Saulės mūšio memoriale atidarytas Baltų karybos centras

Nestandartinė ekspozicija

Baltų karybos pažinimo centras, įrengtas memorialo kalvoje-piliakalnyje. Ekspoziciją kūrė Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus muziejininkai Darius Vičas, Gvidas Slah, parengę visą istorinę medžiagą, ir daiktinių eksponatų kūrėjas restauratorius Igoris Skripka.

Per atidarymą jie pabrėžė, jog ekspozicija yra dviejų dalių. Viena – istorinė su rašytiniais faktais apie baltų karybą, baltų pasaulėjautą ir pasaulėžiūrą ir antra – potyriminė, daiktinė. Pagal archeologinių radinių originalus sukurtos kopijos šarvų, šalmų, skydų ir kitos karių ekipiruotės, kalavijų, karo kirvių.

Tai nestandartinė ekspozicija, čia niekas nepaslėpta vitrinose po stiklu, viską galima liesti, čiupinėti, apsivilkti, viduramžių kario batus pasimatuoti, kad galėtum pajusti, kaip tas karys jautėsi. Joniškietis, apsivilkęs kone 30 kg sveriančią ekipiruotę ir kalaviją į rankas paėmęs, dalijosi netikėtu potyriu: „Vos neuždusau, šiuolaikinis žmogus penkias minutes teištvertų.“

Ekspozicija skirta įvairaus amžiaus lankytojui ir istorijai pažinti, ir edukacijai. Vaikai jau per atidarymą rado sau skirtų žaislų – dėliones su karių vaizdais.

Joniškio istorijos ir kultūros muziejaus direktorė Rasa Ališauskienė sakė, jog ekspozicija bus pildoma. Centrą, kaip ir visą memorialą, prižiūri muziejininkai. Lankytojams bus nurodyti kontaktai susitarti dėl apžiūros ir muziejininkai juos pasitiks.

Būrys garbių svečių

Baltų karybos pažinimo centre sukurta erdvė ne tik ekspozicijai, bet ir renginiams, konferencijoms. Pirmoji konferencija su istorikų paskaitomis apie Saulės mūšio reikšmę įvyko jau per atidarymą.

Centrui atvėrus duris ekspozicijos pristatymu džiaugėsi ir Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius, ir kultūros ministras Simonas Kairys, ir Seimo nariai Rima Baškienė, Liudas Jonaitis, Stasys Tumėnas, priklausantys Šiaulių krašto parlamentinei grupei. Vienaip ar kitaip jie visi prisidėjo prie memorialo idėjos įgyvendinimo.

Atvyko į renginį ir Lietuvos kultūros fondo, prieš tris dešimtmečius iškėlusio Saulės mūšio memorialo įdėją, tuometiniai vadovai profesorius Jurgis Dvarionas ir Hubertas Smilgys.

Hubertas Smilgys prisiminė, jog idėjos įgyvendinimo proga reikia pagarbą atiduoti ir šviesaus atminimo istorikui Romui Batūrai, parinkusiam memorialui vietą, ir šią idėją puoselėjusiam filosofui Romualdui Ozolui.

Hubertas Smilgys neslėpė ir savo išskirtinio jausmo: „ Esu laimingas, o laimė žodžiais nenusakoma, tai būsena.“

Memorialo aikštėje, simbolizuojančioje mūšio areną su iškilusia 30 metrų aukščio pergalės monumento smaile, pabirę renginio dalyviai buvo geros nuotaikos. Kas dairėsi po senųjų amatų kiemelį į amatininkų demonstruojamus darbus, kas žaidė žaidimus, kas ragavo šventės virtuvės šefo žemaičio Donato kopūstienės, išvirtos pagal senovinį receptą, ir laukė kepamo avino mėsytės paragauti.

Žiūrovus subūrė ir viduramžių kovų inscenizacija ir grupės „Lietis“ koncertas. Renginiui baigiantis ant kalvos-piliakalnio buvo uždegti trys aukurai ugnies ant Lietuvos ir Latvijos piliakalnių sąšaukai, simbolizuoja baltų vienybę.

Saulės mūšio memorialo statyba buvo pradėta dar 2008 metais pagal šiauliečio architekto Algimanto Černiausko architektūros studijos parengtą projektą. Po dvejų metų darbai sustojo, tik 2022 metais statyba buvo atnaujinta, gavus valstybės finansavimą, ir darbai iš esmės jau yra baigti.

Rūta JANKUVIENĖ / ŠIAULIŲ KRAŠTAS