Kaunas +8,1 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 15 Spa 2026
Kaunas +8,1 °C Debesuota
Ketvirtadienis, 15 Spa 2026




Šiemet seniausios Lietuvoje tradicinės ristūnų lenktynės turėjo įvykti jau 113-ą kartą. Deja, ant Sartų ežero nėra ledo, o Dusetų hipodrome – žirgų bėgimo tako.

Stasys BIELSKIS
ŪP korespondentas  

Sartų žirgų lenktynės. Nei ledo, nei bėgimo tako, nei ateities vizijos

2025/01/31


Padidink tekstą

Neilgai džiaugėmės, kad pernai po penkerių metų pertraukos pagaliau įvyko tikros žirgų lenktynės ant Sartų ežero ledo. Prieš tai, 2023-iaisiais, jos nevyko ne tik dėl netinkamų oro sąlygų, bet ir dėl Dusetų hipodromo akcijų (89 proc. akcijų) valdytojos Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), niekaip nesugebančios tinkamai sutvarkyti žirgų bėgimo tako, užsispyrimo. Jau pranešta, kad šiemet Sartų žirgų lenktynės vyks vasario 15 d. Tradiciškai jos būdavo rengiamos pirmąjį vasario savaitgalį, tačiau dėl šiltų oro sąlygų nutarta jas perkelti. O pastarosiomis dienomis nuspręsta, kad lenktynių visai nebus – organizuojama tik šiai tautos tradicijai skirta šventė Dusetose.

Sugrįžkime į praeitį

Jau net antrosios klasės moksleivių lietuvių kalbos vadovėlyje yra minimos tradicinės Sartų lenktynės. Nuo seno vasario pirmąjį šeštadienį, per Grabnyčias, visi keliai vesdavo į Dusetas. Čia vykdavo respublikinės ristūnų žirgų lenktynės ir nacionalinį paveldą bei etnines vertybes propaguojanti žiemos šventė, kurią tradiciškai daugelį metų organizuodavo ŽŪM kartu su jai pavaldžiomis institucijomis, Respublikinė lenktyninių žirgų lyga ir Zarasų r. savivaldybė. Be lenktynių Lietuvos gyventojai plūsdavo ir į smagią žiemos mugę. Legendomis apipintos, šimtmečio tradicijomis išdabintos ristūnų lenktynės – unikali šventė, kuri garsina Dusetų kraštą šalyje ir Lietuvą pasaulyje.

Šiemet seniausios Lietuvoje tradicinės ristūnų lenktynės turėjo įvykti jau 113-ą kartą. Deja, situacija, kaip ir prieš dvejus metus – 2023 m. pradžioje – vėl pasikartojo. Tuometis Zarasų r. savivaldybės administracijos direktorius, dabar savivaldybės tarybos narys Benjaminas Sakalauskas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad daugybę metų, kol būdavo geros oro sąlygos, visus šiuos renginius organizuodavo ir pirmu smuiku grodavo ŽŪM, ne vienas ministras čia atvažiuodavęs, net pats prezidentas Algirdas Brazauskas atvykdavęs. Lenktynės kai kuriais metais būdavo ir tarptautinės, kai dalyvaudavo žirgų iš kitų valstybių.

„ŽŪM kalbėjimas, kad tai turi būti savivaldybės rūpestis, yra tiesiog tyčiojimasis iš lietuviškų, jau daugiau nei šimtmetį besitęsiančių tradicijų. Nereikia juokinti svieto ir kalbomis apie stygių lėšų hipodromo rekonstrukcijai. ŽŪM sugeba surasti 5 mln. Eur kelioms musinukėms ar nendrinukėms išsaugoti. O dabar mėto bei švaisto pinigus net ir melioracijos grioviams užversti akmenimis, kad pelkių Lietuvoje būtų dar daugiau. Pinigų įvairiems projektams turi, bet ŽŪM ir Vyriausybės darbų tęstinumo absoliučiai nėra. Aš vartoju tokius žodžius – antivalstybinis požiūris – ne tik kalbėdamas apie Sartų lenktynes, kurios yra ŽŪM nuosavybė, bet ir todėl, kad jai turėtų būti taikomos sankcijos už netinkamą turto naudojimą. Kai kur tame take jau yra ir įdubimų, ir duobių, todėl, manau, Valstybės kontrolė galėtų pasidomėti, kaip šis „UAB’as“ valdo savo turtą“, – piktinosi B. Sakalauskas.

Zarasiškis politikas kalbėjo, kad žirgų ristūnų lenktynės vienareikšmiškai iki šiol buvo pati didžiausia žiemos šventė Lietuvoje. Užsikimšdavo visi keliai, visos autostrados – kiek žmonių važiuodavo ir su kokia nuotaika. „Žiemos metu tokių renginių poreikis yra didžiulis. Ir, aišku, matau, jog žirgininkai yra labai nusivylę. Mes taip pat, kadangi ne savivaldybės administracijos jėgoms organizuoti tokį respublikinį renginį“, – teigė ŪP pašnekovas ir pridūrė, kad, nesant ledo hipodrome, pakaktų ir gero žirgų bėgimo tako, kurio ŽŪM nesugeba sutvarkyti, nors šis ir yra jos nuosavybė.

Nėra suprantančių, ko reikia

Respublikinės lenktyninių žirgų lygos (RLŽL) direktorė Joana Kėrytė ŪP patvirtino, kad tokia situacija susiklostė tik todėl, jog per daugelį metų nebuvo sukurta tokioms lenktynėms tinkama infrastruktūra. „Mano žiniomis, Sartų hipodromo tako rekonstrukcijai pakaktų 250 tūkst. eurų. Savivaldybės merei Nijolei Guobienei pakalbėjus su ŽŪM, pasiektas susitarimas, kad biudžetas šiam renginiui bus skiriamas toks pat, kaip ir praėjusiais metais, o šiandien jau girdžiu, kad paskirtos minimalios lėšos – tik paradui“, – pasakojo J. Kėrytė.

Jos žodžius patvirtino ir Zarasų r. savivaldybės merės N. Guobienės patarėja Simona Matusevičiūtė, savivaldybės administracijoje geriausiai išmananti šią veiklos sritį ir bandanti sukurti šventę. „Žmonės turi turėti tokį žiemos renginį, puoselėti žmogaus ir žirgo ryšį – tokia yra mūsų pagrindinė idėja. Šiais metais pakvietėme Utenos žirgyno atstovus, kurie karietomis vežios žmones, vyks įvairūs žirgų pasirodymai. Atvyks žirgų iš Biržų, Vilniaus ir Trakų, jie dalyvaus parade. Renginys bus toks pat kaip ir 2023 m.“, – apie būsimą šventę kalbėjo S. Matusevičiūtė.

Anot J. Kėrytės, daugybė žmonių norėtų, kad ateityje šis sportas išliktų gyvas. „Norime turėti infrastruktūrą, kad nebūtume priklausomi nuo absurdiškų situacijų. Dabartinis žirgų bėgimo takas yra netinkamas, jis turi būti kaip ir visoje Europoje. Panašūs takai visur Lietuvoje buvo įrenginėjami visiškai netikslingai ir nesuprantant šio sporto specifikos. Yra pavyzdžių Lazdijuose ir Raseiniuose, kur dabar tokie objektai stovi nenaudojami. Panašiai ir Utenoje, sudarius keistą koncesijos sutartį. Per pastaruosius dešimtmečius šalyje būta daug tokių atvejų, kai didžiulės ES lėšos buvo skirstomos taip, kad šiandien nieko neturime. Nėra ir žmonių valdžioje, iš tikrųjų suprantančių, ko reikia, ir turinčių noro gilintis, kaip ištaisyti esamą situaciją“, – pastebėjo RLŽL direktorė.

ŪP pašnekovė paminėjo ir tai, kad valdžios atstovai nenori remti naujų pasiūlymų, kuriuos ji teikė, pvz., varžybų transliacijos. Gyva transliacija iš varžybų, pasak J. Kėrytės, jiems yra neįdomi. „Dabar, kai visuomenė gyvena online ir viskas skaitmenizuota, mes jau dvejus metus iš eilės rengiame tiesiogines kiekvienų varžybų transliacijas ir matome, kaip auga srautas žmonių, žiūrinčių šias varžybas. Mūsų sąlygomis, kiek mes galime padaryti, jos tikrai nėra įspūdingos komentavimo kokybe ar vaizdo kamerų kiekiu, bet vis tiek stengiamės, kad visuomenė galėtų matyti šį sportą, kuris nyksta. Mūsų valstybės požiūris yra kitoks ir, kaip „Ūkininko patarėjas“ anksčiau skelbė savo straipsnyje, kažkurio ŽŪM atstovo teiginį, deja, arklys – ne gyvulys“, – savo nuomonę dėstė ŪP pašnekovė. Ji neslėpė ir pačios pagrindinės, bet liūdnos situacijos esmės – ŽŪM nei nori būti organizatorė, nei ieško ilgalaikių sprendimų, kad situacija pasikeistų.

Hipodromo likimas – ministro rankose

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. sausio 31 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2026/10/14

Teoriškai – strategiškai svarbus, praktiškai...

Rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Nacionalinių saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo žemės ūkis buvo įtrauktas į „svarbiausių nacionalinį saugumą užtikrinančių Lietuvos vidaus politikų“ sąrašą. Apie tai, kodėl iki &scaro...
2026/10/14

Ne vien pasipuikuoti, bet ir edukuoti

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Prienų skyriaus vadovas Edgaras Veingertneris turėjo svajonę kada nors Prienuose surengti regiono medžioklės trofėjų parodą ir ją išpildė kartu su sutuoktine medžiotoja Paulina. Spalio 9 d. Prie...
2026/10/14

Batalijos dėl BŽŪP biudžeto – jau netrukus

Briuselyje prasideda derybos dėl žemės ūkio subsidijų nuo 2028 m. ES pirmininkaujanti Airija nori užkirsti kelią tolesniam tiesioginių išmokų mažinimui, tačiau Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas reikalauja taupyti, tame tarpe ir žemės ...
2026/10/14

Saugo ne tik aludarystės amatą, bet ir bendrystę

Pasvalys („Darbas“). 89-erių Julikas Simonaitis Kalneliškių vienkiemyje iki šiol alų daro taip, kaip jį darė jo tėvai – senuoju būdu, neskubėdamas ir nekeisdamas medinių kubilų į modernesnius indus. Tačiau jo i...
2026/10/14

Kaip maistas pasiektų gyventojus krizės metu: pasirengimą stiprina rezervas ir duomenys

Stringa maisto tiekimo grandinės, didžiuosiuose prekybos centruose ima trūkti produktų. Tai – vienas iš pratybose „Vyčio skliautas 2026“ imituotų scenarijų, privertęs ieškoti konkrečių atsakymų: kur yra reikiamų pro...
2026/10/14

Šiemet per rugsėjį šalyje įregistruota beveik 40 proc. daugiau elektromobilių nei pernai tą patį mėnesį

Lietuvoje iš viso jau įregistruoti 62 974 elektriniai lengvieji automobiliai, kai prieš metus registre jų buvo 40 276. Šiemet per rugsėjį šalyje įregistruoti 2 673 lengvieji elektriniai automobiliai – 39,5 proc. d...
2026/10/14

Vyriausybė pritarė, kad bendrijas galėtų steigti daugiau nekilnojamojo turto savininkų

Trečiadienį Vyriausybės posėdyje pritarta Aplinkos ministerijos parengtam Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo paketui, kuriuo siūloma sudaryti sąlygas didesniam ratui nekilnojamojo turto savininkų st...
2026/10/14

Burnos pakitimai: kodėl nereikėtų laukti, kol pradės skaudėti?

Negyjanti opa ar naujai atsiradęs darinys burnoje gali nesukelti skausmo, tačiau tokių pakitimų nereikėtų ignoruoti. Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojas otorinolaringologas Vytautas Junčys primena: nors dauguma jų nėra piktybiniai, vi...