Savivaldybių traukinys – ant Rusijos bėgių

Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos paskelbtame viešame Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime atkreipiamas dėmesys į Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą pasienio teritorijose: saugumo pareigūnai turi duomenų, kad Lietuvai priešiškos tarnybos bando saviems tikslams pasinaudoti Europos Sąjungos (ES) finansuojama Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programa. Artimai bendradarbiaujančias su Kaliningrado sritimi savivaldybes VSD perspėja ne pirmą kartą, tačiau merams, atrodo, svarbiau finansinė nauda nei valstybės saugumas.

Įžvelgė grėsmę saugumui Kai kurios savivaldybės šiemet pareiškė norinčios su Kaliningrado srities rajonais įgyvendinti po tris ar net keturis projektus. Toks bičiuliavimasis su Lietuvai priešiškos Rusijos miestų administracijomis ir politikais stebina jau ne tik saugumo pareigūnus, bet ir paprastus gyventojus. Oficialiai teigiama, kad Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programa, remiama ES, skirta Lietuvos ir Rusijos pasienio regionų bendradarbiavimui skatinti ir plėsti, tiesiogiai prisideda prie bendro tikslo – pažangos, bendro teritorijos klestėjimo ir geros kaimynystės tarp Lietuvos ir Rusijos srityje. Programos teritorija apima Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės ir Telšių apskritis bei Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį. Bendradarbiavimo per sieną projektams su Kaliningrado sritimi nuo 1991 m. ES yra skyrusi 150 mln. eurų. Maždaug pusė šių lėšų teko partneriams Lietuvoje ar Lenkijoje, o kita pusė buvo investuota Kaliningrado srityje. Iš viso vien per pastaruosius penkerius metus Kaliningrado srityje realizuota 60 bendrų su partneriais Lietuvoje ir Lenkijoje projektų. 2014–2020 m. programai įgyvendinti numatyta skirti daugiau kaip 17 mln. eurų ES paramos lėšų. Taip pat papildomai programos biudžete numatyta 8,5 mln. eurų Rusijos Federacijos lėšų, skirtų projektams įgyvendinti Rusijos Federacijos teritorijoje. Programa numato finansuoti iki 90 proc. tinkamų projektų išlaidų. Tokio finansavimo intensyvumo nežada nė viena kita ES finansuojama programa, todėl pirmajam paraiškų surinkimui, kuris baigėsi balandžio 10 d., savivaldybės masiškai teikė projektus. Naujausiame Grėsmių nacio­naliniam saugumui vertinime nurodyta, kad su Rusija besiribojančiuose Lietuvos pasienio rajonuose ir pasienio zonoje nustatoma išskirtinai daug žvalgybos incidentų. FSB Pasienio tarnybos Kaliningrado valdybos žvalgybos padalinių darbuotojai reguliariai ieško taikinių tarp į Kaliningradą vykstančių Lietuvos piliečių, kuria verbavimo situacijas (pavyzdžiui, ieško pažeidimų vizų ar kelionės dokumentuose), formuoja agentūrinį tinklą Lietuvos pasienio rajonuose, vykdo žvalgybą prieš Lietuvos valstybės sienos apsaugos tarnybą. VSD ataskaitoje konstatuojama, kad Rusijos žvalgybos tarnybos trukdo plėtoti lygiaverčius Lietuvos ir Rusijos dvišalius santykius ir kitose srityse. Pavyzdžiui, FSB žvalgybos prieš Lietuvą tikslais bando pasinaudoti ES remiama Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programa. FSB ieško taikinių tarp į programos renginius Kaliningrado srityje vykstančių Lietuvos piliečių. Programa Lietuvos pasienio regionams ir Kaliningrado sričiai teikia ekonominę naudą ir sudaro galimybes plėtoti dvišalį bendradarbiavimą, bet FSB veiksmai apsunkina programos projektų įgyvendinimą ir trukdo palaikyti kaimynyste grįstus santykius.

Užsiprašė milijono eurų VSD įspėjimas Šilalės savivaldybės, regis, nepasiekė – kovo pabaigoje posėdžiavę šio rajono politikai pritarė savivaldybės administracijos norui kartu su partneriais iš Kaliningrado įgyvendinti tris projektus. Dar vieną paraišką Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programai teikia Šilalės ligoninė, radusi partnerių Baltijske. Politikai nusprendė leisti rengti ir teikti projekto „Susivienijusios kartos – stipresni kartu“ paraišką. Pareiškėju taps Baltijos federalinio Imanuelio Kanto universitetas, o projekto partneriais – Kaliningrado srities municipalinio darinio administracija Mamonovo miesto apygarda, Klaipėdos universitetas, Šilalės ir Jurbarko rajonų savivaldybių administracijos. Už Šilalės savivaldybei skirtus 200 tūkst. eurų planuojama pirkti įrangą Kvėdarnos daugiafunkciui centrui, kuriame bendruomenė savanorystės pagrindais vykdys įvairius kultūros, sporto, meno renginius vaikams, jaunimui ir brandaus amžiaus žmonėms. Istoriniam ir kultūriniam paveldui išsaugoti rengiamas bendras projektas su Sovetsko miesto administracija – rusai tvarkys Nemuno krantinę, o Šilalės savivaldybė prašys pinigų Padievyčio piliakalnio šlaitams sutvirtinti, archeologiniams žvalgymams. Planuojama rengti bendras su rusais parodas, apsikeisti turistų grupėmis. Bendradarbiauti su Rusija skirtais Europos pinigais Šilalėje numatyta net remontuoti savivaldybės posėdžių salę. Ne tik nudažyti sienas ir pakeisti grindis, pastatyti kondicionierius, bet ir įdiegti balsavimo, vaizdo ir garso perdavimo įrangą. Žinoma, keistis delegacijomis, rengti mokymus tarybos nariams ir administracijos darbuotojams. Tam partneriu pasirinktas Kaliningrado srities Slavsko miestas. Antri metai ES pinigų tyko ir Šilalės ligoninės vadovai, partneriu pasirinkę Baltijsko ligoninę. Ne kartą su naujaisiais bičiuliais susitikę ir net Baltijske viešėję ligoninės atstovai iš nekantrumo trina rankas: laukiama net 600 tūkst. eurų paramos.

Meras nuolat zuja į Kaliningradą „Vis su rusais ir su rusais! Geriau bendradarbiaukime su Lenkija“, – svarstant tarybai pateiktus sprendimų projektus, piktinosi Šilalėje opozicijoje likusių „tvarkiečių“ atstovas Algirdas Meiženis. Prieš porą metų jis jau buvo atkreipęs dėmesį, jog rajono meras Jonas Gudauskas nuolat zuja į Kaliningrado sritį. Tačiau ir tada, ir dabar meras atrėmė priekaištus paaiškinimu, kad su Sovetsku, Mamonovu ir Slavsku savivaldybė bendradarbiauja dėl ekonominių paskatų – bendri projektai yra labai naudingi, nes atveria papildomų galimybių gauti ES paramą. „Nereikia bijoti tų žmonių, kurie gyvena anapus Nemuno. Ten yra daug lietuvių, grįžusių iš Sibiro, mes su jais bendradarbiaujame. Mūsų tikslas parodyti, kad esame toliau pažengę, – kai atvažiuoja, jie tą mato. Todėl nemanau, kad reikėtų nutraukti santykius“, – aiškino meras. J. Gudauskas užtikrino, kad savivaldybė bendradarbiauja su Užsienio reikalų ministerija ir VSD, kurie į šiuos projektus žiūri per didinamąjį stiklą. Anksčiau bendradarbiavimo per sienas su Kaliningrado sritimi projektus svarstę Tauragės politikai buvo įžvalgesni ir atsakingesni – grėsmėms įvertinti rengė neeilinį posėdį ir paprašė VSD bei Užsienio reikalų ministerijos išvadų. Ministerija rekomendavo įvertinti tokią bendradarbiavimo naudą ir riziką, kad bendrų veiklų įgyvendinimas ir viešinimas nebūtų išnaudoti tikslais, neatitinkančiais Lietuvos interesų, vertybių ir vykdomos politikos. Dėl Šilalės mero pernelyg artimo bičiuliavimosi su rusais visuomenė sunerimo dar 2016 m., kai jis viešai pasisakė, jog „Šilalei bendradarbiavimas su Rusijos Kaliningrado srities miestais yra labai naudingas ir svarbus“. Tuo metu, kai visas pasaulis kovojo prieš Rusijos agresiją Ukrainoje, Šilalės savivaldybės meras, konservatorius J. Gudauskas pasirašė bendradarbiavimo su Mamonovo miestu memorandumą – patvirtino, kad savivaldybė yra nusiteikusi stiprinti ryšius su Rusijos Federacija. Taip pat, kaip ir sprendimas 2016 m. vykusios miesto šventės metu prie Šilalės savivaldybės pastato iškelti Rusijos Federacijos vėliavą. Panašių nesusipratimų, kaip po šventės teigė savivaldybės administracijos direktorius Raimundas Vaitiekus, gali atsirasti ir daugiau: juk projektuose numatytas gana artimas bendradarbiavimas – apsikeitimai delegacijomis, turistų grupėmis, bendros šventės, dalijimasis patirtimi tikriausiai neapsieis ir be vaišių. Kita vertus, net ir rajono meras vargu ar žino, kokie žmonės su miestų delegacijomis atvyksta į Lietuvą ir kokių tikslų jie turi. Ir jau visai neatsakinga, žinant Rusijos ketinimus Lietuvos atžvilgiu, planuoti kartu diegti savivaldybės balsavimo ir vaizdo bei garso perdavimo sistemas. Kad Rusijos bendradarbiavimas įgyvendinant projektus gali kelti net ir finansinę grėsmę, pernai įsitikino Jurbarko savivaldybė – sėkmingai užbaigus vandentvarkos projektą su Kaliningrado srities Nemano rajono administracija, Lenkijos finansų ministerija pareikalavo sugrąžinti 1 mln. eurų, kuriuos partneriai iš Rusijos panaudojo ne pagal paskirtį. Visi metai dėl šio milijono Jurbarko savivaldybė kovoja su Europos Komisija ir Lenkijos finansų ministerija.

Įspėjo ne pirmą kartą

Alvydas Anušauskas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys

Rusijos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui akcentuojamos nuo 2014 m., bet apie tai buvo kalbama visose nuo 2011 m. skelbiamose viešose VSD veiklos ir grėsmių apžvalgose. Ne pirmi metai tai sakome, bet savivaldybių traukinys kaip riedėjo tais pačiais bėgiais, taip ir rieda. Ar Rusijos pusė gali piktnaudžiauti pasitikėjimu? Žinoma, kad gali, jeigu ignoruojamos kitos pusės keliamos korupcijos rizikos. Gal savivaldybėms tuo reikėtų atskirai pasidomėti, kurioje vietoje pagal korupcijos suvokimo indeksus ir realias praktikas yra Rusija? Ekonominis bendradarbiavimas su Rusija nėra toks svarbus, kaip savivaldybėms atrodo. Net 97 proc. Lietuvoje pagaminamų prekių eksportuojama bet kur, bet tik ne į Rusiją. Rusijai tenka vos 15 proc. eksporto, kuriame lietuviškos kilmės prekių eksportas sudaro apie 3 proc. – visa kita yra reeksportas per Lietuvą pasinaudojant mūsų logistine sistema ir infrastruktūra. Lietuviai šaunuoliai, kad ir negamindami sugeba išnaudoti turimas galimybes. Eksporto liūto dalis atitenka būtent ES, ypač Vokietijai, Lenkijai ir Latvijai, kurias kartu gyventojų skaičiumi galima lyginti su Rusija. Ir Rusija vos ne dvigubai atsilieka nuo šios trijulės. Gal iki 1997 m. ir buvo galima Rusiją vadinti pagrindine Lietuvos užsienio prekybos partnere, kai Nepriklausomų valstybių sandraugos šalims, daugiausia Rusijai, teko 44 proc. visos mūsų prekybos apyvartos. Bet jau 2004 m. 67 proc. prekių buvo eksportuojama į ES. Tačiau kai tokia savivaldybių pozicija, nereikia stebėtis, kad žmonės laiko Rusijos rinką nepakeičiama ir besąlygiškai „nori gerinti santykius“ nė nenumatydami, kad lietuvių gamintojams Rusijos rinka yra tokia pat svarbi kaip Liuksemburgo. Nors ne. Liuksemburgo yra svarbesnė“. VSD mūsų piliečius, ypač įvairių lygių valdininkus, nuolat įspėja apie grėsmes, su kuriomis gali susidurti. Negalėdamos vystyti veiklos Lietuvos teritorijoje Rusijos specialiosios tarnybos ją vykdo savo teritorijoje – tam ieškoma net ir neturinčių slaptos informacijos asmenų. Žinoma, savivaldybės gali ignoruoti tokius įspėjimus, tačiau tai nepanaikina rizikos. Pasienio bendradarbiavimas turi būti paremtas tarpusavio pasitikėjimu. Tačiau dabartinėmis sąlygomis Rusijai vykdant agresyvią užsienio politiką, ES ir NATO valstybėms įvedus sankcijas už tarptautinių įsipareigojimų laužymą bei agresiją, vykdant slaptas operacijas (net ir su cheminio ginklo panaudojimo elementais) suverenių valstybių teritorijose, Lietuvai prisijungus prie kitų kelių dešimčių valstybių ir kartu solidariai išsiuntus daugiau kaip 150 po diplomatine priedanga dirbusių Rusijos šnipų, koks gali būti tarpusavio pasitikėjimas?

Daiva BARTKIENĖ ŪP korespondentė

Algimanto SNARSKIO piešinys