Saugomų rūšių ekvilibristika

Staigmena deklaruojant

Telšių r. ūkininkas Arūnas Andrijauskas nepraleidžia pro ausis informacijos apie saugomus mažuosius erelius rėksnius, mat pastebėta, kad šie paukščiai gyvena teritorijoje, kur jis ūkininkauja. Tiesa, telšiškis prisipažino šių paukščių nematęs, tačiau, saugant juos, yra įpareigotas laikytis nustatytų ribojimų. „Pats nesu matęs erelių, ir kiti aplinkui nėra regėję, bet aplinkosaugininkai sako, kad jie gyvena“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė mišriojo ūkio savininkas.

Apie saugomus mažuosius erelius rėksnius jis sužinojo, kai šiemet deklaravo pasėlius. Pernai pirko žemę, kur buvo pievos, rudenį ją suarė, o šiemet pavasarį deklaruojant paaiškėjo, kad ten kažkur gyvena saugomi paukščiai, todėl gavo įpareigojimą suartą lauką vėl paversti pieva. „Blogiausia, kad apie tai nesi informuojamas ir staiga sužinai, jog gyvena mažieji ereliai ir nustatomi reikalavimai. Šie paukščiai turėtų perėti medžių viršūnėse, bet man yra įpareigojimas daugiamete pieva paversti 11 ha jau dirbamų laukų“, – pasakojo A. Andrijauskas.

Ūkininkas norėtų žinoti, kaip ir pagal ką nuspręsta, kad ten gyvena mažieji ereliai. Jis prisipažino turintis šalia prastesnių pievų, kurių nearia, bet dėl erelių palikti reikia būtent jau suartą lauką.

Stebina duomenys

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) pirmininko Algio Gaižučio teigimu, SRIS galima įžvelgti piktnaudžiavimų, kurie skaudžiai smogia žemės ir miškų savininkams bei naudotojams. „Jeigu ūkininkui deklaruojant plotus pasirodo „paukščiukų sluoksnis“, o tai reiškia, kad yra saugomų paukščių, atsiranda ribojimai ūkinei veiklai. Pavyzdžiui, jeigu šernai išknisa pievą, jos negali tvarkyti, nes ten yra saugomi paukščiai. Tai užfiksuota, bet dar nežinia, ar jų ten iš tikrųjų yra, ar jų nėra. Jeigu kažkas pamato, kad ten neva yra plėšraus paukščio lizdas, netgi nenurodant rūšies, sustabdoma planuota ūkinė veikla ir iš naudojimo išimama nuo kelių iki keliolikos ha miško. Įdomiausia, kad draudimai atsiranda iš karto, net jeigu paukščių lizdo nėra. O norint panaikinti įrašą, kad fakto vis tik nėra, užtrunka nuo kelių mėnesių iki kelerių metų“, – ŪP aiškino LMSA vadovas.

Jis atkreipė dėmesį į SRIS skelbiamą informaciją, kad 2025 m. buvo užfiksuota 17 tūkst. stebėjimų, o vienas aktyviausias stebėjimų fiksuotojas pateikė net per 5 tūkst. duomenų apie pastebėtas saugomas rūšis. „To tiesiog fiziškai neįmanoma būtų padaryti, bet įrašas iš karto naudojamas kaip pagrindas taikyti apribojimą, net nepatvirtinus fakto, kad ten iš tikrųjų yra saugoma rūšis. Čia panašu, kai nustatoma potenciali buveinė ten, kur jos nėra, bet ji gal galėtų atsirasti po kelių dešimtmečių ar vėliau, ir taikomi apribojimai ūkinei veiklai, tik už tai nėra atlyginama“, – piktinosi  A. Gaižutis.

Saugomų rūšių apsaugą ir taikomą politiką Lietuvoje koordinuoja Aplinkos ministerija (AM) ir jai pavaldžios institucijos. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (VSTT) teikia duomenis apie Lietuvoje saugomas augalų, gyvūnų ir grybų rūšis, jų radavietes. Didžiausią stebėjimų dalį sudaro paukščiai – daugiau nei trys ketvirtadaliai visų įrašų.

Panašu į akibrokštą

Kaip veikia SRIS, susidomėjo ir KRK nariai. Rengiantis SRIS duomenų patikimumo parlamentinei kontrolei KRK narys Viktoras Pranckietis SRIS kuruojančioms ir administruojančioms institucijoms (AM, VSTT, Valstybinei miškų tarnybai) buvo pateikęs šūsnį aktualių klausimų, tačiau atsakymais liko nusivylęs ar net nustebęs.

„AM atsiuntė 7 lapų raštą, kur pridėta citatų, pusantro lapo užima informacija apie Poveikio vertinimą aplinkai (PAV), kurio neprašėme. Dar pasiremta Konstitucijos 54 str., kuris rašte yra iškraipytas, nes pacituota tik pirmoji sakinio dalis, o antroji – nutylėta. Pacituota, kad „valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga“ ir padėtas taškas. Nors Konstitucijoje čia padėtas kablelis ir toliau rašoma: „Prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai.“ Taigi, viena, kas patinka, paimame, o kas nepatinka – paliekame užribyje“, – stebėjosi parlamentaras.

Toks Konstitucijos nuostatos pateikimas gali būti panašus į tam tikrą akibrokštą. Tai, matyt, pajutęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas kėlė klausimą, ar dozuotas Konstitucijos citavimas gali būti laikomas patikimu informacijos pateikimu? Jis kartu priminė aplinkosaugos atstovų demagogijas apie paukščių direktyvą, kai nuolat kalbama tik apie jų saugojimą, bet nutylima apie jų populiacijų valdymą, ekonominį poveikį ir t. t.

Klausimai be atsakymų

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. liepos 3 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.