Sausros faktą nustatys balsuodami Seime?

Varėnos r. savivaldybė dėl šalnų ir sausros pirmoji Lietuvoje paskelbė ekstremalią padėtį. Lietuva perkaista arba patvinsta kasmet. Kartojasi ir ta pati biurokratinė procedūra: Seimo Kaimo reikalų komitetas vos ne balsuodamas sprendžia, sukėlė stichinis reiškinys žemės ūkiui nuostolių ar ne, Vyriausybė sudaro specialią komisiją. Gaištamas brangus laikas, kompensacijų negaunantys  ūkininkai negali laikytis įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai, atsiskaityti su bankais, partneriais ir kreditoriais.

Prieš gamtą nepašokinėsi

Ūkininkai siūlo valdininkams sukurti nuostolių, patiriamų ekstremaliosiomis sąlygomis, apskaičiavimo ir kompensavimo metodiką, kuri galiotų ne vienus metus.

„Mūsų politikai vis dar dar neįsisąmonino, kad žemės ūkis – specifinė verslo šaka. Jos sėkmę arba prapultį lemia ne tik ekonomikos augimas ar lėtėjimas, bet ir gamtos kaprizai. Prieš jos vėjus nepapūsi. Esu apsidraudęs nuo krušos, liūties, javų išgulimo. O jeigu stipresnės šalnos būtų paspaudusios – viskas. Nei bėgti, nei rėkti. Dėl tokių naktinių šaltukų dar išgyvensime. Mūsų krašte šiek tiek palijo, be to, Kauno rajone žemės sunkesnės, ne taip greitai išdžiūsta, tai guodžiamės, kad kažkokį derlių nuimsime. Paaiškės per javapjūtę. Pernai 2 tonomis kviečių mažiau iš hektaro prikūlėme. Reikia valstybinio nuostolių kompensavimo mechanizmo. Universalaus, bet ir kiekvienam regionui numatyto. Blogiausia, kad tada, kai pinigų atsiranda, ūkininkai susipyksta, kuris labiau nuo sausros, šalnų ar liūties nukentėjo“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Kauno r. ūkininkas Romas Majauskas.

Tik ketinimai ir sumanymai

Pasak Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) vicepirmininko Kazio Starkevičiaus,   KRK ne kartą ragino Vyriausybę parengti konkretų veiksmų planą stichinių nelaimių ištiktiems žemdirbiams padėti, o ne vien dalytis ketinimais ir sumanymais.

„Gerai, kad mūsų pareigūnai nutarė kreiptis į Europos Komisiją dėl Lietuvą ištikusios sausros. Tačiau ar savo namų darbus valdininkai atliko? Žemės ūkio ministerija žada, kad nebaus ES paramos gavėjų, kuriems šalnos ir sausra neleis sklandžiai laikytis projektinių įsipareigojimų. Tai tik žodžiai. O kur rašytiniai įsakymai, teisės aktai? Kada jie bus? Neskubama, nes tada jau reikės iš kažkur traukti lėšų nuostoliams kompensuoti. Trūksta sertifikuotų meteorologinių reiškinių, sausros, drėgmės parametrų matuoklių. Vėl tik žadama, kad, rudeniop į Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) tinklą įtraukus Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos stoteles, klimatologai gaus duomenis jau ne iš 18, o iš 73 vietų“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino Seimo Kaimo reikalų komiteto vicepirmininkas K. Starkevičius.

Mobilieji guodėjai

Seimo nario nuomone, ministerija labai greitai galėtų pasitarnauti žemdirbiams be didelių pastangų. „Tegul įvairūs kontrolieriai nenervina ūkininkų įkyriomis patikromis. Lai valdžia sumažina biurokratinę naštą žemės ūkiui. Ūkininkams reikia tikros, rimtos pagalbos, o ne mobiliųjų Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) komandų, kurioms ūkininkai gali tik pasiguosti dėl savo vargų“, – aiškino K. Starkevičius.

ŽŪM paragino savivaldybių žemės ūkio skyrius sudaryti specialias komisijas, kurios rinktų duomenis apie žemdirbių patiriamą žalą.

Kompensacijų trupiniai

Varėnos rajone ekstremali padėtis paskelbta gegužės 24-ąją. Rajone nelijo 17 dienų, o stichinė sausra skelbiama tuomet, kai kritulių pasigendama 30 dienų. Šio rajono Dubičių žemės ūkio bendrovėje nušalo 200 ha žieminių rugių. LHMT duomenimis, labai sausa Elektrėnų savivaldybėje, Trakų rajone, lietus dulkių seniai nenuplauna  Birštone. Sausringa Jonavos, Kauno, Molėtų ir Vilniaus rajonuose. Pietryčių Lietuvos rajonuose truputį trūksta drėgmės. Vakarų Lietuvoje, taip pat Pakruojo, Kelmės, Šiaulių ir Zarasų rajonuose užtektinai šlapia.

Kaip praneša LHMT, šį pavasarį šalies regionų dirvos paviršiaus temperatūra nukrito iki 5–10 laipsnių šalčio. 2018-aisiais dėl sausros Lietuvos augalininkystės sektorius patyrė apie 62 mln. eurų, gyvulininkystės šaka – beveik 30 mln. eurų nuostolių, o ŽŪM kompensacijoms skyrė 8,5 mln. eurų. Nuostoliai paaiškėja tik žemdirbiams  nuėmus derlių.

Nepatikimi ekspertai

ŽŪM sutarė su LHMT dėl pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio ankstyvosios vegetacijos metu – apibrėžimo. Balandį visai Lietuvai buvo būdingi žemės ūkio sausros požymiai. Atsižvelgusios į LHMT duomenis, savivaldybės gali skelbti ekstremaliąją situaciją. Valstybė stichinės nelaimės zona gali būti skelbiama tada, kai tai jau padariusios trys savivaldybės.

„Vakaruose taikomi kitokie, pažangesni sausros kriterijai. LHMT neįvertina daugelio faktorių. Šilumos pliūpsnio, augalų vegetacijos pradžios, žydėjimo, biologinių indikatorių. Meldžiasi tik sovietiniam hidroterminiam koeficientui. Tokia ūkininkams nepalanki velniava tęsis, kol LHMT diktuos sąlygas. Ši tarnyba neteisingai nustato sausros pradžią ir pabaigą. Ne klimatologų nosiai tai įvertinti. ŽŪM ne ten kreipiasi patarimų ir išvadų“, – „Ūkininko patarėjui“ kritiškai kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų instituto direktorius prof. dr. Vaclovas Bogužas.

Nuo žemės ir iš kosmoso

Algimantas NAVICKAS

^{Pasėlius draudžiančios įmonės „VH Lietuva“ vadovas}

Įmanoma sukurti universalią sausros nuostolių skaičiavimo ir kompensavimo metodiką. Draudimo išmoką ūkininkas gali gauti net ir tada, jeigu valstybė ar savivaldybės oficialiai nepaskelbė stichinės sausros. Mes, draudikai, ją nustatome remdamiesi standartizuotu kritulių indeksu SPI 2 (Standardized Precipitation Index 2). Pasaulinė meteorologijos organizacija nurodo, kad stichine sausra laikomas  reiškinys, kai tam tikroje pasėlių teritorijoje dėl meteorologinių sąlygų per konkretų laikotarpį (mėnesį) kritulių sulaukiama gerokai mažiau už įprastą toms geografinėms platumoms lietingumo vidurkį, nustatytą per 30 stebėjimo metų. Kitaip tariant, 30 dienų nelyja. Savivaldybėms, kuriose auginami apdrausti pasėliai, SPI 2  apskaičiuojamas dviem mėnesiams.

Stichinės sausros žala – kai augalai ar jų dalys yra žuvę, perdžiūvę arba visas derlius per anksti (priverstinai) subrendęs.

Nustačius draudžiamąjį įvykį, prieš pat nuimant derlių ekspertai drauge su apsidraudusiu žemdirbiu apskaičiuoja patirtą produkcijos nuostolį procentais.

LHMT turi aiškiai per mažai meteorologinių stotelių. Būtina plėsti jų tinklą. Vokietija taip pat įsirengia daugiau meteorologinių reiškinių matuoklių („VH Lietuva“  yra vokiečių įmonės „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ padalinys – red. past.). Tačiau kitose Europos Sąjungos šalyse stichiniams reiškiniams nustatyti naudojamas sudėtinis, kombinuotas būdas – meteorologinės stotelės ir informacija iš dirbtinių ryšių palydovų, skriejančių aplink Žemę. Lietuvai irgi reikėtų išbandyti šį metodą. Gal tada laukiamas efektas būtų didesnis.