SAZ – galutinis nuosprendis?

Ruošia siurprizą

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatuose taip painu, kad net velnias abi kojas nusisuktų. Seimui priėmus šio įstatymo pataisas, tampa neaišku, ar SAZ, kuri skirta apsaugoti piliečius nuo galimos taršos ir įmones, kad gyventojai prie jų nepriartėtų, iš viso galioja, jeigu ir šioje apsaugos zonoje, ir už jos ribų taikomi tokie patys reikalavimai aplinkos taršai.

Tikra velniava gali ištikti, jei SAZ neliktų. Tokį siurprizą valdantieji jau ruošia.

„Aplinkos ministras patvirtino, kad Vyriausybės kanceliarija davė užduotį keturioms ministerijoms – Aplinkos (AM), Sveikatos apsaugos (SAM), Ekonomikos ir inovacijų (EIM) bei Žemės ūkio (ŽŪM). Jos turės suformuoti poziciją, kaip mato tolesnį SAZ gyvavimą“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovas Gytis Kauzonas.

Pasak jo, dabar vyrauja aktyvi nuomonė, kad yra higienos normos, taršos leidimai ir to esą pakanka, todėl SAZ galima naikinti kaip atgyveną. Bet nei higienos normos, nei taršos leidimai tokiame formate, kaip yra dabar, neapsaugo nuo to, kad gyventojas atsiras šalia fermos ar įmonės, kur jo būti neturėtų.

„Politikai mano, kad pateikę žemdirbiams kalėdinę „dovanėlę“, išsprendė dilemą dėl gyventojų, kurie gyvena SAZ teritorijoje. O iš tikrųjų yra didžiulė problema – jeigu panaikintų SAZ, kaip tuomet užtikrinti, kad šalia ūkio subjektų neatsirastų naujų gyvenamųjų namų ir pastatų ir kaip spręsti santykius su esamais gyventojais. Praktika rodo, kad Visuomenės sveikatos centras ir savivaldybės administracija dažnai palaiko gyventojus, tad ūkio subjektui tektų stabdyti savo veiklą“, – konstatavo paukštininkystės sektoriaus atstovas. Jis įvardijo dar vieną riziką, susijusią ir su keičiamu Ūkininko ūkio įstatymu. „Daugumoje SAZ yra žemės ūkio paskirties žemė, įstatymo pataisa sako, kad keisti žemės paskirties negalima, jeigu SAZ teisingai užregistruota. Bet egzistuoja kita problema – tarkim, jaunasis ūkininkas nusiperka 0,5 ha ar 2 ha žemės, priklausomai nuo to, kokią versiją priims Seimas, jis kurį laiką paaugins, pavyzdžiui, braškes „dėl vaizdo“, vėliau pasistatys ūkininko sodybą ir pradės spausti ūkio subjektą, kad jam smirda“, – pastebėjo ŪP pašnekovas.

Įmonės įstumtos į pinkles

G. Kauzonas aiškino, į kokias pinkles jau dabar yra įstumtos gamybos įmonės. Jeigu ūkio subjektas pateikė dokumentus SAZ registruoti, bet iki 2022-ųjų tai nebuvo atlikta ne dėl įmonės kaltės, pavyzdžiui, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) neturėjo pinigų samdyti matininkams ir atlikti darbų, tokiu atveju ūkio subjektas privalo atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimą.

„Tai reiškia, kad turi ruošti projektus, leisti pinigus, derinti su visuomene, kuri tikrai pasinaudos galimybe projektą stabdyti. Tai užsitęs ir neaišku, kuo baigsis. O jeigu 2025 m. nebūsi užregistravęs SAZ, pagal esamą įstatymą pats turėsi stabdyti savo veiklą“, – dėstė LPA vadovas, akcentuodamas, kokia kilpa paruošta gamybos įmonėms.

Jis dar atkreipė dėmesį, kad ūkio subjektas gali galvoti, jog jo tai neliečia, nes SAZ įregistruota. Tačiau ramybės ir šiuo atveju nėra. „Jei kokiame nors bendrajame plane galbūt ir „užnešta“, bet Registrų centre – ne, ir gyventojų, kurie patenka į SAZ, nuosavybės dokumentuose nėra įrašyta duomenų apie SAZ, tuomet laikoma, kad SAZ neužregistruota. Tad visą procesą reikia pradėti nuo nulio“, – apie valstybėje esančios betvarkės sukurtą ir dabar ant ūkio subjektų užmestą problemą aiškino G. Kauzonas.

Praėjusių metų pabaigoje paaiškėjo dar vienas fintas – SAZ kadastrinių duomenų įrašymas dar nėra įregistravimas. Ūkio subjektai turėjo patys įkelti erdvinius duomenis į Registrų centro puslapį, be šito veiksmo SAZ nelaikoma įregistruota. Jeigu to nespėjo padaryti iki 2022-ųjų pabaigos, jau gali ieškotis geros spynos, kurią po 2 metų gali tekti pakabinti ant fermų durų.

Sveikas protas nugalės?

AB „Lytagra“ bendrovės, valdančios ir gyvulininkystės ūkius, valdybos pirmininkas Adomas Balsys valdžios ketinimą naikinti SAZ komentavo trumpai ir aiškiai: „Jeigu iš tikrųjų priimtų tokį netoliaregišką sprendimą, pieno ūkiams, ypač didesniems, būtų parašytas liūdnas nuosprendis. Kiekvienas gyventojas ar pro šalį važiuojantis asmuo turėtų teisę bet kada skųstis dėl dulkų, triukšmo, kvapų – be ko žemės ūkis negali gyvuoti. Tai būtų tik visuomenės ir gamybos įmonių kiršinimas.“

Jis užtikrino, kad nei Vokietijoje, nei Nyderlanduose ar Danijoje – visoje Europoje, nėra tokių technologijų, kurios leistų suvaldyti kvapus prie tvarto durų. „Mes robotizuojame šėrimą, melžimą, bet kvapų suvaldyti negalime, ypač vasarą, nes turime vėdinti tvartus. Gal kažkiek įmanoma tai padaryti kiaulių, paukščių ūkiuose, o galvijų fermose – sudėtinga, nes nėra sukurta tokių technologijų. Taip sakau atsakingai, nes tuo domimės. Lietuva, matyt, bus pirmoji, kuri nori atsisakyti SAZ. Visgi manau, kad sveikas protas nugalės“, – vylėsi A. Balsys.

Lankėsi tuntas tikrintojų

Vienos didžiausių mokesčių mokėtojų Marijampolės savivaldybėje ir vienos stambiausių šalies pieno gamintojų – Padovinio žemės ūkio bendrovės, kurioje įdarbinta per 100 žmonių, laikoma apie 2 800 gyvulių, per parą tiekiama iki 46 t pieno, vadovas Gintautas Gumauskas kalbėjo be užuolankų. „Jeigu mūsų šviesūs protai mato, kad gyvulininkystė tokia žalinga ir jos nereikia, tegu tiesiai apie tai ir pasako. Greitai likviduosimės, tegu tik atsiskaito, kiek mūsų įdėta lėšų, ir bus taškas. Gersime sintetinį pieną“, – teigė jis.

ŪP pašnekovas pabrėžė, kad be leidimų dabar niekas nieko nedaro, visa gamyba – tik su jais. Jis teigė jau nelabai suprantantis, ką reiškia aiškinimai dėl SAZ registravimo. „Jau daugiau nei 10 metų negali nieko statyti, nei projekto registruoti, jeigu neturi atlikto poveikio aplinkai vertinimo. To niekas dykai nedaro, renki dokumentus, teiki visas žinias, atliekami matavimai, dirba kone dvejus metus, kol viską surenka. Paskui pateikiama viešam svarstymui. Viską, kas buvo reikalaujama, esu atlikęs, viską sutvarkęs, bendrovėje buvo bene 20 komisijų ir tikrintojų. Viskas atlikta ir registruota, ką dar reikia padaryti? Jau net visos šiukšliadėžės suregistruotos. Atliekame ne tik vandens, bet ir oro monitoringą, kiek laboratorinių tyrimų atlikta, oro prisiurbta! Jokių nusižengimų nėra, nežinau, ko dar norima. Tikri cirkai, ne kitaip“, – dėl užsukto vajaus prieš gyvulininkystę nuostabos neslėpė modernaus pieno gamybos ūkio vadovas.

Pasak G. Gumausko, sudėtinga rasti nors vieną kampelį, kur būtų galima pastatyti gyvulininkystės kompleksą – jei ne dešinėje, tai kairėje bus gyventojas ar kas nors turės vasarnamį, tekės upelis ar paukšteliai gyvens.

„Aišku, tie, kas nėra susitvarkę, turi tai padaryti, negalima dirbti taip, kaip būdavo senais laikais, kai ir su auliniais batais iki fermų nenubrisi. Dabar su bateliais einama. Taip, karvės skleidžia kvapą – juk tai gyvas organizmas, ir žmogus orą pagadina. Gal dabar kiekvienam matuoklį įtaisysime?“ – karčiai pajuokavo Padovinio žemės ūkio bendrovės vadovas.

Draudimai kiršina ir skaldo

G. Gumauskas neslėpė nusivylimo dėl procesų, kurie keičia žmonių santykius ir visą visuomenę: „Iš pradžių pergyvenau, ir ne tik dėl tų SAZ, dabar daug visokių kliūčių tveriama. Jau 45 metai, kai gyvenu ir dirbu kaime, nors buvau miestietis. Su žmona užauginome vaikus ir kvapo nebijojome, karves laikėme, paršiukus auginome, kaimynas kaimynui padėdavo. O nūnai mes per tuos draudimus ir prievartas tiek susvetimėjome, kad jau nebesuprantame net karo esmės. Tiek visi atšalę, bejausmiai, nes vienas kitam jaučiame baisią neapykantą.“

Bendrovės vadovas įsitikinęs, kad visuomenės gerovė pasiekiama tik nuosekliu darbu, o ne absurdiškais išsigalvojimais. „Jeigu nieko neišmanai, tai ką gali patarti ir padėti, pavyzdžiui, širdies chirurgui, kuris gelbėja žmogų. Tokiu atveju geriausia išeitis – patylėti. Kai ateina nieko neišmanantis žmogus, jis kitąsyk nesuvokia, kas vyksta toje srityje. Tokie žmonės keičiasi kas kelerius metus, o žemdirbiai nuosekliai dirba“, – pastebėjo G. Gumauskas. 

Kėlė audrą dėl valdininkų klaidų

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 14, 2023 m. vasario 2 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

ŪP korespondentė Vida TAVORIENĖ

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.