Sausra ragina daryti išimtis, kitaip nebus kuo šerti gyvulių

Pasėlių deklaravimo tema šįkart atsidūrė parlamentinės kontrolės dėmesio centre LŽŪT ir LŽŪBA iniciatyva. Organizacijos kreipėsi į KRK atkreipdamos dėmesį, kad ekoschemų ariamoje žemėje susiejimas su 5 proc. kraštovaizdžio elementų ar negamybinių plotų turėjimu, tapo spąstais (LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas apie tai išsamiai rašė straipsnyje „Pasėlių deklaravimas: ar gali ŽŪM išvaduoti žemdirbius iš 5 proc. spąstų?“, kuris paskelbtas ŪP birželio 6 d. numeryje).

Parlamentiniame komitete viceministras E. Giedraitis pastebėjo, kad ekoschemos ariamoje žemėje nėra privalomos – jos pasirenkamos savanoriškai, norint pelnyti didesnį išmokų krepšelį.

Žemė ūkio ministerija (ŽŪM) fiksuoja, kad ši ekoschema yra pasirenkama vangiai, nes ūkiams surinkti reikiamas veiklas sudėtinga. Viceministras tikina, kad neišnaudotas ekoschemos pinigų krepšelis niekur nedings – persikels į kitus metus.

Tačiau yra kita medalio pusė. Sausringą pavasarį-vasaros pradžią (tokio sezono jaunesnės kartos ūkininkai ir nėra matę) atsiskleidžia reikalavimų absurdiškumas. Su tuo susidūrė tie, kurie nutarė deklaruoti negamybinius plotus.

Deklaruojamus kraštovaizdžio elementus išimties tvarka, dėl karo Ukrainoje, yra leidžiama šienauti, imti derlių. Tačiau tai šiukštu netaikoma negamybiniams plotams.

Viceministras E. Giedraitis tvirtino, kad viskas jau nuspręsta, kai Vengrijai kovo mėnesį buvo pateiktas Tarybos reglamento išaiškinimas. „Vengrija mėgino susimažinti negamybinių plotų procentus ūkiams, kurie eina į ekoschemas – tai aiškus atsakymas, nesikeičia. 7,8 GAAB išimtys dėl karo padarytos, bei einantiems į ekoschemas negali būti jokių išimčių“, – viceministras užsiminė apie Europos Komisijos išaiškinimą, po kurio esą ŽŪM jau nedrįso kelti vėjų.

Viceministras pridūrė, kad ministerija matanti: sausra, trūksta pašarų, „deja, EK atsakymas Vengrijai supančiojo rankas, nieko negalim pakeisti“.

Taigi šiais metais jau būsią taip, kaip yra, o kitą deklaravimo sezoną būsią padaryta reikalingų pakeitimų.

LŽŪBA prezidentas E. Pranauskas kritikuoja tokią ŽŪM poziciją – ir dėl Vengrijos pateikiamo pavyzdžio (Lietuvos atveju jis visiškai netinkamas, nes vengrai pasirinko kitokią kompleksinę ekoschemą), ir dėl dabartinės suirutės.

Jos būtų išvengta, jeigu ministerija savo laiku būtų modeliavusi ekoschemas pagal ūkius, kaip siūlė žemdirbių organizacijos svarstant Strateginį planą. Derlingų žemių regionuose trūksta kraštovaizdžio elementų, tenka atidėti negamybinius plotus. Yra ūkių, kurie pavasarį nutarė lėkščiuoti žieminius javus, jų vietoje įsėti negamybinei veiklai tinkamus augalus. „Maisto saugumo požiūriu tai yra skandalinga“, – geopolitinę situaciją primena asociacijos lyderis.

Dramatišką situaciją iš praktinės pusės keliais sakiniais nusakė Kėdainių rajono Labūnavos žemės ūkio bendrovės vadovas Simonas Greičius. Sideraliniam pūdymui bendrovė skyrė 80 ha derlingos žemės. Tvyro sausra, per pirmąją šienapjūtę surinkta mažiau nei ketvirtadalis įprasto žolės derliaus. Atolo nematyti... S. Greičius puoselėja viltį, kad šiomis sąlygomis būtų leista pašarui panaudoti bent sideralinius augalus.

Jam antrina Raseinių rajono ūkininkas, LŽŪBA viceprezidentas Alfredas Bardauskas. „Privalom kreiptis į EK ir išaiškinti situaciją dėl sausros, kitaip būsim veidmainiai. Ar geriau pjauti nesubrendusius žieminius kviečius, ar dabar nupjauti negamybinius pasėlius? Atakuojam. Ir tą turim padaryt labai greitai“, – mintį trumpai ir aiškiai išdėstė A. Bardauskas.

Parlamentinis komitetas tam pritarė ir pasiūlė ŽŪM dėl esamos padėties skubiai kreiptis į EK. „Neturėsim kuo šerti gyvulius“, – pastebėjo komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis pripažindamas, kad gyvulininkystės ūkių padėtis dabar ypač sudėtinga.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi ŪP nuotr.