 proc. pastarosios įmonės akcijų iki 2022-ųjų birželio valdė Rusijos finansų ir pramonės konsorciumas „Alfa“, kurio naudos gavėjams dėl Rusijos karo Ukrainoje buvo pritaikytos Vakarų sankcijos.
12 darbuotojų turinti bendrovė į sankcijų sąrašą įtraukta dėl ryšių su Rusijos oligarchais Aleksejumi Kuzmičevu, Germanu Khanu, Mikhailu Fridanu ir Petru Avenu.
Su Rusijos milijardieriumi Andrejumi Gurjevu susijusi trąšų gamintoja „PhosAgro Baltic“ 2023 metais pajamų negavo. 2022 metais jos siekė 16,6 mln. eurų ir, palyginti su 2021 metais, mažėjo 6,9 karto (113,8 mln. eurų). 2020 metais jos buvo 75,2 mln. eurų.
Bendrovė pernai patyrė 0,67 mln. eurų grynojo nuostolio – 31 proc. mažiau nei užpernai (0,97 mln. eurų). 2021 metais ji uždirbo 2 mln. eurų grynojo pelno, 2020 metais – 1,3 mln. eurų.
Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad pernai bendrovė teikė finansines konsultavimo paslaugas grupės įmonėms, o šiemet tikisi laimėti teismus ir atsikovoti rinką.
Įmonės teigimu, ji neveikia nuo 2022 metų kovo, kai buvo įtraukta į FNTT sankcionuotų įmonių sąrašą. Iki to laiko ji prekiavo Baltijos šalyse.
„Bendrovė nesutinka su FNTT pozicija ir laiko, kad sankcijos bendrovei nėra taikomos, o FNTT priešingas veikimas nėra suderinamas su teisės aktais“, – teigė bendrovė.
BNS rugsėjo pradžioje rašė, kad FNTT leido „PhosAgro Baltic“ keisti pavadinimą, valdybą bei įstatus. Regionų administracinis teismas rugsėjo pradžioje patvirtino tai numatančią bendrovės ir tarnybos taikos sutartį bei nutraukė bylą.
Pasak FNTT, toks leidimas buvo suteiktas su sąlyga, kad įmonė toliau laikysis Lietuvoje galiojančių tarptautinių sankcijų.
„PhosAgro Baltic“ vadovas Vladimiras Kolesnikovas BNS anksčiau atsisakė komentuoti planuojamus pokyčius.
Bendrovės veikla buvo apribota 2022 metų kovą, įšaldytos jos lėšos ir akcijos.
„Sodros“ duomenimis, įmonėje šiuo metu dirba du žmonės. Registrų centro duomenimis, vienintelė „PhosAgro Baltic“ akcininkė – Kipre registruota įmonė „Purefert Limited“.
Metalo gaminių tiekėja – Šiaulių „BMZ Baltija“ į sankcionuojamų įmonių sąrašą įtraukta 2022 metų gegužę, šį FNTT sprendimą bendrovė siekė panaikinti.
Pernai kovą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įpareigojo Regionų administracinį teismą iš naujo svarstyti „BMZ Baltijos“ prašymą išbraukti bendrovę iš sąrašo. Pastarojo teismo atstovė Sigita Gamulėnienė rugsėjo viduryje BNS informavo, jog pasiruošimas nagrinėti bylą baigtas, ji bus nagrinėjama spalio 21 dieną.
Į sąrašą įmonė įtraukta dėl ryšių su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka.
Bendrovė 2023 metų ataskaitoje nurodo, jog dėl sankcijų įšaldyti jos aktyvai, todėl veikla yra paralyžiuota, o tęsiantis ginčui teisme, ji negali pirkti ir parduoti produkcijos. Kol yra FNTT sąraše, „BMZ Baltija“ veiklos neplanuoja.
Įmonė pernai ji patyrė 0,588 mln. eurų nuostolį, o pajamų negavo. 2022 metais įmonė uždirbo 1,257 mln. eurų pelno, gavo 66,55 mln. eurų pajamų.
Baltarusijos kapitalo transporto priemonių gamintoja „Amkodor Baltic“ pernai gavo 14,1 tūkst. eurų pajamų – 6,7 karto mažiau nei 2022 metais (94,8 tūkst. eurų), 58 kartus mažiau nei 2021 metais (821,3 tūkst. eurų) ir 300 kartų mažiau nei 2020 metais (4,2 mln. eurų).
Bendrovės grynasis nuostolis pernai siekė 230,3 tūkst. eurų – 5 proc. daugiau nei 2022 metais (218,6 tūkst. eurų). 2021 metais jis buvo 90,2 tūkst. eurų.
Bendrovės veikla dėl sąsajų su Baltarusijos verslininku Aleksandru Šakutinu buvo apribota 2020 metais, įšaldytos jos lėšos ir akcijos.
„Sodros“ duomenimis, įmonėje šiuo metu nėra darbuotojų.
Baltarusijos ekspeditorių įmonių „Belintertrans“ valdoma Klaipėdos transporto ir ekspedijavimo įmonė „Belintertrans Baltic“, pernai pajamas mažinusi 858 kartus – nuo 6,84 mln. iki 7,94 tūkst. eurų, ataskaitoje nurodo, kad šiemet planuoja gauti apie 330 tūkst. eurų pajamų.
Dėl sankcijų ir finansinių operacijų apribojimo pernai įmonė patyrė 161,7 tūkst. eurų grynojo nuostolio, jis buvo 5,47 karto mažesnis nei 2022 metais (866 tūkst. eurų).
„Belintertrans Baltic“ lėšos įšaldytos dėl ryšių su A. Lukašenka ir šios šalies transporto ir ryšių ministru Aliaksejumi Auramenka.
Vienintelis Vilniuje registruotos Minsko traktorių gamyklos prekybos įmonės „MTZ Traktorius“ akcininkas 2023 metų balandį nusprendė sustabdyti įmonės veiklą penkeriems metams, nurodoma bendrovės dokumentuose Registrų centrui.
2021 metų finansinėje ataskaitoje, kuri Registrų centrui pateikta paskutinė, įmonė teigė praradusi galimybę vykdyti veiklą, mokėti darbuotojams algas, vykdyti mokestines prievoles.
Bendrovei nuo 2020 metų taikomos Europos Sąjungos sankcijos dėl ryšių su A. Lukašenka ir kai kuriais Baltarusijos pareigūnais.
2022 metais įmonės vadovas Virginijus Liberis BNS sakė, kad dėl sankcijų įmonė negali naudotis lėšomis, dėl to bus priversta nutraukti veiklą: „Grubiai tariant, esame A. Lukašenkos įmonė.“
Registrų centro duomenimis, dalis sankcionuotų bendrovių dėl sustabdytos veiklos pajamų negavo arba nepateikė ataskaitų Registrų centrui.
Automobilių dalių pardavėja „EM System“ ir jos valdoma žemės ūkio technikos pardavėja „EM Industry“ neveikia nuo 2022 metų. Jų veikla dėl sąsajų su Baltarusijos verslininku A. Šakutinu buvo apribota 2022 metų vasarį.
„EM System“ prieš jai pritaikant sankcijas 2021 metais gavo 413 tūkst. eurų pajamų – 17,5 karto mažiau nei 2020 metais (7,2 mln. eurų), ji patyrė 103 tūkst. eurų grynojo nuostolio (346,1 tūkst. eurų pelno).
Registrų centrui pateiktuose „EM Industry“ dokumentuose nurodoma, kad vienintelė įmonės akcininkė 2022 metų pradžioje buvo „EM System“. Duomenys apie bendrovių naudos gavėjus Registrų centrui nepateikti.
„Sodros“ duomenimis, bendrovėje „EM System“ dirba vienas žmogus, o „EM Industry“ – nė vieno.
Latvijos kelionių organizatorės „TT Baltics“ Lietuvos filialas finansinės ataskaitos RC nepateikė. Sankcijos pasaulinės kelionių bendrovės TUI atstovei Baltijos šalyse pritaikytos dėl ryšių su Rusijos oligarchu milijardieriumi Aleksejumi Mordašovu.
„TT Baltics“ lėšos įšaldytos 2022-aisiais, o daliai klientų dėl sankcijos atšauktos kelionės.
Registrų centro duomenimis, dalis sankcionuotų bendrovių likviduojamos arba jau likviduotos.
Tarp tokių – dėl ryšių su A. Melničenka į FNTT sąrašą įtrauktas Rusijos bendrovės SUEK (Sibiro anglių energetikos kompanija – BNS) padalinys Lietuvoje „SUEK Baltic“. Likviduojama bendrovė ataskaitoje nurodo pernai neveikusi, šiemet ji uždarys ir antrinę įmonę JAV.
Jos grynasis nuostolis pernai siekė 106 tūkst. eurų (2022 metais – 323 tūkst. eurų).
2022 metais „SUEK Baltic“ pardavinėjo anglį Estijai ir Latvijai, taip pat prekiavo trąšomis Lietuvoje ir Lenkijoje, be to, bendrovės filialas Didžiojoje Britanijoje prekiavo mikrosferomis, tačiau nuo 2022 metų balandžio nutrauktos visos sutartys, atleisti darbuotojai, atsiskaityta su pirkėjais ir tiekėjais, sumokėti mokesčiai.
Likviduojama ir Rusijos vyriausybės netiesiogiai valdoma orlaivių pirkimo ir nuomos bendrovė „GTLK Lietuva 01“. 2014 metais įsteigta įmonė paskutinę ataskaitą Registrų centrui teikė 2020-aisiais, ankstesni dokumentai rodo, kad pajamų įmonė negauna nuo 2018 metų, o iki tol jos metinė apyvarta siekė 1,6–6,6 mln. eurų.
Su Vitalijumi Saveljevu siejamas Jūrų laivybos registras taip pat likviduojamas – 2022 metų FNTT sprendimu buvo užšaldytos įmonės lėšos, akcijos ir NT.
Rusijos kosmetikos pardavėjai „Faberlic“ priklausiusios Latvijos „Faberlic Baltija“, Lietuvoje turėjusios filialą, veikla dėl sąsajų su Aleksejumi Nečajevu buvo apribota 2022 metų vasarį, įšaldytos jos lėšos.
Latvijos informacijos bazės „Lursoft“ duomenimis, „Faberlic Baltija“ likviduota 2022 metų vasarą. Tų metų rugpjūtį „Lursoft“ skelbė, kad A. Nečajevas yra „Faberlic Baltijos“ naudos gavėjas, 1997 metais įsteigęs pirmą tiesioginės prekybos įmonę Rusijoje „Russian Line“ (vėliau – „Faberlic“).
„Lursoft“ duomenimis, 2021 metais „Faberlic Baltijos“ apyvarta siekė 20,6 mln. eurų, pelnas po mokesčių – 0,8 mln. eurų. „Faberlic“ nurodo, jog veikia 40 pasaulio šalių ir vien Rusijoje turi per 9,4 mln. klientų.
„Lifosa“ iš FNTT sąrašo pašalinta nuo šių metų liepos 1-osios, Vyriausybei atnaujinus Tarptautinių sankcijų įgyvendinimo tvarkos aprašą, pagal kurį į FNTT sąrašą įtraukiamos tik tos įmonės, kurioms nėra paskirtas laikinasis administratorius.
Įmonę išbraukus nebeliko prasmės tęsti jos ir FNNT ginčo teisme – Regionų administracinis teismas rugsėjį patvirtino šalių taikos sutartį.
Birželį po metų pertrauktos įmonė atnaujino fosforo trąšų gamybą. Šiemet ji tikisi padidinti gamybos apimtis ir gauti beveik tris kartus daugiau pajamų nei pernai – apie 357 mln. eurų. Pernai jos pajamos siekė 133,6 mln. eurų – dukart mažiau nei užpernai (274,6 mln. eurų).
Pernai „Lifosa“ patyrė 52,8 mln. eurų grynojo nuostolio (2022 metais – 30,3 mln. eurų grynojo pelno), jos nuostolis prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė 47,1 mln. eurų (56,6 mln. eurų pelno).
2022 metų kovo 9-ąją Europos Sąjungai paskelbus sankcijas Kremliui artimam Rusijos oligarchui A. Melničenkai buvo įšaldytos „Lifosos“ sąskaitos. Dėl to įmonė keletą kartų buvo sustabdžiusi gamybą, o paskutinį kartą neveikė nuo praėjusių metų gegužės iki šių metų birželio.
Nuo 2022 metų gegužės bendrovės veiklą prižiūri finansų ministrės paskirtas laikinasis administratorius. Pernai gegužę juo paskirtos bendrovės „Valnetas“ įgaliojimai gegužės 22 dieną pratęsti dar vieneriems metams.
100 proc. „Lifosos“ akcijų priklauso Šveicarijoje registruotai bendrovei „EuroChem Group“, kurios 90 proc. akcijų valdo Kipro įmonė „AIM Capital“ – ji iki karo Ukrainoje priklausė A. Melničenkai, o šiuo metu jos naudos gavėja yra verslininko žmona Aleksandra. Jie abu įtraukti į Europos Sąjungos (ES) sankcionuojamų asmenų sąrašą.
Praėjusių metų pabaigoje įmonėje dirbo 891 darbuotojas, šiuo metu, „Sodros“ duomenimis – 946.
Autoriai: Aurimas Ragelis, Lukas Juozapaitis / BNS
UAB „Ūkininko patarėjas“
Įmonės kodas 133122411
PVM mokėtojo kodas LT331224113
Ats. sąsk. nr. LT154010042500061234,
LUMINOR bankas
Gedimino g. 27, LT-44319 Kaunas
Tel. (8-37) 225 300
El. paštas: referente@ukininkopatarejas.lt
.gif)
