Saugomų rūšių informacinėje sistemoje – daugiau kaip 17 tūkst. paukščių stebėjimų

Paukščiai – ryškiausia stebėsenos dalis

Kaip ir ankstesniais metais, didžiausią dalį stebėjimų sudarė paukščiai – daugiau nei trys ketvirtadaliai visų įrašų. Tai rodo ne tik tai, kad paukščiai yra plačiai paplitę ir lengviau pastebimi, bet ir tai, jog Lietuvoje veikia aktyvi, profesionali ir gamtai neabejinga ornitologų bendruomenė.

Kitų organizmų grupių – žiedinių augalų, vabzdžių, žinduolių, varliagyvių – stebėjimų buvo gerokai mažiau. Taip pat registruoti grybai, moliuskai, samanos, ropliai, žuvys. Nors jų dalis mažesnė, kiekvienas toks įrašas yra svarbus, nes leidžia geriau suprasti skirtingų buveinių būklę ir jautrumą.

Dažniausiai fiksuotos rūšys

Tarp dažniausiai registruotų rūšių vyrauja gerai žinomi ir visuomenei atpažįstami paukščiai – baltasis gandras, juodoji meleta, didysis baublys, paprastoji griežlė, pilkoji kurapka, pilkoji gervė, paprastasis tulžys ir kitos rūšys.

Dalis įrašų pažymėti kaip „nenustatyta rūšis“. Ši kategorija naudojama tada, kai randamas paukščio lizdas, tačiau jo šeimininko tiksliai nustatyti nepavyksta. Dažniausiai tai sąmoningas sprendimas – lizdas užfiksuojamas, tačiau paukščiai netrikdomi, kad būtų išvengta neigiamo poveikio perėjimui. Tokia praktika atspindi atsakingą požiūrį į stebėseną.

Pokyčiai jau žinomose radavietėse

2025 metais buvo tikrinamos ir anksčiau registruotos radavietės. Iš viso patikrinta beveik tūkstantis vietų, kuriose saugomos rūšys buvo nustatytos ankstesniais metais.

Daugumoje jų situacija išliko stabili arba net pagerėjo – rasta daugiau individų ar panašus jų skaičius kaip ir ankstesnio patikrinimo metu. Tai rodo, kad daugelyje teritorijų taikomos apsaugos priemonės yra veiksmingos.

Vis dėlto dalis radaviečių buvo pripažintos sunykusiomis arba sunaikintomis. Radavietė naikinama tik tuomet, kai surenkama pakankamai patikimų duomenų, patvirtinančių, kad rūšis toje vietoje nebeaptinkama ir apsauga gali būti nutraukiama. Tokie atvejai primena, kad tam tikrose teritorijose išlieka rizikos veiksniai – buveinių pokyčiai, žmogaus veikla ar natūralūs procesai.

Padėka ir atsakomybė

Nuoširdžiai dėkojame aktyviai paukščių lizdus randančiai ir duomenis teikiančiai ornitologų bendruomenei. Jūsų indėlis yra itin svarbus saugant jautrias rūšis ir jų buveines. Be nuoseklaus ir atsakingo darbo nebūtų įmanoma kaupti tokios apimties duomenų.

Kartu primename, kad stebėsena turi būti vykdoma etiškai ir atsakingai. Ypač svarbu netrikdyti paukščių perėjimo laikotarpiu, vengti ilgo buvimo prie lizdų, nefotografuoti taip, kad būtų sukeliamas papildomas stresas ypač atsakingai elgtis naudojant bepiločius orlaivius, ir laikytis

saugomų teritorijų bei rūšių apsaugos reikalavimų. Perėjimo laikotarpis daugeliui rūšių yra pats jautriausias etapas, todėl net ir nedidelis trikdymas gali turėti reikšmingų pasekmių.

KVIETIMAS

Kviečiame prie Saugomų rūšių informacinės sistemos dar aktyviau prisidėti ne tik ornitologus, bet ir botanikus, entomologus, mikologus, herpetologus, teriologus bei kitų organizmų grupių tyrėjus. Kuo platesnis rūšių spektras bus fiksuojamas, tuo išsamesnį biologinės įvairovės vaizdą galėsime matyti ir priimti labiau pagrįstus apsaugos sprendimus. Kiekvienas įvestas stebėjimas – nepriklausomai nuo rūšies grupės – stiprina bendrą žinių pagrindą ir prisideda prie efektyvesnės gamtos apsaugos Lietuvoje.

Stebėjimų duomenis vesti galima prisijungus prie informacinės sistemos adresu https://sris.biip.lt/

Keli įdomūs statistiniai faktai:

• 2025 metais duomenis į saugomų rūšių sistemą įvedė 540 vartotojų.
• Daugiausiai stebėjimų pateikęs asmuo įvedė net 5646 stebėjimus.
• Seniausios radavietės, kuriose šiemet taip pat buvo pateikti stebėjimai, yra paprastojo stulgio ir kūdrinio pelėausio radavietės. Čia individai stebimi nuo 2010 metų.
• Ketvirtadalis suvestų stebėjimų yra susiję su lizdavietėmis ar kitais veisimosi požymiais.
• 2025 metais po beveik 30 metų pertraukos įvesti Liepsnotorios pelėdos stebėjimai. Jos stebėtos Elektrėnų ir Radviliškio rajono savivaldybėse.
• Pirmą kartą informacinėje sistemoje įvesta kerpė grakščioji žiovenė, tai yra kritiškai nykstanti rūšis: jos populiacija yra labai maža ir toliau mažėja todėl jai gresia itin didelė išnykimo rizika.

VSTT informacija