Saugomų teritorijų plėtra: kam viršūnėlės, o kam šaknelės?

Kategoriškai nepritaria

Miško ir žemių savininkų, miškininkų, medienos pramonės atstovai neseniai kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę dėl Saugomų teritorijų, Miškų ir Specialiųjų žemės sąlygų įstatymų pakeitimo projektų, kuriuose, įvairių organizacijų tvirtinimu, siūlomos vienpusiškos normos ne realiai, o deklaratyviai gamtosaugai ir segreguotai miškininkystei. Su pakeitimais jie kategoriškai nesutinka. Tai, jų manymu, gali turėti dramatiškų pasekmių: didelė miškų dalis būtų atribojama nuo žmonių lankymosi juose, ūkinės paskirties miško plotuose būtų didinamas kirtimų intensyvumas, mažėtų darbo vietų Lietuvos regionuose, taip pat sumokamų mokesčių.

Pagal valstybės institucijų skaičiavimus, siūloma saugomų teritorijų plėtra vien miškininkystės sektoriui 2019 m. kainomis kainuotų apie 2 milijardus eurų, neįskaičiuojant kitų rinkos dalyvių nuostolių ir jų indėlio į Lietuvos iždą sumažėjimo, tačiau didelės finansinės investicijos į saugomų teritorijų plėtrą nėra numatytos valstybės biudžete.

Pareiškimą premjerei pasirašiusių organizacijų atstovai konstatavo, kad Aplinkos ministerija (AM) iš esmės ignoravo pateiktas esmines pastabas dėl minėtų įstatymų pakeitimų.

Saugomų teritorijų plėtra buvo aptarta ir Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK). Šis komitetas prašė AM paaiškinimų, kiek yra tokių teritorijų, kiek jų apskaitoma oficialiojoje statistikoje, o kiek jų čia nepatenka, kokių saugomų teritorijų plėtra ir kokia apimtimi yra dar numatoma, kiek tam reikės papildomai lėšų, kokie yra žemės ir miško savininkų, žemdirbių ir miškininkų patiriami nuostoliai dėl aplinkosauginių apribojimų, kaip tai yra kompensuojama ir kt.

AM Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius teigė, kad šiuo metu Lietuvoje saugomų teritorijų plotas sudaro 18,38 proc., o šios Vyriausybės programoje numatyta, kad iki 2024 m. jis turi pasiekti 20 proc. Lietuvos teritorijos ploto, ketvirtadalis jų bus griežtai saugomos teritorijos. Taigi, iki šio tikslo trūksta 1,62 proc. Be to, Europos Sąjungos (ES) biologinės įvairovės strategija iki 2030 m. numato, kad ES saugomų teritorijų tinklas turi padidėti iki 30 proc. sausumos teritorijos ir 10 proc. visų saugomų teritorijų turi būti griežtai saugomos.

Esamiems įsipareigojimams reikėtų 4,5 mln. Eur: aktyviam privačių miškų išpirkimui ir apsaugos sutarčių sudarymui – kasmet po 1,5 mln. Eur (lėšos 2023–2025 m. paskirtos iš valstybės biudžeto); po 2016 m. Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo atsiradęs asignavimų poreikis vienkartinių kompensacijų išmokėjimui už nustatomus „Natura 2000“ teritorijų apsaugos tikslus – kasmet apie 3 mln. Eur. Priėmus įstatymą dėl kasmetinių kompensacijų apskaičiavimo metodo pasikeitimo papildomai kasmet reikėtų apie 20 tūkst. Eur (prognozė paremta praeities faktais).

AM atkreipė dėmesį, kad dauguma steigiamų naujų saugomų teritorijų yra „Natura 2000“ teritorijos (arba jos būtų įtrauktos į „Natura 2000“ tinklą), todėl privačių sklypų savininkams jų galbūt prarandamos pajamos dėl šiose teritorijose nustatytų veiklos apribojimų būtų kompensuojamos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšomis, skiriant „Natura 2000“ kompensacines išmokas.

Stulbinanti realybė

Labai įdomus yra „Natura 2000“ teritorijų steigimas. KRK narys Jonas Gudauskas teigė, kad kartais ūkininkai apie tokias teritorijas jų žemėse sužino per pasėlių deklaravimą, vykstant sandoriui pas notarą. „Registrų centro pažymoje nėra nurodyta, kad tai bus saugoma teritorija, pavyzdžiui, „Natura 2000“, ūkininkas įsigyja žemės ūkio paskirties žemę be apribojimų, o paskui jie atsiranda – negali arti ar sėti, gresia sankcijos, o jeigu įgyvendina projektą, gali iškilti problemų dėl jo finansavimo. Ką daryti, kad apie tai ūkininkai žinotų?“ – klausė parlamentaras.

Paaiškėjo stulbinanti realybė: nėra įstatyminio įpareigojimo informuoti kiekvieną žemės savininką, kai nustatoma „Natura 2000“ teritorija. „Ši problema egzistuoja, ją stengiamės išspręsti ir tokią nuostatą įrašome į įstatymo projektą, kad nustatant „Natūra 2000“ teritorijas arba vėliau keičiant teisinį reguliavimą taip, kad tai paveiktų žemės naudotojo teises, privaloma kiekvienam individualiai pateikti informaciją raštu“, – sakė A. Klimavičius.

Kas tos šešėlinės saugomos teritorijos?

Lietuvos miškų ūkio rūmų (LMŪR) prezidentas, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos direktoriaus pavaduotojas dr. Remigijus Bakys KRK prakalbo apie šešėlines saugomas teritorijas: „Diskutuojant apie saugomų teritorijų plėtrą būtų neblogai įsivertinti, ką turime dabar. AM vardija, kas yra oficialiuose saugomų teritorijų registruose, bet kad vaizdas būtų pilnas, norėtųsi žinoti, kiek yra teritorijų, kurios oficialiai nepatenka į saugomas, tačiau ten jau yra pritaikyti ribojimai ūkinei veiklai. Susidaro įspūdis, kad šalia oficialiai saugomų turime ir nemenką gabalą, sakykime, tokių šešėlinių.“

Jis dar pabaksnojo į kitą problemą: nėra įvertinta, kaip saugomų teritorijų plėtra paveiks tiek privatų, tiek valstybinį miškų sektorių. Ir pabrėžė, kad kompensacijoms numatytos pinigų sumos visiškai nedera su įstatyme keliamais tikslias. „Brandaus miško kaina siekia ir 30 tūkst. už ha. Tai ką už tuos ministerijos nurodomus milijonus galima nupirkti – 50 ha miško? Tai tėra lašas jūroje. Kompensacijų klausimas negali likti šalia įstatymo. Privati nuosavybė galioja tol, kol nepradeda veikti šis įstatymas. Tai kas čia yra? Vadinasi, Saugomų teritorijų įstatymas kelia save aukščiau Lietuvos Konstitucijos. Taigi, mes pasigendame realaus poveikio ūkio subjektams įvertinimo ir privačios nuosavybės apsaugos“, – apibendrino LMŪR prezidentas.

Kas yra tos šešėlinės saugomos teritorijos? „Tarkime, yra draustinis, rezervatas, tai – saugoma teritorija, kuri turi apsauginę juostą, kur taip pat pritaikomi įvairūs ūkinės veiklos apribojimai, bet ji nepatenka į saugomų teritorijų registrus, neturi tokio statuso. Šiuo atžvilgiu aplinkosaugininkai ir tam tikri valdininkai elgiasi nesąžiningai, sakydami, kad pas mus mažai saugomų teritorijų. Jeigu dabar suskaičiuotume miškus, kur apribota, kartais net labai stipriai, ūkinė veikla, tokių plotų būtų gerokai daugiau nei 18 proc.“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino dr. R. Bakys.

Kas kalama į galvas?

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas dr. Algis Gaižutis KRK atvirai kalbėjo, kad diskutuodami apie vadinamąsias šešėlines saugomas teritorijas AM atstovai gudrauja ir nemini, kad į oficialią statistiką pateikiamos tik svarbiausios saugomos teritorijos. Todėl ir saugomų teritorijų plotą, pateikiamą procentais, galima įvairiai interpretuoti.

„Vien gamtinis karkasas, kuris užtikrina natūralias sąsajas tarp saugomų teritorijų, apima net 65 proc. šalies teritorijos. Jeigu žiūrėsite į Lietuvos bendrąjį planą, ten labai aktyviai AM ir jai pavaldžios institucijos kiša tą nuostatą, kad visas gamtinis karkasas ar bent didžioji jo dalis turi būti palikta renatūralizacijai“, – pastebėjo A. Gaižutis.

Daug ką nustebinti turėjo Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidento Eimanto Pranausko pasisakymas: „Tai, kas dabar politikams kalama į galvas, kad mes iki 2030 m. privalėsime 30 proc. teritorijų saugoti, mano žiniomis, yra netiesa. Tai parašyta ES biologinės įvairovės strategijoje, bet strategija nėra joks juridinis dokumentas. Plėtra iki 30 proc. įkelta į Gamtos atkūrimo įstatymą, kurį jau atmetė 3 Europos Parlamento (EP) komitetai ir didžiausia EP partija. Kol kas šis įstatymas nepatvirtintas ir klausimas, ar jis bus toks priimtas, tad prašyčiau dėl tų 30 proc. teritorijų saugojimo privalomumo neklaidinti ir neformuoti atitinkamos nuomonės, nes tam kol kas nėra jokio teisinio pagrindo.“

Beveik visa Lietuva – saugoma teritorija?

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 76, 2023 m. liepos 11 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.