Sėdime ant degalų akcizų bombos

Žaliųjų ambicijų kaina

Degalų mokesčiai dabar sudaro apie pusę vartotojų mokamos kainos. Mokesčių dalis kaip ant mielių augti pradėjo po drastiškos degalų akcizų politikos, kuriai startą davė konservatorių, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos valdžia. Į užsuktą ilgalaikį akcizų didinimą dar buvo įtrauktos papildomos anglies dioksido (CO₂) ir gynybos fondo dedamosios, reikšmingai padidinusios galutinę degalų kainą. Vėliau į valdžią atėjusios socialdemokratų ir kitos partijos to neatsisakė, nes, kaip tvirtinama, Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti žaliąsias reformas ir už tai yra gavusi Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės fondo paramą.

Tiesa, 2026 m. CO₂ mokesčio kilimas buvo pristabdytas, laikinai sumažintas akcizas dyzelinui ir žemės ūkyje naudojamiems žymėtiems degalams, tačiau dabar jų kainos vėl kopia į viršų. Todėl tie, kurie tik gali, degalus pilasi kaimyninėse šalyse. Visuomenę siutina, kad su žaliosiomis reformomis Lietuvos valdžia orientuojasi į turtingiausių Vakarų Europos valstybių lygį, užmerkdama akis į tai, jog realus šalies pragyvenimo lygis ir didesnės gyventojų dalies perkamoji galia vis dar stipriai atsilieka. Todėl lietuviai dažni svečiai lenkų parduotuvėse ir degalinėse. Lenkija, atsižvelgdama į pokyčius rinkoje, degalams mažino ir akcizų mokesčius iki maždaug Europos Sąjungos (ES) leistinos minimalios ribos, ir pridėtinės vertės mokestį (PVM) iki 8 proc. Minimali leistina dyzelino akcizo tarifo riba ES – 330 Eur/1 000 l. O Lietuvoje standartinis, pavyzdžiui, dyzelino akcizas siekia 553,6 Eur/1 000 l, todėl nenuostabu, kad šie degalai Lenkijoje rugsėjį buvo vidutiniškai 0,18 Eur/l pigesni nei pas mus.

Kita lietuvių kryptis – Latvija, kurioje nuo liepos sumažintas PVM kai kuriems maisto produktams, o nuo spalio 1 d. iki metų pabaigos akcizo tarifai dyzelinui sumažinti nuo 396 iki 330 Eur/1 000 l, bešviniam benzinui – iki 490 Eur/1 000 l. Po šių mokestinių lengvatų degalų kaina degalinėse gali sumažėti maždaug 0,08 Eur/l.

Žmonės sako, kad degalai jau pigesni ir, pavyzdžiui, Švedijoje, kur degalų akcizai sumažinti iki leistinų žemumų. Nuolaidas (apie 0,17 Eur/l) degalams nuo spalio pradžios iki metų galo pritaikė ir Vokietija. O Lietuvoje valdantieji vis kalba apie „įtemptą biudžetą“ ir kol kas nėra linkę daryti nuolaidų. Nors, Finansų ministerijos (FM) duomenimis, per 2026 m. sausio–rugpjūčio mėn. į biudžetą iš akcizų už energinius produktus (degalus) surinkta 37,5 mln. Eur daugiau nei per tą patį laikotarpį 2025 m. Kitas iškalbingas faktas, kad, verslo organizacijų skaičiavimais, 2025 m. dyzelino pardavimai Lietuvoje sumažėjo apie 15,7 proc., nuosmukis tęsėsi ir šiemet.

Dar didesnis smūgis mūsų gyventojų ir verslo kišenei laukia po Naujųjų metų, kai įsigalios dar konservatorių valdymo laikas suplanuotas drastiškas – net 2,4 karto – CO2 dedamosios didinimas dyzelinui – nuo 53,6 iki 131 Eur/1 000 l. Jei šis įsipareigojimas nebus įšaldytas, vien dėl mokesčių dyzelinas šalyje po kelių mėnesių pabrangs dar maždaug apie 0,10 Eur/l. Tada, matyt, jau būsime patys žaliausi ir pažangiausi ES.

Skaičiuoja ir svarsto

Premjeras Mindaugas Sinkevičius bėdojo, kad degalų akcizo mažinimas valstybei kainuotų 20 mln. Eur per mėnesį. Todėl vietoje dyzelino akcizo mažinimo jis pasiūlė nuo spalio taikyti 50 proc. nuolaidą traukinių bilietams. Dar svarstoma galbūt padengti dalį kelionių tarpmiestiniais autobusais kainos.

Finansų ministras Taurimas Valys Seime per Vyriausybės valandą sakė, kad yra išanalizuotos įvairios alternatyvos dėl akcizo taikymo, atlikti skaičiavimai. „Tiktai kelia abejonių, kiek buvusi iniciatyva, sumažinusi simboliškai kainą, pasiteisino. Ji biudžetui kainavo labai brangiai, ir vis dar svarstome tokį sprendimą, jeigu ir būtų taikomos priemonės, susijusios su akcizo mažinimu, mes įsivertiname ir nuo Naujųjų metų užprogramuotą kilimą dėl CO2 dalies ir papildomai kitus ES įsipareigojimus – vertiname visą tą paketą. Jeigu skaičiai parodys, kad būtent ši mokestinė priemonė, išskyrus kitas nemokestines, kurias mes dabar šiandien ir artimiausiomis dienomis pristatysime, pasiteisins, tai ji bus įgyvendinta, bet šiandien poveikio vartotojams ir apčiuopiamos naudos būtent iš akcizo sumažinimo kol kas nesimato“, – aiškino finansų ministras.

Degalus pilasi Švedijoje

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininko pavaduotojas Valius Ąžuolas „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad ji stebina Vyriausybės laikysena augančių degalų kainų atžvilgiu. „Žmonės vylėsi ir pats tikėjausi, kad, prasidėjus Seimo rudens sesijai, pačią pirmą dieną į Seimą bus atnešti sprendimai dėl akcizų ar kitų degalų mokesčių mažinimo. Bet nieko nesulaukėme. Juk ir koalicinėje sutartyje yra įsipareigojimas ne tik dėl degalų mokesčių įšaldymo, bet ir kiti sprendimai dėl degalų kainų mažinimo. Bet dabar įspūdis toks, kad premjeras delsia. Girdėjome, kad kažką darys, kai kaina bus 2,2 Eur/l arba kai nafta bus 100 dolerių už t. Bet taip jau atsitiko, o veiksmų nėra. Liūdniausia, kad kiekvieną dieną žmonėms ir verslui tenka piltis labai brangius degalus. Pasakymas, kad sumažinimas kainuos biudžetui 15 ar 20 mln. Eur, – joks argumentas. Juk premjeras, nuvažiavęs į Ukrainą, kur yra susirūpinta korupcinėmis apraiškomis, pažadėjo skirti jau nebe 200 mln. Eur, kuriuos Ukrainai davė pernai, bet 250 mln. Eur“, – pastebėjo parlamentaras.

V. Ąžuolas užsiminė, kad jau ir Švedijoje degalai yra pigesni nei pas mus, nekalbant apie Lenkiją, Latviją ir kitas šalis. „Įmonių, kurios veža krovinius į Švediją, atstovai sako, kad degalus perka tik šioje šalyje, Lietuvoje nesipila nė litro. O juk žinome, koks yra pragyvenimo lygis pas mus ir Švedijoje. Ten valdžia supranta, kad kažką reikia daryti, o pas mus tikri absurdai. Mes linkę buhalteriškai dėlioti skaičius ir nenorime matyti plačiau. Juk galima parduoti didesnį degalų kiekį už mažesnę kainą ir gauti daugiau mokesčių į iždą“, – komentavo politikas.

Seimo narys svarstė, kad yra ir kitų sprendimų, kurie gali turėti įtakos degalų rinkai ir kainoms. Pavyzdžiui, Lenkija ne tik mažina degalų mokesčius, bet ir ieško sprendimų, kaip taikyti maržos apribojimus naftos produktų gamintojams. O Lietuvoje, pasak jo, yra daug nepaaiškinamų ir klausimus keliančių dalykų. „Pavyzdžiui, nūnai į Lietuvą daugiau degalų gali įvežti tik „didieji rykliai“, o kitiems yra apribojimas – tik 100 t per metus. Taigi mes net konkurenciją ribojame. Dabar yra puiki proga naikinti tokią monopolinę situaciją ir skatinti konkurenciją rinkoje“, – įsitikinęs BFK pirmininko pavaduotojas. Jo nuomone, naftos produktų sektoriuje, kaip ir bankų, reikia taikyti vadinamąjį viršpelnio mokestį.

Vyriausybei naudinga?

Seimo Audito komiteto (AK) narys Artūras Skardžius ŪP akcentavo, kad Vyriausybės pasyvumas augančių degalų kainų atžvilgiu pirmiausia atsilieps verslui ir gyventojams. „Einama paprasčiausiu keliu: FM nenori mažinti mokesčių, nes biudžete, esą, bus skylė. Bet nėra jokio modeliavimo ir prognozavimo, kaip sumažinus akcizą, transportas, ypač krovininis, tranzitinis, daugiau degalų piltųsi Lietuvoje. Dabar jie tai daro kaimyninėse valstybėse, ypač Lenkijoje, o mūsų šalis praranda. Lengva ranka iškraustomos degalų vartotojų kišenės, nors atsakinga Vyriausybė taip neturėtų elgtis“, – kritikavo parlamentaras.

Politikas užsiminė ir apie kitą brangių degalų pusę, kuri yra paranki valdantiesiems: „Galima sakyti, kad Vyriausybė lobsta, nes kuo labiau kyla degalų kaina, tuo daugiau surenkama PVM. Šio mokesčio daugiau į biudžetą subyra per visas krizes. Pamenu, kad Ingridos Šimonytės Vyriausybės laikais buvo surenkama po 1 ar net 2 mlrd. Eur viršplaninių pajamų į biudžetą. Kuo didesnė infliacija, tuo didesnės įplaukos į biudžetą, bet tai vyksta visų gyventojų ir verslo sąskaita. Toks principas nėra teisingas, todėl reikia labai atsakingo modeliavimo ir atsakomybės prieš savo piliečius.“

A. Skardžiaus nuomone, dabartinė Vyriausybė turėtų ištaisyti konservatorių klaidas dėl degalų akcizų ir kitus žaliuosius sprendimus, kurie drastiškai augina degalų, viešųjų pirkimų ir kt. kainas. „Tuoj už degalus galime mokėti 3 Eur/l ir tada turėsime daug bėdų. Juk Europos Komisijai (EK) visada galime paaiškinti aplinkybes ir primažinti akcizų kėlimo tempą. Bet kadangi akcizas, PVM yra paprasčiausi mokesčiai, tereikia dar apmokestinti orą ir pinigai byrės į biudžetą, o Vyriausybei nereikia sukti galvos dėl administravimo. Tačiau neįvertinama, kokį poveikį tai turės trumpalaikėje ir ilgalaikėje perspektyvoje. Praradimai gali būti didesni, nes kai kurie mokesčių mokėtojai ir verslai gali bankrutuoti“, – perspėjo AK narys.

Dyzelino reikia dar daugiau

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. spalio 2 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.