Sartų žirgininkų išgelbėti arkliai laukia pirkėjų

Prieš pusantrų metų Lietuvą sukrėtė šiurpūs vaizdai iš Vilniaus r. ūkininko Algio Alfredo Kaušakio ūkio – jame pasibaisėtinomis sąlygomis buvo laikoma apie pusantro šimto įvairaus amžiaus paliegusių, nusibadavusių arklių. Teismo sprendimu iš savininko gyvuliai buvo konfiskuoti ir perduoti valstybės įmonės „Lietuvos žirgynas“ Zarasų r. įsikūrusio Sartų skyriaus laikinajai globai. Prižiūrimi specialistų dabar gyvuliai yra atsigavę ir sustiprėję tiek, kad gali būti parduoti ir iškeliauti į nuolatinius namus – visą šią savaitę Sartų žirgyne vyksta 61 arklio (kumelių, kumelaičių ir eržiliukų) viešasis pardavimas.

Sartų žirgininkams patikėtoje anksčiau A. A. Kaušakiui priklausiusioje bandoje šiuo metu yra 132 arkliai. Jie bus parduodami ne visi iš karto. Šią savaitę pirkėjų laukiama kumelėms su šiais metais atvestais kumeliukais (kaina – 4 tūkst. Lt), kumelėms nuo 2 iki 7 metų amžiaus (3500 Lt) ir pernai atvestiems eržiliukams bei kumelaitėms – 2 tūkst. Lt. Nustatyti santykinai nemažas pardavimo kainas žirgyną įpareigoja tebevykstantis teisinis procesas. Konfiskuojant arklius iš bu­vusio savininko, viešojoje erdvėje buvo teigiama, jog tai vertinga žemaitukų banda, įsi­gyta pasinaudojant ES parama. Tačiau UAB „Lietuvos žirgynas“ direktorius Žilvinas Badikonis pasakoja, kad nors buvęs savininkas bandą ir buvo įregistravęs kaip Lietuvos stambiųjų žemaitukų ir žemaitukų, arkliai gyveno palaidi, pora­vosi nekontroliuojami, o at­ves­ti palikuoniai nebuvo regis­truojami. Todėl teko sudaryti ekspertų komisiją, kuri įvertino individualią kiekvieno parduodamo arklio genetinę vertę.

„Deja, buvo konstatuota, kad daugumą globotinių galima priskirti tik mišrūnams, t. y. Lietuvos vietiniams. Net amžių vyresniems arkliams galėjome nustatyti tik „liaudiškuoju būdu“ – pagal dantų būklę, nes jokiame registre šie arkliai niekada nebuvo registruoti. Dvidešimties globotinių kraujo mėginius yra paėmę LSMU VA Gyvulininkystės instituto specialistai. Šią savaitę turėtume gauti galutinius atsakymus, kiek veislinių yra tarp jų“, - apie arklių parengimo parduoti procedūras pasakoja Ž. Badikonis. Pasak jo, eržilai bus pardavinėjami vėliau, nes žirgyne trūksta fizinės jėgos galiūnais tapusius buvusius paliegusius gyvulius iš aptvaro suvaryti į gardus, paimti jų kraujo mėginius, suženklinti mikroschemomis. „Viena vertus, džiaugiamės, kad eržilai tapo tokie gyvybingi, bet yra ir baimės, kad arklidėse jie gali ką nors rimtai sugadinti ir pridaryti nuostolių“, - kalba UAB „Lietuvos žirgynas“ direktorius. Į klausimą, ar nėra nerimo, kad Sartų žirgininkų rūpestingai globoti arkliai gali būti nusipirkti mėsai, Ž. Badikonis teigia tikįs, jog Lietuvoje rasis žmonių, norinčių arklio kaip ūkio pagalbininko ar sodybos puošmenos. „Įdėjus sumanumo ir meilės šie arkliai puikiai tiks tiek darbui, tiek pramogai“, - įsitikinęs Ž. Badikonis.